Kaip dirba propagandistai geriausiai iliustruoja viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės susidūrimas su rusų žurnalistais į sovietmečio laikus nukeliančiame realybės šou „1984. Išgyvenimo drama”.
„Pas mus prieš keletą metų PBK atvažiavo į bunkerį padaryti reportažo. Klausia, kaip čia vyksta, kaip čia viskas? Mes viską parodėme. Tada paprašė, o galima, kad šuniukas „pultų“ operatorių tiesiai į kamerą? Galima, prašau. Mūsų vilkšunis „puolė“ operatorių, draskėsi, viskas nufilmuota, jie išvažiavo. Bet neišeina jokio reportažo“, - pasakojo R. Vanagaitė.
„Po dviejų savaičių pas mus ekskursiją užsisako rusų mokykla iš Vilniaus, nors rusų mokyklos niekada gyvenime nevažiuodavo. Na, atvažiavo, susimokėjo, bet buvo pasipiktinę, kad sovietmečiu taip nebuvo ir mes nedalyvausime. Mes pasakėme, kad tokiu atveju atiduodame pinigus ir nedalyvaukite. Paskui nusprendė dalyvauti. Po dešimt dienų išeina PBK reportažas per visą Rusiją: rodomas besidraskantis šuniukas ir imamas interviu iš vaikų, kurie buvo ekskursijoje: kaip juos smaugė, kaip spardė, kaip tyčiojosi iš Tarybų Sąjungos, kaip jie niekada negalvojo, kad Lietuva taip baisiai gali traktuoti savo istoriją. Vadinasi, jie pasiuntė tuos vaikus, viskas buvo surežisuota! Sudėjo viską – besidraskantį šuniuką ir vaikus, kurie pasakoja apie smaugimą, nors niekas jų nelietė. Jie kalba vaizdais. Įsivaizduojate, kiek buvo investuota, kad padarytų penkių minučių reportažą?“, - pasakojimą tęsė viešųjų ryšių specialistė ir politikė.
„Pati pagrindinė rinkimų arba piaro taisyklė yra tokia: kuo didesnė auditorija, tuo melas turi būti įžūlesnis. Aš manau, kad lietuviai niekada neišdrįstų taip įžūliai ir taip profesionaliai meluoti, kaip tą daro rusai. Mūsų jėgos labai nelygios ir mūsų kultūra yra kitokia. Jų propagandos mes nepermušime. Pažiūrėjęs penkias „Vremia“ laidas, kad ir koks intelektualus žmogus bebūtum, tave savaime pradeda veikti: viskas labai paprasta, labai aiškiai pasakyta, kas yra gėris ir kas blogis, o įžūlumas toks didelis, kad atrodo kaip tiesa. Tobulas melas, kuris skverbiasi tiesiog į pasąmonę“, - sakė viešųjų ryšių specialistė.
9 propagandos metodai
Teorija teigia, kad propaganda apima visumą priemonių, kurios nutaikytos į vieną taikinį. Kitaip tariant, taikinys yra Lietuvos visuomenė, kuri puolama visais frontais per sportą, religiją, kultūrą, žiniasklaidą, mokslą ar kitas sritis.
Pagrindiniai propagandos metodai yra devyni, tačiau jie tarpusavyje labai susiję.
1) Pirma, sukuriamas mistinis „jų“, arba priešų, paveikslas. Šiuo atveju pasinaudojama tuo, kad žmonės linkę mąstyti dualistinėmis kategorijomis: mes/jie, gėris/blogis, draugas/priešas. Dauguma žmonių save ir savo bendraminčius priskiria „gerųjų“ stovyklai, todėl tie, kurie kalba, mąsto ar elgiasi kitaip, natūraliai tampa „blogaisiais“. Tokiu būdu sukuriamas ištisas žodynas, kaip vadinti savuosius ir kaip – svetimuosius.
Pavyzdžiui, norėdamas pabrėžti Kijevui ištikimų ukrainiečių „blogumą“ Kremlius vadina juos fašistais, o separatistus – savigynos būriais. Kitaip tariant, pabrėžiama, neva separatistai teisėtai ginasi nuo juos puolančių Ukrainos karinių pajėgų. Vadinasi, separatistai Rusijai yra saviškiai, o ukrainiečių kariai – priešai.
