D. Grybauskaitės įsitikinimu, skubi pagalba pacientams privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacijos turime laukti ne ilgiau kaip savaitę, gydytojo specialisto konsultacijos – ilgiausiai mėnesį. Ne ilgiau turėtume laukti ir brangių tyrimų, kurie apmokami valstybės lėšomis. Planinė pagalba stacionare turi būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų.
Štai tokie terminai siūlomi įtvirtinti įstatymu, o už jų nesilaikymą numatoma labai konkreti atsakomybė. „Jei įstaiga pacientui paslaugą suteiktų vėliau, Ligonių kasos už tai jai nesumokėtų, nes nelaiku suteikta paslauga – nekokybiška paslauga“, - pirmadienį pristatydamas iniciatyvą pabrėžė Prezidentės patarėjas teisės klausimais Šarūnas Narbutas.
Kaip rodo patirtis, nustatytų paslaugos teikimo terminų įstaigos nesilaiko, konsultacijų, tyrimų, medicininių procedūrų pacientai laukia mėnesius, kai kurie net metus. Pasitaiko, kad taip ir nesulaukia.
Š. Narbuto teigimu, taip yra todėl, kad atsakomybė už paslaugos teikimo terminų nesilaikymą numatyta nebuvo. Apmokėjimą įstaigos gaudavo ir tuo atveju, jei pacientams paslaugas suteikdavo labai pavėluotai.
Ne paslaptis, kad kai kurios gydymo įstaigos nebaudžiamai piktnaudžiauja eilėmis, o paslaugų nesulaukiantys pacientai, kad būtų greičiau, moka už tai, ką turėtų gauti nemokamai.
Pirmadienį registruotame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme prezidentė siūlo esminį šių problemų sprendimą. Įstatymo pataisose nurodyti maksimalūs terminai, per kuriuos, jei tam pritars Seimas, gydymo paslaugos privalės būti suteikiamos nemokamai. Taip pat siūloma įversti gydymo įstaigų reitingą, kuris visiems be išimties pacientams leistų matyti, kaip efektyviai veikia konkreti valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, jos padalinys ir net konkretus gydytojas, kokios pas jį eilės.
90 dienų ir ilgiau laukia, kad būtų pradėtas skirtas gydymas
„Onkologiniam ligoniui reikia pagalbos, o jos nėra. Reikia laukti 90 ir net daugiau dienų, kad būtų pradėtas skirtas gydymas! Tai kaip tam žmogui jaustis, kaip jaustis jo artimiesiems, pagaliau gydytojams“, - komentuodamas eilių problemą konkretų pavyzdį pateikė Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys.
Prezidentės iniciatyvą pacientų organizacijos atstovas vadino labai svarbia, nes eilės prie specialistų, brangios įrangos, procedūrų – žmonėms itin aktuali ir įsisenėjusi problema. Paklaustas, ar žino pacientų, kurie nesulaukę pagalbos mirė, G. Žižys tik skėstelėjo rankomis: „Žiniasklaida apie tokius atvejus rašo. Tačiau kas fiksuoja?“
Tik 10 proc. endokrinologų paslaugas suteikia laiku
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ilgiausios eilės – pas endokrinologus, onkologus, veido ir žandikaulio chirurgus, ortodontus, vaikų urologus, kardiologus, genetikus. Terminai, per kuriuos turi būti suteiktos paslaugos, numatyti, tačiau, pvz., tik 10 proc. endokrinologų jas suteikia laiku. Likusiai daliai pacientų konsultacijų reikia laukti eilėse arba eiti į privačias gydymo įstaigas, kur laukti nereikia, tačiau tai kainuoja.
Teritorinių ligonių kasų duomenimis, 2015 m. per poįstatyminiuose teisės aktuose numatytą 5 dienų terminą pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nesugeba suteikti nuo 20 iki 30 proc. Lietuvos gydytojų. Iš PSDF lėšų apmokamus brangius tyrimus ir procedūras per teisės aktuose numatytą 10 dienų terminą suteikia 74 proc. gydymo įstaigų.
Didžiausios laukimo eilės išlieka teikiant planines stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas. Apie 22 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų operacijas atlieka per ilgesnį nei 60 dienų terminą.
Sunkiausia Vilniuje ir Kaune
Akivaizdžiai matyti, kad specialistų konsultacijų sunkiausia sulaukti Vilniuje ir Kaune, nes į šiuos miestus didžiausi ligonių srautai. Kai kuriose įstaigose brangi diagnostinė aparatūra dirba net trimis pamainomis, kai mažesnių miestų poliklinikose ir ligoninėse išnaudojama tik trečdaliu ar dar mažiau.
Įstatymo pataisų idėja ir yra „išlyginti“ šį netolygumą, suteikiant pacientui informaciją, kur jis gali gauti paslaugą, ilgiau nei nustatyta nelaukdamas eilėje. Maksimalaus termino, per kurį privaloma suteikti sveikatos priežiūros paslaugą nemokamai, bus galima nesilaikyti vienu atveju – jei paslaugą norintis gauti pacientas pageidaus, kad paslauga būtų suteikta per ilgesnį laikotarpį, tuo atveju, jei nurodytą dieną bus išvykęs ar pan.
Siūloma, kad maksimalus paslaugos suteikimo terminas bus taikomas visoms gydymo įstaigoms (valstybinėms ir privačioms), kurios už apmokėjimą už paslaugas gauna PSDF biudžeto lėšomis.
Siūlo viešai reitinguoti ir premijas dirbantiems geriau
Kaip akcentuoja prezidentė, šiuo metu pacientams ne visur sudaromos sąlygos pasirinkti gydymo įstaigą ar specialistą, juolab rasti objektyvų vertinimą apie juos. Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, pacientas žinos ne tik terminus, per kuriuos gaus paslaugas nemokamai, bet ir matys, kokios kokiose įstaigose eilės, pas kuriuos specialistus jis gali patekti greičiau.
Pagal tai ir kitus kriterijus vertinamų poliklinikų, mažų ir didelių ligoninių reitingai bus skelbiami viešai.
Priėmus įstatymą, įstaigų veiklos vertinimas prasidėtų nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Efektyviau už šalies vidurkį veikiančias gydymo įstaigas finansiškai motyvuoti siūloma kasmet nuo 2017 m. gruodžio. Už pavėluotai suteiktas paslaugas prezidentė įstaigoms siūlo nemokėti nuo 2018 m. sausio 1 dienos – po pereinamojo laikotarpio, kuris būtų skirtas apsiprasti ir pacientams, ir medikams, ir sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams.