„Pirmininkas pradėjo sakyti kalbą ir, kai buvo paliesti klausimai apie sankcijas valstybėms, kurios nesilaiko žmogaus teisių standartų, apie nelegalias jėgaines, apie okupacijas, tiesiog dalis Rusijos delegacijos narių atsistojo ir paliko salę. Tarp jų buvo ir Dūmos pirmininkas V. Volodinas“, – BNS sakė Strasbūre su V. Pranckiečiu viešinti Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė.
Anot jos, Lietuvos parlamento pirmininkui baigus sakyti kalbą, rusai grįžo į konferencijų salę.
V. Pranckietis Strasbūre dalyvauja Europos Parlamentų pirmininkų konferencijoje.
Savo kalboje jis atkreipė dėmesį į tai, kad 70-ąsias Europos Tarybos įkūrimo metines pasitinkančios šalys narės ima pamiršti vieningus Europos Tarybos principus, ant kurių pagrindo susikūrė ši organizacija.
Jo teigimu, dvigubų standartų taikymas šalims, nebepuoselėjančioms demokratijos ir neužtikrinančioms žmogaus teisių, negali būti ignoruojamas.
„Mes pozityviai vertiname, kad Rusijos piliečių teisės ir toliau galės būti užtikrinamos remiantis Europos žmogaus teisių konvencija. Tačiau tuo pat metu mes matome Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimo dėl Rusijos besąlyginio grįžimo (į ETPA) negatyvias pasekmes. Priežastys, dėl kurių ji buvo pašalinta, nėra panaikintos“, – sakė Lietuvos parlamento pirmininkas.
Anot jo, Rusijos valdžios atstovai minėtą sprendimą traktuoja, kaip pirmą žingsnį link Krymo pripažinimo Rusijos dalimi ir sankcijų panaikinimo Rusijai.
Tačiau Lietuvos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (EPTA) su kitų šalių parlamentarais yra pasirengusi pasitelkti visus galimus instrumentus siekiant Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus, prabrėžė V. Pranckietis.
„Būtina nedelsiant taikyti sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos Tarybos principus, kitų šalių suverenumą, žmonių teises ir demokratines vertybes“, – kalbėjo Lietuvos Seimo vadovas.
„Baltijos šalių ir jai prijaučiančių šalių, vadinamosios naujai įsteigtos „Baltic Plus“ grupės, nuostatos dėl Ukrainos ir Sakartvelo suverenumo ir teritorinio vientisumo išlieka vieningos. Tikimės, kad visos ET šalys išliks principingos reikalaudamos Rusijos atsakomybės dėl vykdomų žmogaus teisių pažeidimų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sakartvelo teritorijose. Esame įsitikinę, kad griežta reakcija ir vertinimas turi išlikti svarbia mūsų dabartinių santykių su Rusija sudedamąja dalimi“, – sakė V. Pranckietis.
Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos.
Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.
Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į EPTA siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Ukrainos delegacijos įsteigė grupę „Baltic Plus“, kad derintų savo pozicijas prieš Rusijos grąžinimą į EPTA.
Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija.
Tarybos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.