Seksualinių impulsų nevaldymas laikomas liga. Jei tos ligos pasekmė – suluošinti kitų žmonių likimai, ji privalo būti gydoma. DELFI aiškinosi, kaip tai vyksta Lietuvoje, jei pedofilų aukų nemažėja. Patėvių prievartaujamos mergaitės, kurių negina mamos, ir dažnėjanti seksualinė prievarta prieš berniukus. Tai socialiniams darbuotojams šiuo metu kelia didžiausią nerimą.
Kali pusšimtis, gydosi – du
Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už seksualinį smurtą prieš vaikus atlieka 56 asmenys. Vos 2 iš jų dalyvauja seksualiai nusikaltusių asmenų terapijoje (SeNAT).
Priverstinio gydymo nuo pedofilijos (kaip ir kitokio priverstinio gydymo) teisinio instituto nėra.
Skirtingai nei, pvz., kaimyninėje Lenkijoje, cheminė kastracija, kaip sprendimas apsaugoti visuomenę nuo seksualinių impulsų nevaldančių žmonių, Lietuvoje taip pat netaikoma. Ar nėra taip, kad ginamas smurtautojas, o kenčia auka?
Kai lifto durys užsidarė, jis puolė draskyti drabužius
„Kai lifto durys užsidarė, jis puolė mane, pradėjo draskyti drabužius. Pamenu, kaip jis visas drebėjo, inkštė tokiu ne žmogaus balsu... Tas atsitikimas lifte sugriovė mano gyvenimą“. Tai tik vieno iš daugybės vaikų parodymų teisme, nuo kurių „įvairovės“ kūnas nueina pagaugais. Aukos – patėvių, brolių, pažįstamų ir nepažįstamų prievartauti mažamečiai vaikai ir paaugliai.
Mastai
Seksualinių nusikaltimų mastus DELFI aiškinosi Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamente.
-Kiek šiuo metu Lietuvos įstaigose yra už seksualinius nusikaltimus nuteistų asmenų?
-2015 m. liepos 1 d. duomenimis – 447.
- Kiek iš jų nelaisvėje už seksualinį smurtą prieš vaikus?
-2015 m. liepos 1 d. duomenimis – 56.
-Ar identifikuojami, kažkaip išskiriami nuteistieji, kurie turi pedofilijos sutrikimą?
-Ne.
- Kiek asmenų teismo sprendimu priverstinai gydomų nuo pedofilijos?
-Priverstinio gydymo nuo pedofilijos (kaip ir kitokio priverstinio gydymo) teisinio instituto nėra.
- Ar visose įkalinimo įstaigose yra galimybių tokiems asmenims taikyti kompleksinį gydymą?
-2012 m. priėmus Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais buvo panaikinta galimybė lygtinai paleisti seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padariusius nuteistuosius, šie asmenys prarado pagrindinę motyvaciją dalyvauti Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos (SeNAT) programoje, todėl šiuo metu ji taikoma tik 2 nuteistiesiems.
SeNAT paskirtis – pakartotinių seksualinių nusikaltimų prevencija ir šiuos nusikaltimus padariusių asmenų reintegracija į visuomenę. Pagrindinis programos uždavinys – padėti nuteistiesiems nustatyti jų rizikos faktorius bei išmokyti tuos faktorius kontroliuoti ir valdyti ateityje.
- Kokia dalis seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padariusių žmonių už tą patį pakartotinai nubaudžiami laisvės atėmimo bausmėmis?
-Neturime duomenų.
- Ar tarp nuteistųjų buvo pageidaujančių cheminės kastracijos?
-Nebuvo.
-Ar ji apskritai Lietuvoje taikoma kaip sprendimas apsaugoti visuomenę nuo seksualinių impulsų nevaldančių žmonių?
-Netaikoma.
- Jei galite, įvardykite asmenį, kuris daugiausiai kartų teistas už vaikų seksualinį išnaudojimą.
-Neturime teisės įvardinti šio asmens, nors apie jį viešojoje erdvėje kalbėta daug.
Prievartautą berniuką rado lauke ant suolo, nesiorientuojantį aplinkoje
Kaip rašė DELFI, garsiausiu Lietuvos pedofilu laikomas kaunietis kalėjime sėdi aštuntą kartą. Paskutinį buvo pripažintas kaltu ne tik dėl vaiko seksualinio prievartavimo, bet ir dėl neteisėto disponavimo narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis. Teismas nustatė, kad jis nepilnamečiui psichotropinių medžiagų davė ne siekdamas jas platinti, o norėdamas palaužti pasipriešinimą seksualiniam prievartavimui.
Po nakties prievartautojo bute berniukas buvo rastas lauke ant suoliuko sunkiai besiorientuojantis aplinkoje.
Mergaitės pasirenkamos 8-10 metų, berniukai – šiek tiek vyresni
Pedofilija priskiriama seksualiniam sutrikimui parafilijai. Tai seksualinė veikla, į kurią įtraukiami lytiškai nesubrendę vaikai, paprastai iki 13 metų. Pedofilu gali būti įvardintas asmuo bent 16 metų amžiaus ir bent 5 metais vyresnis nei jo aukos.
Nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. pedofilų yra vyrai. Seksualiai juos gali traukti tiek berniukai, tiek mergaitės (net dažniau) arba ir vieni, ir kiti. Mergaitės paprastai pasirenkamos 8-10 metų, berniukai – šiek tiek vyresni. Šeimoje pasireiškianti pedofilija vadinama kraujomaiša.
Mokslinių tyrimų duomenimis, kraujomaiša pasireiškianti pedofilija būdinga penktadaliui šį sutrikimą turinčių žmonių. Terminas „infantofilija“ vartojamas apibūdinti asmenis, kurie seksualiai domisi jaunesniais nei penkerių metų vaikais.
Jausdami stiprų potraukį vaikams, pedofilai gali apsiriboti jų nurengimu ir stebėjimu, rodymu save nuogą, lietimu ar vaiko mylavimu, masturbavimusi vaikui matant. Kiti elgiasi priartėja prie lytinio akto ar net jį atlieka, be to, tą darydami naudoja jėgą. Paprastai pedofilas savo elgesį bando teisinti, neva tai vaiko edukacija, jis pats patiria seksualinį malonumą. Arba aiškina, kad vaikas buvo seksualiai patrauklus, ypač tais atvejais, kai seksualinė trauka pasireiškia berniukui.
Sterilizavimas potraukio nepanaikina
Specialistai kartoja – vien įkalinimas neišsprendžia seksualinės prievartos problemų. Prievartautojų gydymas gyvybiškai svarbus siekiant išvengti seksualinės prievartos ateityje ir mažinti aukų skaičių.
Biologinio parafilijos gydymo rekomendacijose pabrėžiama, jog sterilizavimas potraukio nepanaikina. Pedofilas stengiasi valdyti, slopinti instinktus, bet vieną dieną jie vis tiek prasiveržia ir tuomet visos moralinės normos žlunga. Veiksmingos cheminės terapijos taip pat nėra. Kad būtų numalšintas seksualinis potraukis, reikėtų užblokuoti lytinių hormonų gamybą, o tai didžiulė žala visam organizmui. Kita vertus, vaikui padaroma žala – dar didesnė. Lytinė prievarta sutrikdo jo lytines funkcijas ateityje: lytiniai santykiai kelia baimę, prarandamas gebėjimas džiaugtis meile ir t. t.
Vidutinis vieno pedofilo aukų skaičius – apie 20 vaikų
Parafilai dažnai turi daugiau nei vieno tipo iškrypusį seksualinį elgesį. Pvz., trečdalis pedofilų yra ir ekshibicionistai, nuo 50 iki 70 proc. pedofilų turi daugiau nei vieną parafiliją.
Apskaičiuota, kad vidutinis aukų skaičius vienam pedofilui – apie 20 vaikų. Vis dėlto, pripažįstama, kad seksualinės prievartos dažnis įvertintas nepakankamai, nes prievartautojai dažnai nesulaikomi arba nenuteisiami.
Tai tyrėjams patvirtino ir patys vyrai, kalintys už seksualinę prievartą prieš vaikus. Jų teigimu, dar bent dėl penkių seksualinio smurto atvejų jie niekada nebuvo sulaikyti.
Moksliniuose straipsniuose naudojami duomenys iš įkalinimo vietų rodo, kad 15 proc. vaikų išnaudotojų, kurie paliko kalėjimą, per dvejus metus vėl nuteisiami dėl seksualinio nusikaltimo.
Kastraciją vadina asmens luošinimu
Po rezonansinių bylų padaugėja siūlymų lytinę prievartą prieš vaikus naudojantiems asmenims taikyti chirurginę kastraciją. Tačiau Lietuvos teisės institutas yra aiškiai pasisakęs - tai būtų asmenį luošinanti priemonė, nesuderinama su fundamentinėmis žmogaus teisėmis.
Tuo tarpu cheminei kastracijai Teisės institutas neprieštarautų, jei ji būtų taikoma asmeniui sutikus. Pabrėžiama, jog šios priemonės taikymas pateisinamas tik sunkių ir labai sunkių lytinių nusikaltimų atvejais, kuriuos lėmė patologinis negalėjimas kontroliuoti savo lytinio potraukio.
Priskiriami žemiausiai ir labiausiai niekinamai kastai
Kalėjime vaikų prievartautojai išsyk priskiriami žemiausiai ir labiausiai niekinamai kastai – gaidžiams. Dar vadinami „pyderais“, „fašmakais“, „šliapomis“, „nuleistais“, „nuskriaustaisiais“.
Netiesa, jog į ją papuola tik homoseksualai arba už lytinius nusikaltimus įkalinti asmenys. Į dugną taip pat bloškiami moteriškesnės išvaizdos, turintys moteriškų manierų ar fiziškai silpnesni vyrai. Nuteistųjų subkultūros sociologinis tyrimas Pravieniškių II-uosiuiose pataisos namuose parodė, kad „gaidžiais“ tampa ir dėl vidinių „taisyklių“ nežinojimo arba, pvz., pasigyrus apie oralinį seksą su moterimi“.
