Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala trečiadienį „Žinių radijuje“ sakė, kad susitarimas įrodo, jog tai – ne trumpalaikis šalių bendradarbiavimo interesas, o ilgalaikis strateginis siekis JAV dalintis pačiomis svarbiausiomis technologijomis su sutelktomis partnerėmis.
„Tam, kad būtų kuo platesnė koalicija, kad galėtų atliepti Kinijos keliamus iššūkius, ypač Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Čia, be abejo, Australija atliks kertinį vaidmenį“, – paaiškino politologas.
Jo teigimu, tai yra reikšmingas geopolitinis įvykis.
„Aš nežinau, ar jis pats savaime žymi naują kelią, ar labiau iliustruoja tai, ką mes matome jau kurį laiką, nes jei žvelgtume į pagrindinius JAV strateginius dokumentus (…), mes labai aiškiai matytume vieną kertinį principą: net ir Rusijos invazijos į Ukrainą keliamos grėsmės NATO rytiniam sparnui akivaizdoje JAV pagrindiniu priešininku, konkurentu visose srityse – nuo technologijų, iki geopolitikos – įvardija Kiniją“, – akcentavo L. Kojala.
Ateityje panašių sprendimų, nukreiptų į partnerystės stiprinimą prieš Pekiną, pasak jo, tikriausiai matysime daugiau.
„Tai yra laivai, varomi branduoline energija – tai yra viena iš sričių, kuriose JAV turi technologinį pranašumą prieš daugelį kitų valstybių. Ji sutiko tą pranašumą tam tikra prasme perduoti savo artimiems sąjungininkams ir siekti tikslų, kurie atspindėtų visų trijų valstybių interesą“, – kalbėdamas apie laivus, kuriuos statys Australija, pasakojo RESC direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirmuosius laivus Australija tikriausiai galės turėti tik ketvirtajame dešimtmetyje, o eksploatavimas nusikels į dar vėlesnį laikotarpį.
„Bet tai turbūt tik yra pavyzdys, kad nėra šiuo atveju jokių raudonų linijų: jei JAV mato artimą sąjungininką regione, kuriam gali suteikti pranašumą dėl savo turimų technologijų ir jų pasidalijimo, tuomet JAV tokį žingsnį žengia“, – sakė L. Kojala.
Vis dėlto, kaip paaiškino politologas, JAV atidžiai stebi Kinijos technologinį tobulėjimą, kuris taip pat yra spartus.
„Pagal tam tikrus kriterijus Kinija jau lenkia Vakarų šalis ir JAV – pavyzdžiui, turi daugiau laivų. Tai nebūtinai yra kokybinis kriterijus, kuris viską apima, bet kartais kiekybė yra taip pat reikšminga. Ji ypač kelia nerimą Jungtinėms Valstijoms, nes Kinija, turėdama tokią didžiulę šalį gyventojų skaičiumi ir tuo pačiu vystydama technologijas, gali įgyti pranašumą Indijos bei Ramiojo vandenyno regione“, – kalbėjo ekspertas.
Būtent dėl to, kaip tęsė pašnekovas, technologijų dalinimasis yra parodymas, kad skirčių su sąjungininkais nėra.
„Kad priešingai – yra kaip niekada daug bendrumo, kuris pirmiausia sietinas su interesu neleisti Kinija įgyti neproporcingai daug įtakos, kuri galėtų kirstis su Vakarų šalių interesais“, – sakė L. Kojala.
Jo teigimu, žinutė Pekinui yra aiški: Kinija turi suvokti, jog savo veiksmais iššaukia Vakarų šalių vienijimąsi.
„Tai, ko gero, nėra ta siekiamybė, iš Kinijos perspektyvos vertinant, dėl to Pekinas labai stipriai kritikavo šį „AUKUS“ susitarimą, jį bandė sugrėsminti. Tai taip pat, ko gero, yra įrodymas, kad tie veiksmai, kurie apima kelias valstybes, kurie parodo, kad požiūris į Kiniją turi tam tikrą konsensusą, Kinijai yra nepalankus, nes tokiu atveju galimybės, kad jos interesai bus sėkmingai realizuoti ten, kur Kinija to norės, tampa mažesnės“, – paaiškino RESC direktorius.
Šis susitarimas taip pat, kaip sakė L. Kojala, yra tarsi atgrasymo nuo Kinijos įsiveržimo į Taivaną veiksnys.
„Prie to galima priskirti ir Japonijos išlaidų gynybai didinimą“, – pastebėjo politologas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su L. Kojala galite klausyti čia:
