Vis dėlto, medikų teigimu, jau dabar žinoma, kad didžioji dalis užsikrėtusių asmenų simptomus pajunta per pirmąsias penkias dienas nuo užsikrėtimo.
„14 dienų saviizoliacija reikalinga, nes visi žmonės per tą laiką suserga vienaip ar kitaip. Tačiau didžioji dauguma jų – per penkias paras. Jeigu pusė žmonių suserga per 5 paras, o likusi vėliau, tai mes suprantame, kad tos saviizoliacijos reikia ilgesniam laikui.
Tikimybė, kad jūs susirgsite per pirmas penkias paras, didžiausia, tačiau bus tokių, kurie susirgs ir po 14 parų. Mes turėjome tokių atvejų ir Lietuvoje, ir tarp medikų, kurie susirgo būtent tą paskutinę 14 parą.
Pirmos tokios studijos buvo paskelbtos dar kovo mėnesį, jos skelbia, kad inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 5,2 paros. Tolesni dešimtūkstantiniai tyrimai tai tik patvirtina“, – „Delfi“ teigė profesorius Vytautas Kasiulevičius.
7–8 dieną saugus jaustis negali
Infektologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis aiškina, kad inkubacinis periodas yra laikotarpis, kai žmogus jau serga, tačiau nejaučia jokių ligos simptomų.
„Inkubacinis periodas yra tas laikas, per kurį į mūsų kūną patekę mikroorganizmai gali sukelti ligų. Tai yra tas periodas, kuris niekuo nepasireiškia, bet per tą laiką vyksta visokių procesų – dauginasi mikroorganizmai, ruošiasi imuninė sistema ir panašiai“, – aiškina profesorius.
Jo teigimu, kalbant apie inkubacinį periodą, yra trys terminai: minimalus, tai yra trumpiausias laikotarpis, per kurį žmogus pajunta simptomų, dažniausiai pasitaikantis – laikotarpis, per kurį suserga daugiausia žmonių, ir maksimalus – ilgiausias laikas, per kurį liga gali pasireikšti.
„Kalbant apie „Covid-19“, šiandien įsivaizduojama ir teigiama, kad maksimalus inkubacinis periodas yra tos dvi savaitės. Praktinė to reikšmė tokia, kad jeigu žmogus izoliuotas, dvi savaites jis nesusirgo, praėjo tas maksimalus inkubacinis periodas, tai labai didelė tikimybė, kad jau ir nebesusirgs.
Tos 5–6 dienos – dažniausiai pasitaikantis inkubacinis periodas. Didesnės jo praktinės reikšmės kaip ir nėra. Taip, tai – dažniausiai pasitaikantis periodas, vadinasi, nuo kontakto praėjus 5–6 dienoms bus didžiausia tikimybė, kad žmogus susirgs“, – sakė V. Usonis.
Nors remdamasi šiais duomenimis Sveikatos apsaugos ministerija svarsto sutrumpinti atvykusiųjų ir neigiamą testo rezultatą gavusių asmenų izoliacijos laiką, profesorius V. Usonis pabrėžė, kad praėjus penkioms dienomis žmogus saugus jaustis dar tikrai negali, nes daliai sergančiųjų simptomai pasireiškia vėliau.
„Tai nereiškia, kad 7 ar 8 dieną žmogus jau gali jaustis saugus. Dar kartą – maksimalus inkubacinis periodas yra 14 dienų, neskaitant tų pavienių pranešimų, bet tai dažniausiai būna atskirų kategorijų žmonės, turintys kitų sveikatos bėdų, kai inkubacinis periodas gali būti dar ilgesnis“, – pabrėžė pašnekovas.
Net ir dažniausiai pasitaikantis inkubacinis periodas gali būti ilgesnis
Pirmieji nedidelio masto tyrimai apie dažniausiai pasitaikantį maždaug 5 dienų inkubacinį periodą buvo paskelbti dar 2020 m. kovą. Apie tai pranešė Džono Hopkinso universiteto tyrėjai, kurie analizavo naujienas, visuomenės sveikatos ataskaitas ir pranešimus spaudai iš 50 provincijų, regionų ir šalių už Kinijos miesto Uhano ribų.
