„Švariais batais, gražiai apsirengę keturi jauni vyrai. Telefonai naujausi. Pranešę, visą valandą laukėme, bet taip ir nesulaukėme pasieniečių. Išsivežė policininkai. Toks įspūdis, kad Lietuvos Respublikos siena visiškai nesaugoma“, – tokiais žodžiais trečiadienio rytą pokalbį su „Sekundės“ korespondentais iš kito šalies krašto pradėjo paįstrietis Algimantas Stalilionis.
Aktyvus Panevėžio rajono gyventojas, Panevėžio žygeivių klubo narys antradienį nusprendė važiuoti į Šalčininkų rajoną, kur pastarąjį mėnesį vyksta nelegalių migrantų krizė.
Kasdien per Baltarusijos ir Lietuvos sieną plūsta prieglobsčio ieškantys pabėgėliai iš Irako ir Afrikos valstybių, genami ekonominių sąlygų gimtinėje ir geresnių perspektyvų paieškų Europoje.
„Kartu su žygeiviais anksčiau esu lankęsis Dieveniškėse ir netgi nakvojęs šio miestelio mokykloje, kurios bendrabutį vietos gyventojai siekia apginti nuo migrantų, – aiškino dienraščiui pernakt su deveniškiečiais prie pastato budėjęs A. Stalilionis. – Panorau juos paremti šioje situacijoje – juk ta buvusi mokykla prieš pat gimnazijos langus. Rudenį čia grįš mokiniai.“
Derybos nepavyko – protestas tęsiasi
Apie migrantų įkurdinimo Lietuvoje planus vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė dar liepos pradžioje. Dieveniškėse migrantų apgyvendinimo centrą pasirengta steigti uždarytos mokyklos bendrabutyje.
Tokie ketinimai sulaukė ir Šalčininkų savivaldybės, ir vietos gyventojų pasipriešinimo. 400 asmenų pasirašė peticiją centrinei valdžiai, kad nesutinka su nelegaliai valstybės sieną kirtusių svetimšalių įkurdinimu Dieveniškėse. O praėjusią savaitę ir patys miestelio gyventojai susirinko į protesto akciją.
Penktadienį šiai pasiekus piką, į karštuoju pasienio tašku tapusias Dieveniškes net buvo atvykę generalinis komisaras, vidaus reikalų viceministras ir premjerės patarėjas – bandė siūlyti gyventojams kompromisą. Tačiau derybos nepavyko: valdžia planų neatsižada, o Dieveniškių gyventojai priešinasi jų kaimą gąsdinančiai užsieniečių invazijai.
Pastaruosius palaikančių panevėžiečių vizitas, A. Stalilionio tikinimu, nebuvo organizuotas renginys.
„Iš Panevėžio link pasienio antradienį išvykome dviem mašinomis dešimt žmonių, – „Sekundei“ pasakojo trečiadienį jau grįžęs Algimantas. – Išvažiavome tiesiog savarankiškai. Turėjome savo miesto vėliavas, jos plevėsavo Dieveniškėse.
Vietiniai, anot jo, svečius iš Rytų Lietuvos pasitiko itin šiltai. Protesto stovyklos šeimininkai netgi stebėjosi, kad panevėžiečiai ryžosi atriedėti jų palaikyti iš taip toli. „Pasakojo, kad patys nė karto nebuvo mūsų kraštuose, dėkojo už paramą“, – sako A. Stalilionis.
Jauni ir kelionės nenuvarginti
Prie protesto prisijungę panevėžiečiai Dieveniškėse teigia radę apie 200 jo dalyvių, kalbančių lietuviškai, rusiškai, lenkiškai. Bene du trečdaliai buvo moterys.
Atvykusieji, pasak Algimanto, pavargusius šeimininkus išsiuntė pailsėti, o patys per naktį liko budėti prie mokyklos. Ir apie penktą valandą ryto turėjo galimybę įsitikinti, kad tikrai atsidūrė vos už šešių kilometrų nuo tos vietos, kur migrantai jau kuris laikas lengvai kerta Lietuvos sieną: link akcijos dalyvių keliu iš lėto žingsniavo keturi tamsaus gymio jaunuoliai.
„Jie galėjo būti nuo penkiolikos iki šešiolikos metų, – svarsto A. Stalilionis. – Nešini kuprinėmis, jie nuo nieko nebėgo ir net nepanašu buvo, kad ketintų tai daryti. Neatrodė jie ir karo iškankinti: baltais kedais, gerais drabužiais…“
Pamatę lietuvius, vaikinai, pasak pašnekovo, išsitraukė telefonus ir suskubo rašyti žinutes. Algimanto spėjimu, tikriausiai pranešė savo kelionės organizatoriams, kad misija baigta ir Lietuvos siena įveikta.
Baltarusiškas pėdsakas
Artimiau pabendravę su tik ką sieną peržengusiais nelegalais, A. Stalilionis ir bendražygiai labai nenustebo sužinoję, jog migrantų telefonuose – baltarusiško telekomunikacijų tinklo kortelės.
„Atvykę į mūsų stovyklą jie jautėsi itin saugiai ir gerai. Be jokios panikos paprašė išvirti kavos ir, pasiekę tikslą, susėdo ilsėtis“, – apie neįtikėtiną susitikimą pasakoja paįstrietis.
Jis su kitais protestuotojais bandė ieškoti pagalbos, skambinti atsakingoms tarnyboms – pranešti apie nelegalų valstybės sienos kirtimą. Bet, anot Algimanto, paaiškėjo, kad kitame pasienio ruože pareigūnai intensyviai gaudo daugiau nei šimtą tokių pačių nelegalių migrantų, ir Dieveniškes lengvai pasiekęs ketvertas esą jau niekam nebuvo įdomus. Juos atvyko paimti ir į pasienio užkardą išgabeno policija.
Tokią informaciją žiniasklaidai vakar patvirtino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinė.
„Teko kalbėti ir su eiliniais pasieniečiais. Jie neslėpė, kad pasienio pajėgos sumažintos ir pareigūnai nespėja migrantų gaudyti“, – „Sekundei“ tvirtino A. Stalilionis.
Pasak jo, laukdami pareigūnų panevėžiečiai spėjo pabendrauti su nelauktais svečiais. Šie suprato angliškai, bet per daug atvirauti neketino.
„Kalbėjomės su jais gal valandą, – prisimena Algimantas. – Supratome, kad šie vyrukai prieš tris dienas išskrido iš Irako. Už tokią kelionę sumokėjo 3 000 dolerių ir, pasiekę Baltarusiją automobiliu, buvo atvežti iki Lietuvos sienos, kurią paskui kirto.“
Migrantai teigė norintys likti ir gyventi Lietuvoje. Bet paįstrietis abejoja, kad jų lūkesčiai tiek tesiekia. Kaip rodo patirtis, dauguma nelegalių atvykėlių svajoja apie labiau išsivysčiusias Europos šalis.
Jaučiasi negirdimi
Ramesnis vakaras Dieveniškėse pasitaikė panevėžiečiui Rimantui Kielai. Žinomas miesto visuomenininkas į Šalčininkų rajoną patraukė dar šeštadienio popietę, pasibaigus protestui prie Seimo.
„Renginiui sostinėje besibaigiant pasklido informacija apie įvykius Dieveniškėse. Tad susėdome į automobilius ir tiesiu taikymu ten patraukėme“, – pasakojo pašnekovas.
Atvykusius į vietą juos, iki dešimties panevėžiečių, pasak R. Kielos, pasitiko šimtai iš visos šalies suvažiavusių žmonių. Protestuotojai esą buvo nusiteikę geranoriškai, agresijos nesijautė. Vietiniai jiems parūpino čiužinių, vaišino stovykloje keptais šašlykais.
„Aš pabuvau tik vieną vakarą, nes negalėjau ilgiau likti – turėjau kitų reikalų“, – panevėžietis sako vis dėlto suspėjęs nupiešti kelis plakatus.
Tačiau vyras neslepia savo emocijų dėl susidariusios situacijos pasienyje. R. Kielos nuomone, Lietuvos siena tuščia, ją užsieniečiai esą pereina nė nesusipurvinę batų, o šalies valdžia savo žmonių negirdi ir net kaltina juos nebūtais dalykais: kad demonstruoja agresiją ir laužo savus įstatymus.
„Ir tas miestelis man paliko labai gerą įspūdį, – pridūrė panevėžietis. – Dieveniškės pasirodė tvarkingos, nušienautos. Namai ten seni, bet nudažyti. Seniūnė labai rūpestinga. Nors bandoma teigti, kad tai atsilikusių žmonių kraštas. Tikriausiai taip visada kalbama apie tuos, kurie bando prieštarauti.“