Sodros vadovė Julita Varanauskienė sako, kad kol kas sistema yra sveika ir subalansuota, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako, kad politinės diskusijos apie tai nevyksta.
Su tomis pačiomis problemomis susiduria praktiškai visa Vakarų Europa. Tad ar pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis, profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Siūlo, kad prisidėtų ir darbdaviai
A. Sysas pasakojo, kad dėl prastos demografinės situacijos Lietuvoje užsienio ekspertai nuolat ragina pradėti diskutuoti apie pensinio amžiaus ilginimą.
Tačiau jau dabar Lietuvoje pensinis amžius ilginamas: vyrai išeina į pensiją jau sulaukę 65 metų, o iki 2026 metų nuspręsta pailginti ir moterų pensinį amžių.
Ir nors ekspertai siūlo pensinį amžių ilginti iki 72 m., laidos pašnekovas pastebėjo, kad kol kas niekur Europos Sąjungoje tokio nėra.
A. Sysas siūlytų didinti įmokas į pensijų fondą, įtraukiant į socialinį draudimą darbdavius.
„Lietuva iš kitų kraštų išsiskiria tuo, kad darbdaviai visiškai nedalyvauja socialiniame draudime – po mokesčių reformos viską sumetėme darbuotojams ant pečių. Visoje ES darbdaviai prisideda prie socialinio draudimo. Galbūt galima eiti šituo keliu: prijungti tam tikras darbdavių įmokas, kad subalansuotume socialinio draudimo balansą“, – samprotavo politikas.
Jis nemano, kad problemą išspręstų didesnis gimstamumas Lietuvoje. Esą neretai pačias daugiavaikes šeimas reikia socialiai remti.
„Neužmirškime, kad be socialinės draudimo sistemos yra visa pašalpinė sistema, kai mes remiame tas pačias daugiavaikes šeimas per įvairias išmokas, šildymo kompensacijas, vaiko pinigus ir pan.“, – atkreipė dėmesį A. Sysas.
Svarbiau, kaip pasiskirstys pajamos
Profesorius R. Lazutka taip pat abejojo, kad esamą situaciją išspręstų gimstamumo didinimas. Esą šalyse, kur gimstamumas didelis, nėra jokių pensijų, o ten, kur gimstamumas mažas – pensininkai gyvena labai gerai.
„Svarbus pajamų pasiskirstymas tarp visuomenės sluoksnių. Lietuvoje nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių, kurių pajamos labai didelės, mažai prisideda prie visuomenės reikalų, tarp jų – ir prie pensijos sistemos“, – teigė mokslininkas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvenimo trukmė – viena iš trumpiausių tarp ES šalių, o ir gyventojų sveikata labai prasta. Jau artėjant pensiniam amžiui didelė dalis tų žmonių yra nebepajėgūs dirbti, tad nėra prasmės pensinį amžių ilginti.
R. Lazutkos nuomone, Lietuvoje yra daug problemų, kurias sprendžiant būtų galima prisidėti prie geresnės pensininkų padėties, netgi jeigu augtų tokių asmenų skaičius.
„Vienas dalykas – dėmesys sveikatai, antras – diskriminacija pagal amžių. Mūsų įstatymuose vis dar numatyta, kad 65 metų žmogus turi pasitraukti iš darbo, arba aš, kaip profesorius, nebegaliu dalyvauti konkurse profesoriaus vietai užimti. Labai svarbus ir darbo užmokestis, bendrai darbo našumas: ar turėsime po 2 žmonės, uždirbančius minimalią algą, ar tik vieną dirbantį, kuris uždirba vidutinę algą – jų indėlis į Sodrą bus vienodas“, – aiškino profesorius R. Lazutka, paminėjęs ir technologinės pažangos svarbą.
Profesorius paminėjo ir į Vakarų Europos šalis, kuriose skatinama selektyvi imigracija, atvykstantiems jauniems žmonėms tų šalių universitetuose užtikrinamas geras išsilavinimas. Tai pritraukia nemažai studentų iš užsienio, kurie, baigę studijas, nori likti toje šalyje.
„Jie dirba kvalifikuotus darbus, gauna didelius užmokesčius ir taip sumokami dideli mokesčiai. Tai reikšminga – ne tik pensijų sistemai: reikia finansuoti kariuomenę, sveikatos apsaugą, kelius – visa tai padaroma mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė R. Lazutka.