Ukraina, norėdama pabrėžti separatistų priklausymą „blogųjų“ stovyklai, vadina juos teroristais. Vakarų žiniasklaida renkasi nuosaikesnį prorusiškų kovotojų ar tiesiog separatistų pavadinimą.
„Matome, jog siautėja nacionalistai, antisemitai. Masinės informacijos priemonių atstovai matė, kaip vieną gubernatorių prikaustė žiemą šaltyje, kankino. Kas tai yra? Demokratija?“, - garsiojoje kalboje po Krymo okupacijos apie protestuotojus Maidane kalbėjo Vladimiras Putinas.
Tačiau ukrainiečiai, kurie, kaip ir rusai, yra stačiatikiai, vadinami „broliška tauta“, nes esminis V. Putino tikslas, kaip teigia buvęs jo patarėjas Andrejus Illarionovas – sukurti rusišką pasaulį, vienijantį rusus, rusakalbius, žmones, kada nors gyvenusius Rusijos imperijoje ar Sovietų Sąjungoje.
3) Trečias metodas – visų galimų informacijos kanalų užteršimas arba įsotinimas savąja tiesa. Jeigu lietuviai vadinami fašistais, tai šitai kartojama nuolatos: nuo sovietinių filmų, kur lietuvių aktoriai vaidindavo nacius, iki televizijos reportažų apie Sausio 13-ąją ar romanų herojų. V. Putinas taip pat ne kartą minėjo, kad Lietuva ir Lenkija rengia kovotojus Ukrainai – o visi, kovojantys prieš separatistus, yra fašistai.
4) Ketvirtasis – blogų darbų projekcija į priešininką arba priežodžio „kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ įgyvendinimas realybėje.
Pavyzdžiu gali būti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėtojų pagrobimas separatistų tuo metu kontroliuotame Slovjanske. Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas stebėtojų siuntimą pavadino Vakarų provokacija ir iš esmės apkaltino pačius Vakarus, nors grobikai buvo prorusiški separatistai.
Rytų Ukrainoje veikiausiai separatistams numušus keleivinį „Malaysia Airlines“ orlaivį tas pats V. Čiurkinas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kaltino Ukrainą dėl 2001 m. numušto lėktuvo.
5) Dar vienas paveikus propagandos metodas yra istorijos perrašinėjamas ar istorinių įvykių interpretavimas sau palankia linkme. Tarkime, Lietuva susiduria su teiginiais, kad turi būti dėkinga Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui, jog okupuodamas Lietuvą 1939 m. kartu prijungė ir Vilniaus kraštą, dėl kurio Lietuva nesutarė su Lenkija.
Istorinius karus Lietuva turi kovoti ir su Baltarusija, kuri Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) istoriją traktuoja kaip savo ir nepalieka joje vietos Lietuvai. Baltarusių istorikai netgi turi dvi savokas“ „lietuvis“ ir „litvinas“. Pirmieji neva yra aukštaičių ir žemaičių palikuonys, o antrieji – LDK palikuonys, kurie carinėje Rusijoje esą buvo pervadinti baltarusiais. Kitaip tariant, pagal Minską tikrieji lietuviai yra baltarusiai.
6) Propagandoje naudojama ir konfūzija, arba priešininko užsipuolimas, į kurį neįmanoma rasti kontrargumentų.
„Kokios sankcijos? Reikia daryti kitaip, švelniai! Kur tie kvailiai, eikite čia!“ - į savo partijos kolegas kreipėsi politikas.
„Ir tu, žurnaliste, ateik čia! Aš paliepsiu, o tu pribėgsi ir pradėsi ją žiauriai prievartauti... Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė! Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė!“, - kaip skerdžiamas klykė V. Žirinovskis, nors vėliau viešai atsiprašė.
7) Propagandoje neišvengiamai pasitelkiamas ir populizmas, kai visuomenei kalbama tai, ką ji nori girdėti. Tarkime, V. Putinas ukrainiečius vadina broliška tauta, su kuria niekada nekariaus, nors tuo pat metu tiekia ginkluotę separatistams.
