Pataisomis numatoma, kad asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo, vis tiek būtų mokama viso dydžio bazinės pensijos dalis. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.
Įžvelgia pavojų: mažiausią naudą gaus žemiausių pensijų gavėjai
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis teigė, kad diskusijų dėl tokio pensijų indeksavimo tvarkos keitimo buvo per mažai.
„Nuo pat indeksavimo pradžios pensijos visiems augo tiek pat procentų, ir žmonės net tada skųsdavosi, kad vienas gauna 20 eurų, o kitas 40 eurų, nes, atrodo, tas pats procentinis augimas, bet į rankas augimas kitoks.
Šiuo atveju tam tikras neteisingumas netgi didesnis, nes pensijos nuo sausio 1 dienos augs sparčiau tiems, kurie turi didesnes pensijas. Mano nuomone, turint galvoje tokį pensininkų skurdo mastą, tai nėra taiklus sprendimas“, – antradienį prieš balsavimą žurnalistams komentavo L. Kukuraitis.
Jo teigimu, išlaikyti teisingumą itin svarbu.
„Mažiausią naudą iš to augimo, kuris numatomas, pajus mažiausias pensijas gaunantys žmonės. Antras dalykas – sumažintas stažo poveikis, ir tai taip pat turi tiesioginę įtaką mažiausias pensijas gaunantiems, nes riba tarp tų, kurie dirba mažai, ir tų, kurie dirba daug, praktiškai išnyksta.
Jei tu dirbai dvigubai ilgiau, tavo pensija gali būti tik 10 proc. didesnė nei tų, kurie dirbo dvigubai mažiau. Bendrai ši diskusija „didinsim, didinsim, didinsim, visiems bus viskas geriau“ yra užmaskuota, iš tiesų vyksta gana rimti pokyčiai pensijų sistemoje“, – sakė buvęs ministras.
L. Kukuraitis sutiko, kad reikia didinti įmokų ir išmokų priklausomybę, tačiau ne dabar. Frakcija siūlė įgyvendinti pokyčius per penkerius metus.
Lingė: ši Vyriausybė nusprendė skurdą mažinti intensyviau
Visgi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad sprendimas padės sumažinti senjorų skurdą.
„Įvairiomis priemokomis tenka spręsti dideles socialines įtampas. Šiuo pakeitimu siūloma, kad sparčiau didėtų pačios mažiausios pensijos“, – sakė parlamentaras ir pažymėjo, kad Vyriausybė nusprendė „skurdą mažinti intensyviau“.
Jis teigė, kad sprendimas, kaip skaičiuojama, jau kitais metais skurdą padėtų sumažinti 1,4 proc.
„Tai yra svarbi priemonė. Kalbant apie individualiosios dalies spartesnį indeksavimą, tai yra teisinga kryptis. Pirmiausia kalbame apie dalį, kai pensijos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų ir stažo. Tokių įmokų mokėjimas bei stažas turi būti skatinamas, ir ateityje būtent tas individualiosios pensijos dalies svoris turi augti daug labiau“, – sakė M. Lingė.
Politikas atkreipė dėmesį, kad stažo neturinčių žmonių pensija labiau priklauso nuo bazinės dalies, kuri mokama iš valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto.
„Tai yra tik bendrosios dalies lyginimas, bet individualiąją dalį kaip tik siūloma indeksuoti kur kas sparčiau“, – akcentavo komiteto vadovas.
„Atlyginimo tai visuomenės daliai, kuri dirbo ilgiau, mokėjo įmokas ir dirbo sąžiningai, ir ateityje, kaip skaičiuojama, svoriai tarp bendrosios ir individualiosios dalies turi skirtis. Dabar bendrąją dalį sudaro apie 60 proc., individualiąją – 40 proc., 2030 metais planuojama, kad turėtų susilyginti, o ateityje kiekvienais metais didėtų individualioji reikšmė“, – paaiškino M. Lingė.
Paluckas: palaikome, nes neturime kitos išeities
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas savo ruožtu komentavo, kad visi sutaria, jog pensijas didinti reikia, tačiau projektas galėtų būti kitoks.
„Apmaudu, kad valdantieji nepasinaudojo proga pagerinti tą siūlymą; praeitą posėdį buvo teikiami siūlymai dėl bazinio dydžio didėjimo išdėstymo per keletą metų, kad nesukeltume priešpriešos visuomenėje. <…>.
Dabar išeina keistoka situacija – tiems, kurie neturi sukaupto privalomo stažo, padidės 3 eurais daugiau nei tiems, kurie iš tikrųjų sąžiningai dirbo ir tą stažą sukaupė“, – sakė G. Paluckas.
Visgi jis teigė, kad frakcija pasiūlymą palaikys.
„Pensijų didinimas iš tikrųjų yra žmonių traukimas iš skurdo. <…>. Mums nepalieka realios alternatyvos. Turiu galvoje, žmonės iš tikrųjų skursta, gyvenančių skurde yra daug, tuos sprendimus priimti reikia, bet jie galėtų būti geresni. Kodėl valdantieji nesinaudoja gerais opozicijos pasiūlymais, tai klausimas jiems“, – komentavo G. Paluckas.
Navickienė: indeksavimo mechanizmas nesikeičia
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad sprendimas turės įtakos abiem pensijos dalims – tiek individualiajai, tiek bazinei.
„Apie 70 mln. bus skiriama bazinei papildomai indeksuoti ir apie 70 mln. bus skiriama individualiajai indeksuoti“, – sakė ministrė.
Šie pakeitimai, pasak jos, nepakeičia paties indeksavimo mechanizmo.
„Jis yra geras, jo nereikia kaip nors keisti, tiesiog bus spartinamas“, – akcentavo M. Navickienė.
Ji pabrėžė, kad „Sodros“ rezervas toliau bus kaupiamas.
„Tik dalis „Sodros“ perviršio pagal ekonomines galimybes bus skiriama sparčiau indeksuoti“, – patikino M. Navickienė.
Ministrės teigimu, yra daug sumaišytų žinučių, transliuojamų iš opozicijos.
„Didžiausią šio pakeitimo efektą pajus mažiausias pensijas gaunantys ir tie žmonės, kurie mokėjo daugiausia įmokų“, – sakė M. Navickienė.
„Taip pat labai svarbu pabrėžti – stažo įtaka žmonėms, kurie dirbo daugiau nei 30 metų, išlieka, ir kalbant apie bazinę dalį tiems žmonėms pensijos augs sparčiau bei bus indeksuojama ir bazinė dalis. Mes kalbame tik apie vieną grupę asmenų – 75 tūkst. žmonių, kurie turi nuo 15 iki 30 metų stažą.
Iš visų per 600 tūkst. pensininkų tai yra gana nedidelė dalis. Du trečdaliai tokių pensijų gavėjų moterys, kurios stažo nesukaupė, nes arba augino vaikus, arba prižiūrėjo neįgalius savo tėvus, kitus neįgaliuosius“, – paaiškino ministrė.
Už pataisas balsavo 98 Seimo nariai, 17 susilaikė. Skaičiuojama, kad visiems pensinio amžiaus žmonėms pensijos kitąmet augs apie 50 eurų.
Kad būtų įgyvendintas valdančiųjų siūlymas didinti pensijas, papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – individualiajai pensijų daliai, priklausančiai nuo sumokėtų įmokų, papildomai indeksuoti, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.
Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendrai pensijai palaipsniui mažėtų, o individualioji – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos: jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Dabar Lietuvoje yra apie 600 tūkst. pensininkų.