Jis sakė, kad, nors tradiciškai daugelyje šalių darbuotojų ir darbdavių sumokami mokesčiai buvo pagrindinis pensijų šaltinis, dabar daugumoje šalių prie to valstybė prisideda iš bendrųjų mokesčių.
„Tai yra platesnė mokesčių bazė – ne tik nuo algos. Mes dabar irgi tai padarėme Lietuvoje. Dabar bendroji pensijos dalis, nors tebevadinama Sodros, yra mokama iš valstybės biudžeto. PVM, akcizo ar pelno mokesčiai prisideda prie bendrosios pensijų dalies finansavimo. Taigi, pas mus struktūriškai irgi nueita tuo keliu. Tik bėda, kad tų mokesčių nesugebame surinkti – valstybės biudžetas yra labai menkas. Platesnė mokesčių bazė yra geriau visuomenei nei skaičiuoti pensijų įmokas vien tik nuo atlyginimo“, – teigė profesorius R. Lazutka.
Išskyrė 3 problemas
K. Krupavičienė sakė, kad ir profesinės sąjungos neigiamai žiūri į siūlymus didinti pensinį amžių.
„Pasižiūrėjau Statistikos departamento duomenis: tikėtina vyrų gyvenimo trukmė mieste – 70, kaime – 67 metai. Tai reiškia, Lietuvos vyrai 72 metų nesulauks.
Antras klausimas – sveikatos rodikliai. Šiandien jie – vieni iš prasčiausių ES. Jeigu dar pasakysime, kad sergantys ir visokių negalavimų turintys žmonės turi eiti į darbą, mes problemos neišspręsime“, – kalbėjo K. Krupavičienė.
Anot jos, kyla klausimas ir kokie bus ateityje darbai – ar žmonės, kurie šiandien yra darbo rinkoje ir kuriems yra daugiau nei 50 metų, bus pajėgūs ateityje dirbti su robotais, kompiuteriais ir pan.
Dar viena problema – darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus žmones.
„Šiandien darbdaviai nori jaunų, kvalifikuotų apie 30 metų vyrų. Net moterų nenorima priimti, kurios augina vaikus, o po to grįžta į darbo rinką“, – kalbėjo profsąjungos atstovė.
Ilginti pensinio amžiaus neplanuoja
J. Džiugelis patikino, kad šios kadencijos politikai svarstyti apie pensinio amžiaus ilginimą nesiims.
„Rekomendacijose tikrai nėra kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą. Atvirkščiai – kalbama apie tai, kad turėtų būti dedamos ir valstybės, ir verslo pastangos priimti negalią turinčius, vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką – kitaip tariant išnaudoti arba panaudoti Lietuvos darbo rinkoje esantį potencialą“, – paaiškino J. Džiugelis.
Anot jo, siūlyta palengvinti galimybes žmonėms iš tam tikrų valstybių atvykti dirbti Lietuvoje, konkuruojant su Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija darbo rinkoje.
„Lietuva sensta. Planuojama, kad 2030 metais mūsų bus tik 2,4 mln., o 2045 metais – tik 2 mln. Tai suponuoja, kad vienam dirbančiajam teks išlaikyti 1,8 nedirbančiojo žmogaus. Tai reiškia, kad apie gerovės valstybės ar kitas vizijas galime sunkiai mąstyti“, – konstatavo Seimo narys.
J. Džiugelio teigimu, dabar svarbu palaipsniui didinti darbo užmokestį, kartu girdėti verslo interesus, nes verslas generuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP), nuo kurio priklauso senjorų ir socialiai pažeidžiamų žmonių gerovė. Taip pat jis siūlė susitelkti į kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumą Lietuvoje.
Kalbėdamas apie žmonių iš kitų šalių kvietimą dirbti į Lietuvą, tokiu būdu prisidedant prie BVP kūrimo, parlamentaras atkreipė dėmesį į Lenkijos pavyzdį: „Lenkija yra atsisakiusi trūkstamų profesijų sąrašų, bet pasirinkusi prioritetines valstybes, iš kurių supaprastinta tvarka norėtų matyti darbuotojus. Tokios šalys yra Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, iki karo buvo Rusija.
Mes siūlome, kad tokiu keliu eitų ir Lietuva – atsisakytų trūkstamų profesijų sąrašų ir būtų pasirinktos prioritetinės valstybės, galbūt tos pačios, kaip pasirinko Lenkija, kad iš šių šalių atvykę darbuotojai, kurie mums kultūriškai artimi, geba išmokti lietuvių kalbą, galėtų čia sėkmingai įsilieti į darbo rinką“.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite peržiūrėti čia:
