„R. Karbauskis pareiškė, kad Neįgaliųjų teisių komisijos negali būti, ir pirmininku aš jos negaliu būti“, – sakė J. Džiugelis.
Po posėdžio parlamentaras pakartojo, kad eis dirbti į Mišrią frakciją, apie naują frakciją kol kas teigia negalvojąs, o R. Karbauskį kaltino siekiais susidoroti su juo. Dėl jam viešai išsakytų kaltinimų J. Džiugelis ketina kreiptis į prokuratūrą.
Mįslingas pokalbis su ministru
Daugiausiai klausimų viešumoje sukėlė J. Džiugelio pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku dėl pakuočių tvarkymo organizacijos. Pats J. Džiugelis paaiškino, kad su ministru kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko prašymu.
„Jis persiuntė man raštą, ir paprašė, ar galėčiau pasidomėti ministro, (nes su ministru turėjau daug darbų neįgaliųjų labui) kodėl nėra atsakoma į raštus. Aš vieną kartą posėdžių salėje paklausiau, ar jam yra žinoma ta situacija. Vėliau jis man paskambino, ir aš supratau, kad nenoriu veltis“, – sakė J. Džiugelis.
Ministras nelaiko pokalbio spaudimu
Tuo metu pats Aplinkos ministras K. Navickas žurnalistams sakė, kad J. Džiugelio prašymo nevertina kaip spaudimo.
„Prašė, kad ne Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas tirtų pakuočių tvarkymo situaciją, o kitas regioninis padalinys. Dabar atsirado kita versija dokumento, kurio aš net negaliu komentuoti, nes mūsų pokalbio turinyje tokio dokumento nebuvo. Buvo labai konkretus prašymas. Aš niekada to netrakdavau kaip spaudimo. Spaudimas būtų, jeigu ir kiti žingsniai Seimo nario, pasakymas, kad balsuosiu už kažką arba kaip tik nebalsuosiu, tai tokio pasakymo nebuvo“, – sakė K. Navickas.
Anot jo, tokio prašymo, kad tuometiniai Regionų aplinkos apsaugos departamentai (nuo liepos 1 d. jie visi apjungti į vieną Aplinkos apsaugos departamentą – DELFI) visai netirtų tos situacijos, iš J. Džiugelio nebuvo.
Tačiau J. Džiugelis, kaip teigia ministras, nepaaiškino, kodėl Vilniaus RAAD negali tirti šio klausimo.
J. Džiugelis, anot K. Navicko, taip ir neatskleidė, kieno prašymu kreipėsi į ministrą. Be to, anot ministro, R. Karbauskis apie šią situaciją sužinojo tiesiog iš judviejų pokalbio – pats ministras dėl to į LŽVS pirmininką nesikreipė. Be to, jis nemano, kad šį epizodą turėtų tirti prokuratūra, mat jeigu jam atrodytų kitaip, jis jau pats būtų tai padaręs.
Anot ministro, įtarimų jam sukėlė tai, kad J. Džiugelis kreipėsi į jį dėl atliekų, nors anksčiau su šiuo klausimu nėra dirbęs.
„O čia yra atliekos, dargi iš tokių stambių žaidėjų, yra du pagrindiniai žaidėjai pakuočių tvarkyme, tai PTO yra viena iš stambesnių, ji turi tam tikrą reputaciją, jos vadovai buvo suimti ar dar iki šiol nesuimti. Tą jautrumą aš visada turėjau, aš apie jį iškart įspėjau Seimo narį, kad tas prašymas gali būti jautrus“, - sakė aplinkos ministras.
Jis taip pat tikino, kad pirmą kartą išgirdo apie raštą, kurį J. Džiugeliui perdavė kolega, Seimo narys V. Simulikas. Ministras teigė, kad kol kas negali atsakyti, ar tikrai ministerija visus metus neatsakė į minėtą raštą.
Simulikas: tai buvo Džiugelio iniciatyva
Tuo tarpu pats V. Simulikas teigia, kad J. Džiugelis pats ėmėsi iniciatyvos kreiptis į ministrą. Jis DELFI sakė, kad šių metų kovo mėnesį į jį, kaip į Žmogaus teisių komiteto pirmininką, kreipėsi Atliekų tvarkymo centras (ATC) su informacija, kad 2017-2018 metais jie 9 kartus kreipėsi į ministeriją, o ministerija jiems ilgai neatsakė.
