Paprašytas išvardini penkis svarbiausius, geriausius prezidentės D. Grybauskaitės padarytus darbus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Raimundas Lopata išskyrė keturis dalykus.
„Pirmas – sugebėjimas išsaugoti autoritetą, kas Lietuvoje matuojama perrinkimais ir reitingais.
Antra – pripažinti klaidas. Jeigu tiksliau – paskutinis pareiškimas, kur ji pripažino, kad buvo padariusi klaidų. Kitaip tariant – politinė drąsa.
Trečias – valstybės tarnybos vadovų rotacija.
Ketvirtas D. Grybauskaitės nuopelnas – Vokietijos sprendimas dislokuoti karius Baltijos šalyse“, – išvardino R. Lopata.
VU TSPMI profesorius mano, kad žvelgiant iš istorinės perspektyvos žmonės D. Grybauskaitę prisimins kaip pirmąją Lietuvos vadovę moterį.
Išskyrė darbą užtikrinant Lietuvos saugumą
VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad pati svarbiausia abiejų D. Grybauskaitės kadencijų veikla buvo Lietuvos saugumo stiprinimas, „pradedant nuo NATO gynybos planų įgyvendinimo jau konkrečiai arba paskatinimo gynybos planus parengti Baltijos šalims“.
„Čia buvo vienas iš jos pirmosios kadencijos uždavinių nuo pat 2009 m., 2011 m. tie planai buvo patvirtinti. Tada visiškai kitokiu kokybiniu lygiu galėjome turėti NATO saugumo garantijas nei iki tol“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologas nebuvo linkęs tų planų atsiradimo nurašyti natūraliems procesams, kurie tuo metu vyko Aljanse.
„Kadangi man teko tą laikotarpį tirti detaliau, tai galiu pasakyti, kad prezidentės kartais net kategoriškas reikalavimas NATO vadovams 2009-2010 m. buvo išskirtinis. Turint galvoje, kad tuo metu tarp Baracko Obamos administracijos ir Kremliaus vyko santykių perkrovimas, NATO lyderiai tikrai nenorėjo erzinti Rusijos kažkokiais papildomais gynybos planais Baltijos šalims, nes manė, kad tai gali pakenkti suartėjimui tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešas D. Grybauskaitės raginimas kuo greičiau parengti gynybos planus privertė ir amerikiečius ir NATO vadovybę imtis šio uždavinio“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak jo, tą pripažįsta ir mūsų tuometinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, ir buvę JAV ambasadoriai.
„Iš „Wikileaks“ atskleistų dokumentų ir susirašinėjimo tarp Vilniaus ir Vašingtono matosi, kaip to meto ambasadorė Anne Derse ragino kiek įmanoma greičiau atsakyti Vašingtoną, kokie bus galimi žingsniai dėl NATO gynybos planų ir saugumo garantijų.
D. Grybauskaitė buvo prisiėmusi pati sau konkretų uždavinį, tą darė viešai, kas erzino amerikiečius ir NATO vadovybę, bet tas viešumas neleido šito klausimo nustumti į paraštes“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Antra veikla, kuri taip susijusi su saugumo reikalais, kurią išskyrė politologas, buvo D. Grybauskaitės nuolatinis priminimas Vakarams, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvai,bet apskritai visai Europai.
„Tą ji labai dažnai kartodavo ypač jau po Ukrainos įvykių. Bet net ir šiais metais Skripalių nuodijimo atvejis parodė, kad D. Grybauskaitė tęsė tą patį Rusijos, kaip grėsmės, naratyvą ir priminimą Vakarams, kad reikia su Rusija elgtis pakankamai griežtai“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologas teigė turįs mintyje sankcijas Rusijai po Skripalių nuodijimo ir diplomatų išsiuntimą.
„Diplomatų išsiuntimas buvo labai geras ir rimtas pavyzdys, kada būtent Lietuvos prezidentė savo sprendimais paskatino ir kitus ES lyderius parodyti bendrą poziciją, ir tikrai nemažai Europos šalių prisidėjo prie iniciatyvos išsiųsti rusų diplomatus iš savo sostinių. Tai apibendrina visą jos ilgametę veiklą kovojant prieš Rusiją kaip agresijos šaltinį“, – sakė T. Janeliūnas.
Nacionalinėje politikoje: žvalgyba, teismai ir energetika
Vidaus politikoje politologas išskyrė prezidentės veiklas „nuo pirmos kadencijos pradedant Lietuvos žvalgybos sistemos reformą“. Jis turėjo mintyje naują Žvalgybos įstatymą, atskiriantį žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų funkcijas.
„Tai galiausiai mūsų žvalgybos institucijas padarė kiek įmanoma mažiau politizuotas nei turėjome iki tol“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak jo, dar vienas svarbus ir valstybę sustiprinęs D. Grybauskaitės darbas buvo visiškai kitoks požiūris į teisėjų skyrimą ir atleidimus už nusižengimus.
„Teisėjų korpusas per D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį stipriai pasikeitė, nebebuvo toleruojami teisėjų nusižengimai, pradedant nuo vairavimo girtiems, kažkokių korupcinių veiklų. Manau, kad tai buvo labai svarbus žingsnis sustiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais. Galima labai aiškiai matyti, kaip pastaraisiais metais yra padidėjęs žmonių pasitikėjimas teismais ir teisingumu apskritai“, – sakė T. Janeliūnas.
Penktasis darbas, kurį išskyrė politologas, buvo mūsų energetinės nepriklausomybės sustiprinimas.
„Čia didžiausias ir ryškiausias darbas arba jos pastangos buvo skirtos suskystintų dujų terminalui atsirasti. Aišku, dabar jis jau vertinamas kontraversiškai dėl tos didelės kainos, kurią tenka mokėti už tą terminalą. Bet tai buvo tas lemiamas žingsnis, kuris atrišo mums rankas ir atpalaidavo nuo „Gazprom“ monopolio, ir galiausiai leido žymiai laisviau rinktis dujų tiekėjus, sumažinti galutines dujų kainas ir sustiprinti energetinę nepriklausomybę“, – sakė T. Janeliūnas.
Antroji prezidentės D. Grybauskaitės kadencija baigsis kitąmet. Rinkimai į prezidentus vyks kitų metų gegužę.