Derybas dėl narystės ES Lietuva pradėjo prieš 12 metų kartu su Latvija, Slovakija ir dabartinėmis Sąjungos naujokėmis — Bulgarija ir Rumunija. Kaip pastebi politologai, Lietuvos derybos buvo sudėtingos dėl atominės elektrinės ir žemės ūkio klausimų. Išsiskyrėme ir savo optimizmu dėl ES — referendume Lietuvos narystei Sąjungoje pritarė kiek daugiau nei 90 proc. rinkėjų.
Tyrimai rodo, kad integracijos nauda Lietuvoje buvo juntama jau 2001-aisiais. Didėjo eksportas, suaktyvėjo užsienio investuotojai, gaunama parama spartino statybas ir įvairių ūkio šakų modernizaciją.
Svarstant neigiamus narystės ES padarinius, įvardijama iškart suaktyvėjusi emigracija, dėl kurios Lietuva prarado apie penktadalį darbo jėgos. Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad ekonomiškai tai irgi buvo naudinga: kelis kartus sumažėjo nedarbas, sparčiai augo atlyginimai, o užsienyje uždirbti pinigai kėlė ūkio ir gyvenimo lygį Lietuvoje. Taip ir buvo.
Beje, ankstesnėse apklausose Lietuvos gyventojai, palankiai vertindami Lietuvos narystę ES, labiausiai pabrėžė būtent galimybę dirbti kitose ES šalyse (apie du trečdalius apklaustųjų) ir studijuoti (daugiau kaip pusė apklaustųjų).
Atsivėrusios durys
Gyventojų skaičiaus mažėjimas — ko gero, labiausiai juntamas penkerių metų buvimo ES poveikis. Nors agituojant prieš stojimą į ES buvo naudojama ir plūstelėsiančių imigrantų korta, naujausi išankstiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo dvigubai daugiau žmonių, nei imigravo.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2008 m. iš Lietuvos emigravo 17 tūkst. gyventojų (2007 m. — 13,9 tūkst.), imigravo — 9,3 tūkst. (2007 m. — 8,6 tūkst.). Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad tik kas antras trečias Lietuvos gyventojas emigruodamas deklaruoja savo išvykimą.
Lietuva pagal emigracijos mastą — pirmoji ES. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m. neigiamas migracijos saldo (emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) 1 000 gyventojų buvo tik keturiose ES valstybėse narėse: Lietuvoje (–2,3), Latvijoje (–1,1), Lenkijoje (–0,4) ir Bulgarijoje (–0,2).
Eurostatas prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. 2060 m. pabaigoje Lietuvoje gyvens 2 mln. 527 tūkst. gyventojų, t. y. 822,7 tūkst. mažiau negu šių metų pradžioje.
Tuo metu ES gyventojų daugėjo. Išankstiniais Eurostato duomenimis, šių metų pradžioje Sąjungoje gyveno 499,7 mln. žmonių, arba 2,2 mln. daugiau nei prieš metus.
Eurostatas prognozuoja, kad ES gyventojų daugės — 2060 m. pabaigoje gyvens 4,9 mln. žmonių daugiau negu 2009 m. pradžioje.
Nauda – ir vietos lietuviams
2004–2008 m. Lietuva sulaukė daugiau nei 12,5 mlrd. litų ES ir kitos su ja susijusios finansinės paramos. Dar keli milijardai litų buvo skirti rengiantis stoti į šią organizaciją. 2007–2013 m. Lietuva iš ES turėtų gauti dar 23,8 mlrd. litų paramos — tai beveik prilygsta metiniam mūsų šalies biudžetui.
Panaudojus visą šią sumą, galėtų būti papildomai sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto (2008 m. Lietuvoje sukurtų prekių ir paslaugų vertė siekė 111 mlrd. Litų). O kur dar parama žemės ūkiui ir regionų plėtrai. Nepaisant to, kad visuomenėje sklando įvairiausių nuomonių apie ES fondų pinigų panaudojimo skaidrumą, 2008 m. pabaigoje „Vilmorus“ atlikta apklausa vis dėlto parodė, kad 86 proc. lietuvių mano, jog ši parama panaudota tinkamai ir kėlė Lietuvos žmonių gerovę.
ES vis dar patinka
Neseniai penkerių metų jubiliejaus ES proga buvo atlikta dar viena Lietuvos gyventojų apklausa. Nepaisant sunkių laikų, kurie turėtų šiek tiek užtemdyti objektyvumą, beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, kad ES mums davė daugiau ar mažiau naudos.
Dauguma didmiesčių gyventojų palankiai vertina Lietuvos narystę ES. 46,6 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad narystė Sąjungoje Lietuvai davė labai daug, 27,4 proc. — šiek tiek naudos.
Tvirtinančiųjų, kad narystė ES Lietuvai beveik nedavė naudos, buvo 17,4 proc., 0,4 proc. apklaustųjų teigė, kad ji davė tik daug žalos. 8,2 proc. respondentų į klausimą, ar penkerių metų narystė ES Lietuvai davė naudos, atsakė, kad nežino.
Yra dalykų, kurie įsiliejus į ES lietuvius nuvylė. Pavyzdžiui, beveik trečdalis miestiečių teigė esantys nepatenkinti, kad ES senbuvės Lietuvą laiko antrarūše nare, o 24 proc. respondentų tvirtino nusivylę gerokai pakilusiomis maisto ir pramonės prekių kainomis. Be to, kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų įsitikinę, kad ES finansinė parama Lietuvai yra per menka.
Tokį tyrimą savaitraščio „Veidas“ užsakymu balandžio 20–22 dienomis atliko bendrovė „Prime consulting“.
Beje, mes, vertindami ES naudą, visai neišsišokame. „Eurobarometro“ duomenimis, gilėjant nacionalinėms ekonominėms problemoms, narystę ES teigiamai tebevertina absoliuti dauguma Sąjungos piliečių, o prieš ją tėra nusistatę 15 proc. europiečių. 56 proc. europiečių yra įsitikinę, kad narystė ES turėjo teigiamą poveikį jų šaliai. Šiam teiginiui nepritaria 31 proc. respondentų.
Didžiausi optimistai dėl narystės ES — airiai, estai, slovakai, danai ir olandai, pesimistai — vengrai, britai ir kipriečiai. Su 69 proc. siekiančiu teigiamu narystės vertinimu lietuviai eurooptimistų sąraše užima devintąją vietą.
Susilieję su 500 mln.
Atsitraukus nuo vidaus problemų, galima sakyti, kad, dešimčiai pastarųjų šalių įstojus į ES, buvo baigtas kelis dešimtmečius trukęs Europos susiskaldymas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo. Mums jis reiškė izoliaciją nuo vakarietiškų vertybių ir vakarietiško gyvenimo būdo.
Nors po mūsų dešimtuko praėjus dvejiem metams į Sąjungą dar įstojo Bulgarija ir Rumunija (daugiau šalių bent jau artimiausiu metu nenumatoma priimti), ES mūsų penkerių metų jubiliejų laiko ir savo atskaitos — ES plėtros pabaigos — tašku. Tad neseniai ES buvo paskelbtas komunikatas „Penkeri išsiplėtusios ES metai“, kuriame teigiama, kad plėtra davė didžiulę ekonominę naudą abiem šalims, t. y. ne tik mums, bet ir jiems.
Dabar ES — didžiausia integruota ekonominė zona pasaulyje. Jai tenka daugiau nei 30 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei 17 proc. pasaulio prekybos.