„Kreipiausi į ministeriją, ir ši po dviejų mėnesių atsakė. Sprendimas buvo toks, kad aš nusiunčiau klausėjams atsakymą ministerijos. Ir mes čia šnekėjomės (su J. Džiugeliu – DELFI), išėjo kalba, kad negerai ministras daro. Jeigu yra klausimai, neaiškūs, tai kvieti žmones, aiškinies. Keistai atrodo, reikėtų, ko gero, viešinti. Justas pasakė, kad imsis iniciatyvos ir pašnekės. Viskas tuo ir baigėsi. Tai nebuvo mano iniciatyva, tai buvo jo iniciatyva“, – DELFI sakė V. Simulikas.
Anot jo, J. Džiugelis tikino, kad gerai pažįsta ministrą, todėl gali su juo pašnekėti ir pasakyti, kad ministerija stengtųsi į panašius raštus atsakyti greičiau.
„Ką jis šnekėjo, kaip šnekėjo, aš nežinau, nes informacijos negavau. Tik dabar sužinojau, kad ministras, pasirodo, buvo šnekinamas kažkokia forma gražia ar negražia, nežinau. Šiaip aš džiaugiuosi Seimo narių iniciatyva, bet kaip dabar tapau atpirkimo ožiu lygioj vietoj, man tai keistai atrodo“, – sakė V. Simulikas.
Jis mano, kad jeigu verslininkai kreipiasi ne dėl to, kad tyrimas būtų nutrauktas, o kad jį atliktų kito regiono departamentas, logiška būtų situaciją pertikrinti.
Nutarė kreiptis į prokuratūrą
Visgi „valstiečiai“ frakcijos posėdyje nutarė kreiptis į prokuratūrą - dėl galimo spaudimo aplinkos ministrui ir dėl situacijos socialinėse įmonėse.
„Mes neturime kito pasirinkimo. Surinksime visą informaciją, o ką jie nuspręs, tai jau matysime. Tyrimas turėtų būti, ar ta informacija, kurią gauna Seimo narys iš įvairių regionų apie situaciją dėl socialinių įmonių, yra tiesa, ar ne“, - sakė R. Karbauskis.
Jis teigė dabar nematantis galimybės toliau bendradarbiauti su J. Džiugeliu, pavyzdžiui, palikti jį dirbti Neįgaliųjų komisijos vadovu.
„Neįgaliųjų komisija buvo įsteigta tam, kad iš tikrųjų neįgaliųjų klausimai būtų Seime prioritetizuoti. Ta komisija be pirmininko tikrai neliks, ji savo darbą darys (…) Justo pozicija dabar atrodo visai destruktyvi. Kas pas mus buvo šnekėta, kad nereikia deginti tilto, ir mano pačio pastangos buvo, kad nereikia deginti tiltų (...) tiesiog keisti jo pareiškimai, kai kurios frazės, nerodo pagrindo tikėti, kad jis bus linkęs į bendrą darbą. Kol kas jis nerodo tokio ketinimo bendradarbiauti“, - sakė LŽVS frakcijos pirmininkas.
Anot jo, frakcijos posėdyje buvo vieningai nutarta, kad daryti įtaką dėl institucijų darbo, kreiptis į ministrus ar kitas institucijas panašiais klausimais, yra nepriimtina.
Nenori, kad nurodinėtų jo vyriausybės nariams
Premjeras Saulius Skvernelis gynė savo vyriausybės aplinkos ministrą, ir sako, kad jis sureagavo adekvačiau. Vyriausybės vadovas teigė, kad Seimo nariai turi galimybę kreiptis į ministrus, „bet neturi kreipimesi būti nurodymai, kad būtų atlikta viena ar kita kontrolės procedūra“.
„Aplinkos ministras adekvačiai reagavo, jis užkirto kelią, kad prašymas nebūtų įvykdytas, ir kreipėsi, kad būtų pateikti konkretūs faktai apie konkrečius asmenis“, – sakė S. Skvernelis.
Parlamentaras nesutinka su iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukusių parlamentarų kaltinimais, kad atmosfera joje yra nedemokratiška, ir netiki apokaliptiškais scenarijais.
„Jeigu būtų vadovavęsi prognozėmis, tai dar 2016 m. pabaigoje turėjo būti frakcija subyrėjusi, o 2017 m. pradžioje išvis nieko nebūtų likę. Trys žmonės išėjo. Jie priėmė tokius sprendimus patys. Ten, kur tie sprendimai buvo priimt, nemačiau realaus pagrindo to daryti“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, „kiekvienas žmogus išėjęs iš frakcijos yra praradimas“. Kalbėdamas apie J. Džiugelio atvejį, jis spėjo, kad „gal buvo nueita per toli“.
„Turbūt, pačio J. Džiugelio sprendimas buvo toks, kokį dauguma Seimo narių būtų pasirinkę“, – sakė S. Skvernelis.