„Gaidį galima mušti tik pagaliu arba spardyti kojomis, kad rankų „nesitepti“, - taip DELFI yra teigęs kalėjime sėdėjęs Tadas.
Pasak jo, moters išprievartavimas kalėjime nelaikomas išskirtiniu nusikaltimu, už kurį įkalinimo įstaigose gali sulaukti pasmerkimo. „Jei tu išprievartavai mergą, bet esi „normalus“, tai gal ten tave ant rankų nešios, ten už išprievartavimus krūvos sėdi. Niekas už tai nesmerkia“, - sakė Tadas. - Tačiau jei išprievartavai vaiką – tai taip. Tada tiesiai į gaidyną. Tokius pirmą mėnesį pamuša, antrą – pamuša. O paskui jie sėdi tam savo gaidyne ir viskas“.
Ką daryti, kad išėję į laisvę nesielgtų kaip žvėrys?
„Gal atrodo paradoksalu, tačiau mums, teikiantiems pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų vaikams, yra tikrai ne tas pats kur ir kaip atlieka paskirtas bausmes nusikaltėliai, - DELFI sakė Lietuvos Carito Programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. Specialistė kėlė klausimus: ar įmanoma šiandien suteikti reabilitacinę pagalbą šiems asmenis mūsų įkalinimo įstaigose – tačiau tokią, kad jie išėję į laisvę, nesielgtų kaip nutrūkę nuo grandinės žvėrys? Negi „kastų“ sistema laisvės atėmimo vietose yra vienintelis visuomenės atsakas į tokią sudėtingą problemą?“
Kurie ir vėl prievartauja
Pakartotinis teistumas už seksualinę prievartą vidutiniškai siekia 13 proc. (šeiminių prievartautojų atveju 4 proc., o pedofilų, kurių aukos berniukai – 21 proc.)
Seksualinių prievartautojų tyrimo duomenimis, pedofilai, kuriuos traukia berniukai, labiau linkę pakartotinai prievartauti (35 proc. po 15 metų) palyginti su tais, kuriuos traukia mergaitės (16 proc. po 15 metų), ir su tais, kurie seksualiai prievartavo šeimoje (13 proc. po 5 metų).
Nutraukus gydymą, seksualiniai prievartautojai, turintys intelekto negalią ar liekamųjų reiškinių po galvos traumų, ypač dažnai linkę vėl prievartauti.
Siekdami tiksliai įvertinti seksualinių prievartautojų recidyvo riziką mokslininkai siūlė įvairias skales, tačiau iki šiol nė viena nebuvo pakankama.
Keleto tyrimų duomenimis, geriausia prevencija pakartotiniam prievartai prieš vaikus – farmakologinis gydymas ir psichoterapija. Minima nuostata sunkių parafilijų su didele seksualinio smurto rizika atvejais nepertraukiamą gydymą taikyti nuo trejų iki penkerių metų.
Lengvos parafilijos atveju siūloma skirti bent dvejų metų trukmės gydymą, po kurio pacientą reikia atidžiai stebėti ir atnaujinti gydymą, jei pasikartoja parafilinės seksualinės fantazijos.
Pradžia - psichiatro aprašytos seksualinės žmogžudystės
Seksualinis nukrypimas medicininiu reiškiniu buvo pradėtas laikyti tik XIX a. pabaigoje, po to, kai vokiečių psichiatras Richardas von Krafftas-Ebingas (1886 m.) aprašė seksualines žmogžudystes, akcentuodamas sąsają tarp seksualinės fantazijos ir kompulsinio potraukio žudyti. Pirmasis gydymo būdas buvo chirurginė kastracija, gydymo tikslams panaudota 1892 m. Šveicarijoje pacientui, sergančiam silpnaprotyste ir hiperseksualumu.
Kastracija buvo žinoma nuo seniausių laikų ir naudojama dėl religinių ar teisinių priežasčių seksualiniams nusikaltėliams tramdyti.
Seksualinių nusikaltimų vertinimui įtakos turi kintantis visuomenės požiūris į seksualinį elgesį ir tai, kas laikoma nukrypimu. Yra valstybių, kuriose pedofiliją siūlyta vertinti ne kaip sutrikimą, o kaip kitą seksualinę orientaciją. Oponentų teigimu, tai būtų tiesus kelias į pedofilijos įteisinimą
Per pusmetį – 135 seksualiniai nusikaltimai
Kalėjimų departamento duomenimis, per 2015 m. I pusmetį Lietuvoje užregistruota 38 201 nusikalstama veika, iš jų seksualinio pobūdžio nusikaltimų – 135.
Rugsėjo 17-osios duomenimis, iš viso laisvės atėmimo įstaigose laikomi 7692 asmenys. Iš 7002 nuteistųjų 286 moterys ir 6716 vyrų.