Suteikti galimybę ciniškai iš nužudytojo išsityčiojusiam du kartus teistam K. Strekalovui siūlė ir Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija, rekomendavusi nuteistąjį paleisti į laisvę, nors jis už grotų praleido vos devynerius metus: „Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals“.
Tačiau taip nemano teisėjai, savo darbe kone kasdien susiduriantys su šaltakraujais žudikais – teisėjos Danutės Giačaitės pirmininkaujama kolegija paskelbė, kad būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės interesai, jeigu didelės laisvės atėmimo bausmės dalies neatlikęs K. Strekalovas būtų anksčiau laiko išleistas iš įkalinimo įstaigos.
Ne iš karto pavyko atsikratyti visų ydų
Žudiko, kuris su bendrais itin žiauriai išsityčiojo iš dėl seksualinės prievartos prieš nepilnametę anksčiau teisto vilniečio, paleidimui nepritarė dviejų instancijų teismai, nors K. Strekalovas ir bandė juos įtikinti, kad jau yra vertas ne tik teismo, bet ir visuomenės pasitikėjimo.
Nuteistasis teismui aiškino, kad per pastaruosius 4-5 metus gerokai pakeitė savo požiūrį gyvenimą.
„Mano elgesys pagerėjo, aš net 15 kartų buvau skatintas, paskutinė drausminė nuobauda buvo skirta 2017 m. pradžioje, – nurodė K. Strekalovas. – Taip, neneigsiu, man ne iš karto pavyko atsikratyti visų ydų, ypač susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau manau, jog mano tolesnis taisymas galimas visiškai neizoliavus nuo visuomenės. Man dabar yra 29 metai, iš kurių net 10 metų praleidau įkalinimo įstaigoje už jaunystėje padarytus nusikaltimus.“
Vis dėlto, nuteistasis pripažįsta suprantantis, kad net „ir pasibaigus visam laisvės atėmimo bausmės laikui, teigiamo pasikeitimo procesas man nebus baigtas ir aš dar ilgai turėsiu nuolat save kontroliuoti ir tikrinti, ar tinkamai elgiuosi“.
K. Strekalovas taip pat nurodė suvokiantis ir tai, kad jam skirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti: „Būtent todėl aš kreipiausi į Lygtinio paleidimo komisiją, prašydamas man taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kad tęsdamas bausmę visuomenėje, greičiau į ją integruočiausi bei savo elgesiu ir darbu įrodyčiau doros gyvensenos norą.“
Vyras mano, kad ne teismas, o Lygtinio paleidimo komisijos nariai esą geriau supranta, kuriems nuteisteistiesiems turėtų būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
Nesutikdamas su teismo sprendimu nuteistasis taip pat piktinosi, kad teisėjai esą taip ir nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto
Teismui nepritrūko argumentų atsikirsti į tokius K. Strekalovo argumetus – esą nuteistasis aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo gebėjimu lygtinio paleidimo atveju laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų, įvardija, kaip prieštaringas bei paremtas tik jo praeitimi.
Pasak teisėjų, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga: „Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.“
Duomenis dėl lygtinio paleidimo išanalizavusi trijų teisėjų kolegija pabrėžė, kad K. Strekalovas laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, tačiau net už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymu bendrininkaujant itin žiauriu būdu ir kankinant kitą žmogų.
„Tuo tarpu ankstesni nuteistojo teistumai buvo susiję su svetimo turto grobimu, siekiant finansinės naudos ir atlikti taip pat veikiant bendrai su kitais asmenimis, – pabrėžė teismas. – Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. Strekalovas pirmą kartą buvo teisiamas sulaukęs 18 metų ir nors jam buvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau bausmės vykdymas atidėtas. – Tačiau K. Strekalovas jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog K. Strekalovas negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą.“
Anot teisėjų, nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Be to, teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką būtų dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose. O tai ypatingai svarbu, nes K. Strekalovo praeityje padaryti du nusikaltinai buvo susiję su smurto naudojimu.
„Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į ankstesnę, jo nusikalstamą elgesį skatinusią aplinką“, – akcentavo teismas.
Anot teisėjų, lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.
„Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės; kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant; vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes“, – teisėjų kolegijos vertinimu, kol kas negalima daryti išvados, kad K. Strekalovo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Ieškojo moteriškos šilumos
K. Strekalovas dėl baisaus nusikaltimo buvo nuteistas dar 2013 metais – tada teismas nusprendė, kad nuteistojo bendrai Dmitrijus Zdancevičius turės kalėti 14 metų, o Edvardas Veršelis – 9 metus. K. Strekaloivas buvo pripažintas pagrindiniu nusikaltimo iniciatoriumi.
Bylos duomenimis, nužudymas buvo įvykdytas 2012 metais, naktį iš balandžio 16-osios į 17-ąją Vilniuje, Karaliaučiaus g., savivaldybei priklausančiuose naujos statybos socialiniuose namuose.
