Privilegija, ne žmogaus teisė
Jame teigiama, kad pareiškimo šalys sutaria dėl bendro regioninio požiūrio ir, siekdamos kovoti su grėsmėmis viešajai tvarkai ir saugumui, juo išreiškia savo politinę valią ir tvirtą ketinimą nustatyti nacionalines laikinąsias priemones ES vizas turintiems Rusijos piliečiams bei apriboti turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimą į Šengeno erdvę.
„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje. Mūsų sienos apsaugos tarnyboms reikia didžiulių išteklių, kad Europa būtų saugi ir kad į Šengeno erdvę atvykstantys Rusijos piliečiai nekeltų grėsmės bendram mūsų visuomenių saugumui ir stabilumui.
Nepriimtina ir tai, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po ES, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi. Didžioji dalis vizų Rusijos piliečiams buvo išduota prieš Rusijos plataus masto agresiją Ukrainoje esant kitokioms geopolitinėms sąlygoms ir aplinkybėms“, – sakoma keturių valstybių premjerų bendroje deklaracijoje.
Šalys palankiai vertina sprendimą sustabdyti ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo galiojimą kaip būtiną pirmąjį žingsnį, tačiau pažymi, kad reikia imtis dar griežtesnių priemonių ir ženkliai sumažinti išduodamų vizų (visų pirma turistinių vizų) skaičių bei Rusijos piliečių srautą į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę.
„Pabrėžiame, kad tai nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta, disidentams, humanitariniams atvejams, šeimos nariams, leidimų gyventi šalyje turėtojams, išimtys, susijusios su krovinių ir transporto paslaugų teikimo supaprastinimu, diplomatinėmis atstovybėmis, Kaliningrado asmenų tranzito supaprastinimu ir t. t. Mes visiškai palaikome būtinybę toliau remti Putino režimo priešininkus ir sudaryti jiems galimybes išvykti iš Rusijos“, – sakoma pareiškime.
Bendru požiūriu grindžiamos nacionalinės laikinosios priemonės turėtų įsigalioti kiekvienoje iš keturių deklaraciją paskelbusių valstybių atskirai, kai bus priimti atitinkami teisės aktai. Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo teksto projektui, kurį teikia Seimui.
Latvija, Lenkija, Lietuva ir Estija sutarė, kad priemonės nustatomos remiantis bendru siekiu apsaugoti viešąją tvarką ir vidaus saugumą, taip pat užtikrinti mums bendros Šengeno erdvės saugumą. Pareiškime pabrėžiama, kad šalys ir toliau siekia bendro požiūrio ES lygmeniu ir paprašė Europos Komisijos pasiūlyti atitinkamas priemones dėl vizų ir atvykimo apribojimų, kurias vieningai galėtų įgyvendinti visos Europos Sąjungos valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys.
Išvardijo asmenis, kurie galės atvykti
Po išplatinto pranešimo surengtoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje (URM) buvo pristatyti kriterijai, kurie numatys, kaip bus tikrinami Rusijos Federacijos piliečiai, norintys patekti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad didėjantys Rusijos piliečių srautai per ES valstybes, turinčias sausumos sieną su Rusija, jau „seniai kelia nerimą“.
„Šiandien buvo paskelbtas keturių premjerų bendras pareiškimas: Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kuriuo įforminta politinė valia pradėti įgyvendinti regioninį susitarimą dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo per ES išorės sieną ribojimo.
Didėjantys Rusijos Federacijos piliečių srautai į valstybes, turinčias sausumos sienas su Rusijos Federacija jau seniai kelia nerimą. Matome nuotaikos Rusijoje, kur trys ketvirtadaliai žmonių – tai yra grėsmė mūsų valstybių saugumui, nacionaliniam saugumui, vidaus tvarkai“, – ketvirtadienį sakė M. Adomėnas.
Viceministras teigė, jog Baltijos šalys ir Lenkija suderino kriterijus, kurie Rusijos piliečiai bus įleidžiami į šalis.
„Tai žmonės, atvykstantys humanitariniais pagrindais, kitaip tariant – laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, disidentai, bei jų šeimos nariai. Taip pat ES piliečių šeimos nariai, žmonės, turintys leidimą gyventi ir ilgalaikes D vizas, jūrininkai ir vairuotojai, dirbantys transporte. Taip pat diplomatai, diplomatiniai kurjeriai ir Kaliningrado tranzitu į Kaliningradą vykstantys Rusijos Federacijos piliečiai“, – vardijo M. Adomėnas.
Viceministras tikino, jog šio sutarimo įsigaliojimas „užims tam tikrą laiką“.
„Tas režimas įsigalios tuomet, kai įvyks visi teisiniai procesai, bus priimti visi tam reikalingi teisės aktai, kas užims tam tikrą laiką“, – kalbėjo viceministras M. Adomėnas.
URM atstovas teigė, jog tarp 4 regiono šalių yra labai aiškus sutarimas, kad Vladimiro Putino režimui ir karui Ukrainoje besipriešinantys asmenys ir toliau bus palaikomi, sąlygos jiems atvykti bus užtikrintos.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius savo ruožtu teigė, jog Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šiuos sprendimus įgyvendins.
„Išeities taškas – nepaprastosios padėties nutarimo pildymas nauju punktu, kuriame bus nurodoma, kad VSAT bus įgaliota įleisti tik tuos Rusijos Federacijos piliečius, kurie atitiks tam tikrus Vyriausybės nustatytus kriterijus. Taigi, tais nustatytais kriterijais yra suderintos pozicijos su dar trimis valstybėmis. O praktinis įgyvendinimas jau seks iš paskos“, – sakė A. Abramavičius.
