Nors nė vienas kelių policijos patrulis nebuvo užkluptas galimo nusikaltimo vietoje, taip pat nebuvo rasti kaip kyšis paimti pinigai, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus apskrities policijos Imuniteto valdybos ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai teigia surinkę pakankamai duomenų, jog tiek policininkai, tiek vairuotojai padarė nusikalstamas veikas – vieni kyšininkavo, kiti papirkinėjo.
Pasak tyrimą atlikusių pareigūnų, vairuotojai prisipažino, kad pareigūnams duodavo kyšių.
Ar šie kaltinimai yra pagrįsti, šią savaitę pradėjo aiškintis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas.
Kaltinimų dėl kyšio paėmimo sulaukė Kelių policijos rinktinės vyriausieji patruliai Arnas Valkiūnas, Tomas Mateikis, Donatas Jankauskas ir Denisas Masalskis.
Į kaltinamųjų suolą sėdo ir trys transporto paslaugas teikiančios bendrovės „ATP grupė“ vairuotojai Ruslanas Ševčukas (Ruslan Ševčuk), Marjanas Voronkevičius ir Tomas Trapikas. Šalia jų – ir šios bendrovės vadybininkas Vytautas Brazulevičius (Vytautas Brazulevič), šis prisipažino, kad vairuotojams automobiliuose net specialiai palikdavo pinigų policijos pareigūnams papirkinėti.
Vilniaus rajone įsikūrusios bendrovės „ATP grupė“ specializacija – pervežimai sunkiasvorėmis ir didžiagabaritėmis transporto priemonėmis visoje Lietuvoje, o kadangi dalį klientų užsakymų reikėjo atlikti Vilniuje, vairuotojams tekdavo važiuoti per miesto teritoriją. Tačiau tam buvo būtina įsigyti specialius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus, o jų vairuotojai neturėjo, todėl, įtariama, iškilusias problemas spręsdavo policininkams mokėdami kyšius.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius teisme sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti penki atvejai, kai kelių policininkams duoti kyšiai, – nuo 30 iki 40 eurų. Už šiuos pinigus, įtariama, pareigūnai neužfiksavo transporto bendrovės vairuotojų padarytų administracinių nusižengimų – už tai, kad neturėdami leidimo gabeno didžiagabarites transporto priemones, vairuotojai galėjo būti nubausti nuo 140 iki 300 Eur bauda. Atsakomybė grėsė ir bendrovės atsakingiems darbuotojams – už šį pažeidimą juridinio asmens atstovui numatyta bauda nuo 600 iki 1 150 Eur.
Užsimenama, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo policijos pareigūnų kyšininkavimo buvo pradėtas tiriant kitas galimas nusikalstamas veikas – tuomet slapta klausęsi bendrovės „ATP grupė“ vadybininko V. Brazulevičiaus pokalbių telefonu pareigūnai išgirdo, kad vairuotojai su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis po Vilnių važinėja be specialių leidimų, o sustabdžius papirkinėja policijos pareigūnus, ir šie pažeidimų neįformina.
Nors buvo nustatyti tik penki atvejai, kai galimai buvo papirkti policininkai, tačiau manoma, kad ši sistema veikė ne vienus metus – įtariama, pareigūnai, pamatę „ATP grupės“ vilkikus, mesdavo visus darbus ir kaip skėriai puldavo stabdyti sunkiasvorių transporto priemonių bei tikrinti vairuotojų dokumentų. Neįtikėtina, bet kartais vairuotojai kelių policininkams pateikdavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos išduotus leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ar sunkiasvore transporto priemone, o nieko apie tokius dokumentus nesuprantantys pareigūnai manydavo, kad vairuotojų dokumentai tvarkingi ir jie nepažeidžia eismo saugumo reikalavimų važiuodami sostinės gatvėmis.
Nors ir nepripažįsta, bet, atrodo, idėja papirkinėti policijos pareigūnus kilo transporto bendrovės vadybininkui V. Brazulevičiui – jis specialiai savo kontroliuojamų vairuotojų sunkiasvorių transporto priemonių daiktadėžese palikdavo pinigų, skirtų policininkams papirkti.
Kad daiktadėžėse vairuotojams palikdavo 100 eurų, V. Brazulevičius neneigia, tačiau sako, kad šie pinigai buvo skirti problemoms spręsti. Ir čia pat įvardijo keletą pavyzdžių – sumokėti už automobilio stovėjimą aikštelėje, vilkiko nutempimą, vairuotojų maitinimą ir pan.
„Anksčiau aš pats dirbau vairuotoju, todėl gerai žinau, kaip pinigai palengvindavo problemų sprendimą, – teisme kalbėjo V. Brazulevičius. – 10 metų dirbu šioje srityje, pats anksčiau ne kartą buvau išprovokuotas duoti kyšį, todėl man tai jau atrodė normalu, bet dabar suprantu, kad klydau.“
Jis prisipažino, kad kartą per savaitę patikrindavo savo kontroliuojamų vairuotojų automobilių daiktadėžes ir jeigu jose nebebūdavo pinigų „būtinosioms išlaidoms“, tuomet vėl įdėdavo 100 eurų.
