„Jis man grasino, kad paskelbs vieną įrašų visai giminei – tegul visi pamato, kokia aš esu“, – policijos pareigūnams nurodė buvusio sutuoktinio jau ne vienerius metus persekiojama moteris.
Netoli Kauno esančiame mieste gyvenančiai jaunai moteriai teko išties nelengva dalia – po skyrybų ji viena augino nepilnamečius vaikus, o kai kartą patikėjo buvusio mylimojo saldžiais pažadais, sugrįžo gyventi kartu. Bet neilgam – vyras per parą net du kartus ją sumušė.
„Nors buvęs vyras manęs nebaugina, tačiau, mano nuomone, tai, ką jis daro, yra šantažas – jis nori man atkeršyti, kad su juo išsiskyriau ir neva išdaviau su kitu vyru. Vedusiu vyru“, – nukentėjusiojo moteris sakė, kad jos buvusio sutuoktinio tikslas – apjuodinti ją prieš visą giminę.
Jau ne vienerius metus buvusią sutuoktinę persekiojantis dar nė 40 metų neturintis Ernestas B. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – anksčiau jau du kartus teistas vyras šįkart nemalonumų sulaukė dėl neteisėto informacijos apie buvusios sutuoktinės gyvenimą rinkimą ir atskleidimą.
Ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai nustatė, kad Ernestas B. maždaug pusę metų neteisėtai rinko informaciją apie buvusią sutuoktinę – vyras moters namuose, kuriuose lankydavo pas čia gyvenančius savo vaikus, be buvusios sutuoktinės žinios ir leidimo sumontavo vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą, o paskui, pasinaudodamasis pokalbių pasiklausymo programėle, moters ir pas ją į svečius atėjusio vyro pokalbį įrašė filmuodamas kitu mobiliojo ryšio telefonu.
„Šią neteisėtai gautą informaciją, siekdamas buvusią sutuoktinę įskaudinti ir kerštaudamas jai, be sutikimo, panaudojo“, – pareigūnų teigimu, įrašą vyras vėliau išsiuntė savo seseriai į feisbuke esančią pokalbių programėlę.
Anot jos, buvusi brolio sutuoktinė jai ne kartą buvo užsiminusi, kad Ernestas B. jos nepalieka ramybėje, nors santuoką jie nutraukė prieš kelerius metus.
„Ji taip pat sakė, kad jai atrodo, jog mano brolis visur ją stebi ir klausosi, tačiau konkrečių atvejų ar situacijų niekada taip ir nenurodė“, – teigė liudytoja.
Kai apie tai sužinojo slapta sekta moteris, ji iš karto kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Per apklausą ji sakė, kad santuoką su savo vaikų tėvu ji nutraukė dar 2016 m., bet po dvejų metų vėl „susiėjo“ – kartu nuomojosi butą.
„Bet nuo 2019 m. sausio su juo nebegyveu, – teigė nukentėjusioji. – Ir nuo tada į mano mobiliojo ryšio telefoną pradėjo eiti žinutės, kuriose prašoma patvirtinti mano tapatybę, nes buvo jungiamasi prie mano paskyros „Facebook“, taip pat prie elektroninio pašto ir pan.“
Supratusi, kad taip bandoma įsilaužti prie jos asmeninių duomenų, moteris ne kartą keitė prisijungimo duomenis, o po kiek laiko prisiminė pokalbį su buvusiu sutuoktiniu – kartą jis buvo persiuntęs slapta įrašytą telefoninį pokalbį; jo metu moteris kalbėjo su vienu vyriškiu – šiam užsiminė, kad jo pasiilgo, tikisi, jog greitai pavyks geriau gyventi.
„Šį pokalbį Ernestas B. buvo nusiuntęs ir savo seseriai, o man grasino, kad įrašą paskelbs visai giminei – esą tegul visi žino, kokia aš esu“, – moteris per apklausą neslėpė, kad kartą namuose buvo suradusi pasiklausymo įrangą, o buvęs sutuoktinis pripažino, jog technika priklausė būtent jam.
„Jis mano bute buvo įtaisęs „blakę“, pats tai man prisipažino, o paskui ją parodė ir išardė“, – sakė moteris.
Policijos pagalbos paprašiusi moteris neabejojo, kad buvęs sutuoktinis jungiasi prie jos paskyrų elektroninėje erdvėje – dėl neteisėto persekiojimo Ernestą B. įskundusi moteris vylėsi, kad įsikišus teisėsaugai pagaliau jos košmaras baigsis.
