Tokios grupės galėtų būti aprūpintos įvairiais pajėgumais, tokiais kaip kibernetinio karo priemonės, bepilotės skraidyklės, ryšio dideliu atstumu priemonės, neletaliniai ginklai, taip pat šaulių ginklais, sprogmenimis, prieštankine ir priešlėktuvine ginkluote, sakoma analitinio centro „RAND Corporation“ dokumente.
„Totalinės gynybos ir nekonvencinės karybos pajėgumai gali papildyti esamas konvencines Baltijos šalių ir NATO gynybos pastangas“, – rašo ataskaitos pagrindinis autorius Stephenas Flanaganas (Stivenas Flenaganas).
Pasak jo, šios kuopelės taip pat padėtų laimėti laiko organizuoti nacionaliniam ir NATO atsakui, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas į kurią nors iš Baltijos šalių, kaip 2014 metais pasielgė Kryme.
2004 metais į NATO įstojusios Baltijos šalys, kaip ir Ukraina turinčios etninių rusų mažumas, jau kuria savo specialiųjų pajėgų padalinius.
RAND ataskaitoje raginama stiprinti Baltijos šalių, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą tokiose srityse kaip krizių valdymas, žvalgyba, pasipriešinimo organizavimas ir kova su dezinformacija.
Studijos autoriai siūlo kiekvienoje Baltijos šalyje pasipriešinimą organizuoti keturiais lygmenimis.
„Jėgos“ grupėms, sudarytoms iš specialiųjų pajėgų, atsargos karių ir neįveiktų kovinių dalinių, būtų patikėta rengti pasalas arba išvaduoti belaisvius pagal ataskaitoje išdėstytas schemas.
Prasčiau aprūpintos grupės, sudarytos iš policijos darbuotojų ar savanorių šaulių, būtų atsakingos už sabotažo operacijas.
Iš civilių būtų tikimasi pagalbos vykdant žvalgybą, rūpinantis sužeistaisiais ir maitinant kovotojus.
Ataskaitoje rekomenduojama aprūpinti Baltijos šalis naktinio matymo prietaisais, nešiojamaisiais kompiuteriais, kameromis ir didelio pravažumo mašinomis.
Tai būtų galima daryti vykdant programą, kurios įgyvendinimo pirminiam etapui, kaip apskaičiuota, iš pradžių reikėtų skirti apie 125 mln. JAV dolerių (110,5 mln. eurų).