Vėlesni ir platesnio masto tyrimai šį teiginį taip pat patvirtino. Tiesa, rugpjūčio pradžioje paskelbtas naujas Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro, JAV nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto bei Pekino universiteto mokslininkų tyrimas. Jame teigiama, kad dažniausiai pasitaikantis inkubacinis periodas gali būti ilgesnis, nei manyta iki šiol.
Tyrimui atlikti pasitelkti daugiau nei 1000 COVID-19 pacientų, kurie iš Uhano išvyko dar prieš miestui užsidarant, sveikatos duomenys. Mokslininkai nustatė, kad vidutinis inkubacinis periodas tarp šių pacientų buvo 8,29 dienos, o mediana – 7,76 dienos.
Šis tyrimas paskelbtas amerikiečių žurnale „Science Advances“. Tyrėjai taip pat palaikė mintį, kad daugumos pacientų inkubacinis periodas yra ne ilgesnis nei 14 dienų. Vis dėlto mokslininkai atkreipė dėmesį, kad 10 proc. pacientų simptomai gali pasireikšti praėjus daugiau nei dviem savaitėms.
Tyrimo ataskaitoje, kurią cituoja South China Morning Post, teigiama, kad tokie rezultatai gali kelti susirūpinimą, ar dviejų savaičių izoliacijos laikotarpis yra pakankamas. Kita vertus, sutinkama tyrime, ne itin didelė imtis galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams.
Be to, tyrėjai teigia, kad jų išvados pagrįstos praėjusių metų pabaigos, šių metų pradžios duomenimis, o tai gali neatspindėti dabartinės situacijos, jei virusas jau būtų mutavęs.
Paklaustas, kaip vertina tokius naujo tyrimo duomenis, prof. V. Usonis dar kartą pabrėžė, kad net jei dažniausiai pasitaikantis inkubacinis periodas ir yra ilgesnis nei 5 dienos, praktinės įtakos mūsų gyvenimui tai neturi.
„Jeigu mes įtariame, kad žmogus galėjo užsikrėsti, turėjo kontaktą, mes izoliacijai turime taikyti maksimalaus inkubacinio periodo taisyklę. Ar suserga 5–6 dieną, ar 7–8 dieną, didesnės praktinės reikšmės neturi. Tų svyravimų gali būti kalbant ir apie kitas ligas, tiesiog yra tas intervalas nuo minimalaus iki maksimalaus inkubacinio periodo, per kurį tam užsikrėtusiam žmogui pasireiškia liga“, – aiškino pašnekovas.
Neigiamas tyrimas – ne garantija, jog esate sveikas
Paklaustas, ar yra patikimų duomenų, koks trumpiausias laikas, per kurį užsikrėtusiems COVID-19 pacientams pasireiškia simptomų, V. Usonis patikino, kad ne.
„Apie minimalų nelabai kas žinoma. Kalbant apie minimalų COVID-19 periodą galite rasti labai prieštaringų žinių – nuo kelių, 2–3 dienų. Bet vienos nuomonės apie maksimalų nėra. Koks tas mažiausias periodas, mes nežinome.
Maksimalus labai svarbus tuo, kad jo praktinis pritaikymas yra tos izoliacinės priemonės. Sakykime, tie patys atvykusių, kontaktą turėjusių žmonių izoliavimo terminai. Tas dažniausiai pasitaikantis irgi turi savo vertės, ta prasme, kad dažniausiai žmonės suserga 5–6 dieną, todėl galimai užsikrėtę gali atkreipti dėmesį į savo savijautą, temperatūrą“, – komentavo profesorius.
Anot jo, kol yra inkubacinis periodas, kitaip tariant, žmogus dar fiziškai nieko nejaučia, tyrimas iš nosiaryklės gali parodyti neigiamą rezultatą, nors po kelių dienų jis gali pasikeisti.
„Sakome, kad jeigu atlikus molekulinį tyrimą iš nosiaryklės jis yra teigiamas, tai patvirtina, jog žmogus užsikrėtęs. Bet jeigu tyrimas neigiamas inkubacinio periodo metu, tai dar nereiškia, kad žmogus tikrai neužsikrėtęs, nes šitie molekuliniai tyrimai tampa teigiami maždaug dvi dienos iki simptomų pradžios. Iki susirgimo pradžios“, – įspėjo V. Usonis.