„Taip, mūsų nuomojamame bute buvau slapta įrengęs pasiklausymo aparatūrą – ypatingų pastangų nereikėjo, nes ją prijungiau prie televizoriaus priedelio – blokelio, – sakė vyras. – Pasiklausymo įranga gauta duomenų buvo galima tik klausytis, garsas buvo įrašomas į atminties kortelę arba tiesiogiai į pasiklausimo įrangą. Ji visuomet veikė, kol buvusi sutuoktinė jos neišardė.“
Tačiau savo „veiklos“ pavydus vyras nenutraukė – į mobiliojo ryšio telefoną atsisiuntė programėlę, kurią slapta įrašė moteriai priklausantį telefoną.
„O tada į savo telefoną įsirašiau programėlę, ją sujungiau su buvusios žmonos telefonu ir taip galėjau klausytis iš jos telefono pokalbių su kitais asmenimis“, – sakė jis.
Kodėl taip elgėsi, vyras nenorėjo aiškinti, tačiau pripažino, kad jį labai buvo sudominęs buvusios sutuoktinės pokalbis su vienu vyru, todėl šį ir nusiuntė paklausyti savo seseriai.
„Suprantu, kad slapta rinkau duomenis apie buvusios žmonos privatų gyvenimą, suprantu, kad pažeidžiau jos privatų gyvenimą, suprantu, kad nusiųsdamas įrašytą pokalbį kitam asmeniui pasinaudojau šia surinkta informacija“, – kaltę pripažinęs vyras už šią „kvailybę“ prašė jo griežtai nebausti.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Laima Šablevičienė nutarė Ernestui B. skirti 34 MGL (1 700 Eur) baudą, kurią, šis privalės sumokėti į valstybės biudžetą. Be to, teismas iš vyro konfiskavo per kratą rastą pasiklausymo aparatūrą bei mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo vyras klausėsi slapta įrašytų pokalbių.
Tai buvo jau antroji Ernestui B. iškelta byla, kurią nagrinėjo ta pati teisėja – prieš tai ji vyrą buvo nuteisusi dėl prieš buvusią sutuoktinę panaudoti fizinio smurto. Tada teismas nustatė, kad vienoje sodyboje švęsdamas savo gimtadienį vyras moterį ėmė smaugti, o po keliolikos valandų jau namuose šią sumušė – sugriebęs už plaukų tampė po virtuvę, o paskui ją pastūmė, kai moteris nugriuvo ant grindų, vyras ją prispaudė prie radiatoriaus. Neaišku, kuo šie įvykiai būtų pasibaigę, jeigu ne nukentėjusiosios sesuo, kuri, iškvietusi policijos pareigūnus, atskubėjo į pagalbą.
„Jie labai dažnai pykdavosi, nes Ernestas B. yra labai pavydus“, – neslėpė nukentėjusiosios sesuo.
Anot jos, po linksmybių kaimo turizmo sodyboje, kurioje Ernestas B. šventė savo gimtadienį, sesuo buvo labai liūdna ir susirūpinusi, buvo matyti, kad jai kažkas nutiko.
„O paskui ji paskambino ir paprašė atvažiuoti – nuvažiavau kartu su seserimi, bet į butą mūsų neįleido – girdėjome triukšmą, su seserimi negalėjome pasikalbėti, jai skambindavome, bet pokalbis vis nutrūkdavo, – sakė liudytoja. – Tada paskambinome į policiją – kai jie atvyko, sesuo jau atrakino duris, kurias buvo užstojęs Ernestas B. Ir tik tada sužinojome, kad naktį švenčiant gimtadienį jis smaugė mano seserį, o prieš mums atvažiuojant tempė už plaukų, paskui pargriovęs ant grindų laikė prispaudęs koja, neleido atsikelti. Ir tai tikrai nebuvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš mano seserį.“
Panašiai policijos pareigūnams nurodė ir nukentėjusioji.
„Aš jo bijau – Ernestas neblaivus būna agresyvus, nuolat mane šnipinėja, tikrina mano pokalbių telefonu išklotines ir žemina vaikų akivaizdoje“, – prisipažino moteris.
„Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas – tipiškas smurtautojo elgesys, – išanalizavusi ne tik baudžiamosios bylos duomenis, bet ir psichologų išvadas nurodė teisėja L. Šablevičienė. – Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai.“
Anot teisėjos, kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais.
„Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta, – nurodė teisėja. – Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai – kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.“
Anot teisėjos, Ernestas B. privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus.
„Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis, todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra dviejų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose“, – teisėja nurodė Ernestui B. dalyvauti keturis mėnesius trunkančiose smurtinį elgesį keičiančiose programose.