Anot vidaus reikalų viceministro A. Abramavičiaus, nuo kovo 1 dienos fiksuota Rusijos Federacijos piliečių 310 tūkst. sienos kirtimų. Išvykimu, anot jo, šiek tiek mažiau.
„Todėl galima preziumuoti, kad jie vyko toliau į kitas šalis. Kiek sumažėtų? Čia, jau galime spėlioti – kokią žmonių dalį paveiks tiesioginiai, o kitą – prevenciškai bet šitas skaičius turėtų ženkliai mažesnis“, – sakė viceministras.
Adomėnas: tai sugriežtintas Šengeno sienų kodekso taikymas
Užsienio reikalų viceministras M. Adomėnas spaudos konferencijoje dar pridūrė, jog būtina suprasti, kad šiuo sprendimu nėra kuriama kokia nors nauja praktika, ar įvedamas naujas teisinis režimas.
„Kas vyksta, tai yra Šengeno sienų kodekso, kuris galioja iki šiol, taikymo sugriežtinimas. Kitaip tariant, atsiras pozityvi pareiga įrodyti, labai aiškiai pateikti aiškius parodymus, kad žmonės, bandantys kirsti išorinę ES sieną, atitinka visus Šengeno sienų kodekso reikalavimus“, – sakė jis.
Suomija neprisidėjo
Anksčiau panašiais planais dalijosi ir Suomija, turinti ilgiausia sausumos sieną su Rusijos Federacija. Tačiau prie šios idėjos Helsinkis neprisidėjo.
Užsienio reikalų viceministro M. Adomėno teigimu, kelias per Baltijos šalis ir Lenkiją yra kur kas tiesesnis.
„Turint omenyje, kad nevyksta skrydžiai tarp ES erdvės ir Rusijos Federacijos, natūralus tranzito kelias yra būtent sausuma. Ir kelias per Estiją, Latviją, Lenkija ir Lietuvą yra žymiai tiesesnis nei aplinkui per Suomiją ir Skandinavijos šalis. Tai viena vertus, tie procesai galbūt pasikeis ir matysime Suomijos tam tikrą raidą, nors yra sunku spekuliuoti už kaimynus, bet pagrindiniai srautai yra šia kryptimi. Ir tai jau būtų gan svarbus žingsnis.
Kita vertus – pagrindinis momentas yra mūsų pačių valstybių, turinčių sausumos sieną su Rusija, vidaus tvarka ir saugumas. Mes pirmiausia siekiame užtikrinti vidaus tvarką mūsų valstybėse“, – tikino viceministras M. Adomėnas.
Kasčiūnas: manau, kad ir Suomija anksčiau ar vėliau prisijungs
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, tai – reikalingas ir svarbus politinis regioninis sprendimas, nes karo Ukrainoje metu rusams turistauti Europoje ne laikas.
„Tai yra viso Rusijos karas, ne tik Putino karas“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Tad pasekmės dėl Rusijos agresijos, pasak jo, turi prisiimti visa Rusijos visuomenė.
„Ji irgi atsakinga už tai, kad turime tokią situaciją Ukrainoje ir įsivešėjusį Putino režimą“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, nors sprendimas yra regioninis – Baltijos šalių ir Lenkijos, – bet jis rodo pavyzdį ir kitoms ES valstybėms.
„Dažnai būna, o jei turėsime toliau besitęsiantį karą, karo nusikaltimus, visus blogiausius scenarijus, tai manau, kad visos ES šalys po truputį artės bei supras, kad atsakingas ne tik Putinas ir jo keli oligarchai.
Kad tai selektyvus sprendimas, tai faktas, turint omeny visą Šengeno sistemos funkcionavimo logiką, bet žinant, kad per liepos mėnesį į Lietuvą, išskaičiavus tranzito į Kaliningradą vairuotojus, keleivius ir personalą, atvyko virš 30 tūkst. rusų, tai manau, kad reikia tai sustabdyti“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno vertinimu, Suomija taip pat anksčiau ar vėliau įvertins poreikį prisijungti prie šių sankcijų, nes tikėtina, kad rusų turistų srautas būtent per Suomiją išaugs.
„Matyt, ten yra vidinių dalykų, susijusių su labai jautriu periodu dėl narystės NATO ratifikavimo. Tas periodas iš tikrųjų yra jautrus, tai galbūt galiu juos suprasti, kad nenori eiti į kažkokį dabar kitą lygmenį, (…) bet aš manau, jog jie bus tai priversti vis tiek padaryti ilgainiui, nes dabar visas srautas eis per Suomiją“, – sakė Seimo narys.
Lietuva, anot jo, turi visus instrumentus užtikrinti, kad į šalį nepaklius tie rusai, kurie gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui.
„Neabejoju tuo, dabar ypač – ir šiaip turime labai stiprią kontržvalgybos sistemą sukūrę, ir dabar prie visos tos kontrolės, sudėtų saugiklių, aš manau, kontrolė yra tikrai visiškai įmanoma. Nematau problemų. Manau, kad kaip tik šiuo sprendimu sumažiname visas rizikas, kurios galbūt egzistavo iki šiol“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Delfi primena, kad trečiadienį pati Lietuva ėmėsi apriboti rusų įleidimą į valstybę. Vyriausybė trečiadienį pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui, kuri galios tik šalies pasienyje, kuriuo bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną.
Nepaprastosios padėties pratęsimą dar turi patvirtinti Seimas. Ji visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galiojo iki birželio 29 dienos, vėliau ji pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
Regiono šalys imasi griežtesnių priemonių nei Europos Sąjunga (ES), linkusi sutarti dėl supaprastinto vizų režimo panaikinimo Rusijos piliečiams.