Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, daugiau nei 60 proc. gautų pranešimų sudarė nesmurtinio pobūdžio pažeidimai, o dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai skyrybų metu išryškėjančia problema, kai vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti su vienu iš tėvų.
Tarnybos duomenimis, pranešimų dėl smurto prieš vaikus per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauta 8 proc. mažiau nei pernai. Vaiko teisių gynėjai užfiksavo 2 tūkst. tokių atvejų.
Tarnyba informuoja, fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai. Mergaitės dažniau susidūrė su seksualiniu, psichologiniu smurtu bei nepriežiūra.
„Nors fizinis smurtas pasižymi kaip pirmaujanti smurto rūšis, visgi svarbu akcentuoti, kad panaudotą jėgą prieš vaiką ar akivaizdžias žymes ant jo kūno, pavyzdžiui, įbrėžimus ar sumušimus, yra kur kas lengviau pastebėti. Tad mažesni likusių smurto rūšių skaičiai nebūtinai siejasi su mažesniu nukentėjusiųjų mastu – veikiausiai, tai rodo, jog visuomenė vis dar mokosi identifikuoti užslėptą, mažiau pastebimą ar nutylimą smurtą prieš vaiką“, – pranešime cituojamas I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, smurto atžvilgiu pažeidžiamiausi buvo paaugliai ir vyresnio amžiaus vaikai, prieš kuriuos smurtą daugiausia naudojo tėvai ir kiti artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.