8) Aštuntasis metodas – atpirkimo ožio suradimas. Ukrainoje tokiu atpirkimo ožiu tampa „Dešinysis sektorius“, oligarchai, Rusijai taip pat neva kenkia visur nosį kaišiojantys Vakarai.
9) Galiausiai viską vainikuoja tyčinis prasmių painiojimas. Neatsitiktinai Rusija savo karius užšaldytų konfliktų zonose visuomet vadina taikdariais – Padniestrėje, Kryme, Pietų Osetijoje, Abchazijoje. Lygiai taip pat Krymo okupacijos metu buvo teigiama, kad Rusija siekia gelbėti rusakalbius Krymo gyventojus nuo fašistų, nors, Vakarų požiūriu, tai aiškus tarptautinės teisės normų pažeidimas be priežasties.
R. Vanagaitė: pajutau, kad propaganda veikia net mane
Viešųjų ryšių specialistė, prodiuserė ir politikė R. Vanagaitė teigia, kad Rusijos propagandos mašina yra pernelyg galinga Lietuvai, kad mes galėtume ją nukonkuruoti. Pašnekovė sako pati pajutusi, kad net ją pačią veikia rusiškų kanalų pateikiama informacija, nors ji stebi ir vakarietiškus žiniasklaidos kanalus bei geba profesionaliai „filtruoti“ informaciją.
„Jie veikia tave žodžiais, jie veikia vaizdais, jie veikia garsais. J. Goebbelso propagandos metodus jie įvaldę tobulai“, - sakė pašnekovė.
Viešųjų ryšių specialistė teigia, kad Lietuvai nugalėti rusiškąją propagandą pavieniais veiksmais praktiškai yra neįmanoma: „Ką Lietuva galėtų pastatyti prieš teiginį, kad prie rusų kokio nors Vilniaus ar Švenčionių rajono pensininko arba kokio prasigėrusio neaiškios kilmės žmogaus pensija bus didesnė? Kaip kad buvo pasakyta Kryme: esą jūsų pensijos padidės, kai Krymas priklausys Rusijai, nes Ukrainoje žmonės skursta“.
Paklausta, kodėl negalima visko apversti atvirkščiai ir sakyti, jog „prie rusų“ pensijos būtų labai žemos ir žmonės skurstų, R. Vanagaitė vardijo investicijas, kurių prireiktų.
„Gal tai įmanoma, bet tuomet reiktų laidų rusų ar lenkų kalba, reiktų turėti galingus resursus ir pasiekti tuos žmones. Jų įpročiai jau yra susiformavę, jie įpratę žiūrėti Baltarusijos, Rusijos televizijas. Jei mes turime didžiulius resursus, puikius profesionalus, galime gaminti klipus, užversti juos kitokia propaganda ir taip pat įžūliai elgtis, kaip elgiasi Rusijos propaganda. Galbūt tada pasiektume tikslą“, - svarstė pašnekovė.
R. Vanagaitė sako, kad Lietuva iš esmės gali riboti Rusijos atlikėjų darbą Lietuvoje ar drausti rusiškus kanalus, bet ji tai vadino kosmetinėmis priemonėmis. Panašiai ji įvertino ir Ukrainos valstybinės kino agentūros sprendimą neduoti leidimų rodyti rusiškų filmų „Baltoji gvardija“ ir „Poddubnas“, kaip informuoja kommersant.ru.
„Jeigu upė eina srautu, galima pastatyti užtvankėlę. Žinoma, tai gal geriau negu nieko, bet aš nemanau, kad uždraudus koncertą ar filmą, kas nors iš esmės pasikeistų“, - sakė viešųjų ryšių specialistė.
„Pažiūrėkite, kiek mūsų menininkų dirba Rusijoje, visas jų pragyvenimas yra iš Rusijos. Galvojate, kad tai nėra su V. Putino palaiminimu? Aišku, tokie drastiški dalykai, kurie įvyko su Krymu ir ypač su lėktuvu, labai daug ką atbaidė. Manau, kad tiems, kurie dirba Rusijoje, kilo daug moralinių dilemų, manau, kad viduje jie jaučiasi vidutiniškai. Bet ką mes galime jiems sakyti? Grįžkite, mes mokėsime tokius pinigus kaip rusai moka? Ar galime Rimui Tuminui pasakyti, tu nebedraugauk su V. Putinu, mes tau mokėsime tuos 20 tūkst. dolerių per mėnesį? Taip nebus“, - apmaudo neslėpė R. Vanagaitė.