Tą vakarą laiptinėje girtavę jauni vyrai pamatė į namus su sugyventine grįžtantį Ričardą J.
Laiptinėje toliau alkoholinius gėrimus begerdami vyrai po kiek laiko nusprendė užeiti į Ričardo J. namus – esą gal nuteistojo sugyventinė taip pat norės prisijungti prie jų kompanijos.
Jie neslėpė turėję ir ketinimų su moterimi pasimylėti – žinoma, kaip vėliau sakė, jeigu ji asmeniškai būtų sutikusi.
Tačiau taip jau nutiko, kad namuose kompanija moters nerado, čia miegoti jau ruošėsi Ričardas J. – jis duris buvo pradaręs, nes dėl skolų buvo atjungta elektra.
Todėl moteriško švelnumo nesulaukę įsiūčio apimti vyrai nusprendė buto šeimininkui surengti – atkeršyti už nepilnametės, kurios jie net nepažinojo, išžaginimą.
Tyčiodamiesi iš bausmę jau atlikusio Ričardo J. įtariamieji rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas.
„O dabar sužinosi, ką reiškia žaginti jaunas mergaites“, – netrukus buto šeimininkui pareiškė vienas vaikinų ir kartu su bendrais kraujo klane skendinčiam vyrui numovė kelnaites.
Kol D. Zdancevičius ir E. Veršelis laikė dar vis besipriešinantį Ričardą J., K. Strekalovas virtuvėje susirado didelį, maždaug 30-40 cm virtuvinį šaukštą ir jam sugrūdo į išangę, o jį patį apšlapino.
Pasimėgavę atliktu „žygdarbiu“, vyrai išėjo iš namų – toliau laiptinėje tuštino alkoholinius gėrimus ir aptarinėjo įvykius Ričardo J. bute. Taip bešnekėdami vyrai po kiek laiko nusprendė dar kartą nueiti, pasak jų, pas pedofilą.
„Einam, pažiūrėsime, kaip tas iškrypėlis laikosi“, – bičiulius ragino vienas įtariamųjų.
Butelį surado teismo medicinos ekspertai
Netrukus patekę į Ričardo J. namus vyrai buvo nemaloniai nustebinti – šeimininkas jau buvo išsitraukęs šaukštą ir gulėjo lovoje. Įsiutę, kad jis dar gyvas, nekviesti svečiai nusprendė dar labiau jį pamokyti – nusprendė į išangę įkišti išgertos degtinės butelį.
Tam vyrai buvo specialiai pasiėmę polietileninius maišelius – nenorėjo išsitepti rankų. Tiesa, šiam planui nebuvo lemta išsipildyti – stiklinis butelis niekaip nelindo...
Netekęs kantrybės D. Zdancevičius kelis metrus pasitraukė nuo Ričardo J. ir išsibėgėjęs koja įspyrė butelį į išangę, o jį patį dar kartą apšlapino.
Vėliau, kai D. Zdancevičiui pasidarė bloga, jis auką apvėmė.
Po „žygdarbio“ trijulė išėjo į namus. Kitą dieną K. Strekalovas apie „nuotykius“ papasakojo savo draugui ir pasiūlė nueiti kartu pasižiūrėti, kaip laikosi Ričardas J.
Kaip vėliau pasakojo liudytojas, vaizdas namuose buvo išties kraupus – Ričardas J. vos alsavo, visas kambarys buvo aptaškytas kraujais. Išsigandęs vyras iškvietė medikus ir policiją – K. Strekalovas buvo sulaikytas tą pačią dieną, o du jo bendrai – po paros.
Tuo metu į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę komos būsenoje atvežtas Ričardas J. nebeišgyveno – netrukus mirė. Butelį nužudytojo kūne aptiko tik teismo medicinos ekspertai, peršvietę jo kūną.
Visi žinojo, kad Ričardas J. – pedofilas
Teisme E. Veršelis kaltę pripažino tik iš dalies, o K. Strekalovas ir D. Zdancevičius – visiškai. Jie teisme pasakojo, kad Ričardą J. nužudė tik todėl, jog jis buvo išžaginęs mergaitę.
„Kiekvienas žmogus Pilaitės mikrorajone žinojo, kad jis yra pedofilas“, – per apklausą sakė vienas kaltinamųjų.
Tuo metu E. Veršelis aiškino, kad pas Ričardą J. ėjo į namus, nes norėjo iš jo atgauti 2 tūkst. litų – esą šis buvo apvogęs jo sandėliuką. Kaltinamasis tikino, kad nužudytąjį tik sumušė, o jam negrūdo jokių svetimkūnių į išangę.
Tačiau tokius E. Veršelio parodymus paneigė kiti du kaltinamieji.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teisme sakė, kad Ričardas J. 2002 m. buvo nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nes Visagine išžagino savo sugyventinės nepilnametę dukrą.