Trukdžiu efektyviai kovoti su Rusijos propagandos mašina R. Vanagaitė įvardijo ir kultūrų skirtumus tarp Rusijos ir Lietuvos. Jos nuomone, Rusijos kultūra yra rytietiška-sovietinė, kuri Lietuvai visuomet buvo svetima.
„Tarybiniais laikais buvo toks disidentas Vladimiras Bukovskis. Ir jis kalbėjo apie tai, kas važiuoja iš Vakarų derėtis su rusais. Važiuoja Harvardą baigę absolventai. O jis sako: „Ką jūs siunčiate? Jums reikia paskutinius Čikagos banditus siųsti, nes tik jie gali susikalbėti su banditais iš kitos pusės“. Mūsų kultūra yra daugiau-mažiau vakarietiška, pusiau inteligentiška, mes nesugebėsime taip kirviu banditiškai iš peties rėžti, o reikėtų kaip tik taip“, - sakė R. Vanagaitė.
Tiesa, pašnekovė sako, kad Ukrainos konfliktas turėjo teigiamos įtakos Lietuvos visuomenei, mat piliečiai tarsi praregėjo, kas yra kas. Pasak R. Vanagaitės, šiuo metu Lietuvoje darosi net nepatogu klausytis „Russkoje Radio“, nes išsilavinusi visuomenės dalis suvokia, kad kultūra irgi gali būti propagandos priemonė.
„Tačiau tie žmonės, kurie vargsta ir kalba, kad prie sovietų buvo geriau – ką mes jiems galime pasiūlyti?“ - klausė R. Vanagaitė.
Ji pabrėžia, kad Lietuvoje žiniasklaida yra nepriklausoma ir netarnauja valdžiai, kaip kad Rusijoje. Todėl Lietuvoje, pasak jos, neįmanoma įsakyti visiems imti ir priešintis Rusiškai propagandai.
Pati didžiausia V. Putino klaida
Tačiau R. Vanagaitė pabrėžia, kad Kremlius pats šovė sau į koją, kai zenitine raketine sistema „Buk“ iš Rusijos aprūpinti separatistai virš rytinės Ukrainos numušė keleivinį „Malaysia Airlines“ orlaivį su 298 žmonėmis. Dar labiau Kremliui pakenkė ciniškas separatistų elgesys, kuris išryškėjo Ukrainos saugumo tarnybos nutekintuose pokalbiuose po katastrofos, bei aukų apiplėšinėjimas.
Jos teigimu, norint priminti Kremliui apie šią esminę detalę užtenka nuolatos tiražuoti nuotraukas, kuriose matomas kukurūzų lauke gulintis žuvusysis su visa lėktuvo kėde ar vaikas be galvos.
„Aš manau, kad po šito Rusijos ir V. Putino reputacijai buvo suduotas labai stiprus smūgis. Tik jeigu žmonės tą klausė ir žiūrėjo. Mes vis tiek esame katalikai, o vaikų žudymas, nemokšiškas ne to lėktuvo numušimas, tai absoliuti nuodėmė ir išsigimimas. Juo labiau lavonų apiplėšimas. Lietuva niekada negalėtų tokių dalykų toleruoti – ar tai būtų lenkai, ar rusai. Tai buvo geriausias kontrpropagandinis dalykas, ką V. Putino ir jo parankiniai padarė su šiuo lėktuvu“, - sako R. Vanagaitė.
„Galbūt jie bandys laižytis žaizdas, bet ta žaizda žiojės: V. Putinas normaliam, krikščioniškam žmogui, gyvenančiam Lietuvoje, jau niekada nebebus „gerietis“. Jokia propaganda nepadarys to, ką V. Putinas pats sau pasidarė – šovė sau į koją kaip reikiant, - pridūrė pašnekovė.