„Man buvo svarbiausia, kad vairuotojai kuo greičiau atliktų darbą, – šie pinigai padėdavo sutaupyti daug laiko“, – tikino baudžiamojon atsakomybėn patrauktas „ATP grupės“ vadybininkas.
Jis neslėpė žinojęs, kad kai kurie vairuotojai daiktadėžėje paliktus pinigus panaudoja pareigūnams papirkti: „Taip, būdavo, paskambina susijaudinęs vairuotojas ir pasako, jog sumokėjo, tačiau nesureikšmindavau, – žinau, kad tai padėdavo sutaupyti daug laiko, nes vien kiek užtrunka surašyti protokolą. Žinoma, aš negalėjau patikrinti, ar vairuotojas sako tiesą, – ar tikrai tuos pinigus duodavo kaip kyšį, ar sau pasiimdavo, bet man tai nebuvo aktualu: esu vadybininkas, man reikėjo, kad automobilis kuo greičiau pervežtų krovinį.“
V. Brazulevičius tikino, kad tuo metu negalvojo, jog daro nusikaltimą: „Jeigu padariau nusikaltimą, tai padariau, dabar tegul teismas nusprendžia, bet noriu šią istoriją kuo greičiau užmiršti – man, kaip ir kiekvienam žmogui, norisi naktimis ramiai miegoti.“
„Tai buvo mano asmeniniai pinigai, bet kadangi tokių atvejų nebuvo daug, todėl smarkiai nenukentėjau – daug nereikia uždirbti, kad į daiktadėžę padėtum kelis šimtus eurų, – kalbėjo transporto paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkas. – Žinoma, vairuotojai galėjo sumokėti savo pinigais, bet, kaip įprasta, jie niekada neturi pinigų.“
Pasak jo, kartais pinigai vairuotojų automobiliuose pragulėdavo ir po pusę metų, o kartais vairuotojai esą net nežinodavo, kad jų vairuojamame vilkike yra pinigų „problemoms spręsti“.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Brazulevičius ne iš karto prisipažino, kad skirdavo pinigų policininkams papirkti – apie tai jis prabilo tik tuomet, kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kol posėdžių sekretorė rašė įtariamojo apklausos protokolą, kuriame buvo užfiksuota, jog vadybininkas nieko nežinojo apie kelių policijos patrulių papirkinėjimą, V. Brazulevičius paskambino savo draugui ir papasakojo apie jį ištikusią bėdą. Šis, anot jo, išgirdęs, kad vairuotojai jau prisipažino davę kyšius, pasiūlė nebemeluoti ir pasakyti, kaip yra. Vyras taip ir padarė – kai teisėja su posėdžių sekretore atnešė perskaityti ir pasirašyti prieš tai vykusios apklausos protokolą, įtariamasis pareiškė, jog nori pakeisti savo poziciją ir nuoširdžiai papasakoti, kaip kurstė vairuotojus papirkinėti pareigūnus.
Teisme jis pažymėjo, kad taip buvo elgiamasi tik dėl to, jog bendrovė neturėjo specialių leidimų, kurie suteikdavo galimybę sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis. Tačiau nuo tada, kai bendrovėje apsilankė policijos pareigūnai, tvarka pasikeitė: „Mes dabar turime visus reikalingus leidimus.“
„Gavau pylos nuo vadovų, nes mūsų bendrovėje apsilankė gal šeši policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai“, – aiškino jis.
Tačiau tokie transporto paslaugas teikiančios bendrovės vadybininko žodžiai neįtikina nei kyšininkavimu apkaltintų policininkų, nei juos ginančių advokatų, – jie abejoja, ar vadybininkas galėjo vairuotojams duoti savo asmeninių pinigų. Vieną pareigūnų ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius netgi pareiškė, kad reikėtų pasidomėti ne tik visų bendrovės vadovų bei akcininkų, bet ir papirkimu kaltinamų vairuotojų turtu ir gaunamomis pajamomis. Anot advokato, teisme nagrinėjamų įvykių metu bendrovė valdė nuo 13 iki 25 transporto priemonių, todėl pinigai būtiniausioms išlaidoms neva galėjo būti įdedami ir į kitų sunkiasvorių automobilių daiktadėžes, tik nėra aišku, kam jie būdavo panaudojami, nes duomenų, įrodančių, jog kyšininkavimu apkaltinti pareigūnai tuos pinigus paėmė, esą byloje nėra.
Kituose posėdžiuose teismas planuoja apklausti ir vairuotojus, kurie prisipažino davę kyšius juos sustabdžiusiems policininkams. Tiek pareigūnai, tiek vairuotojai bei juos sukurstęs vadybininkas yra laikomi nekaltais, kol jų kaltės neįrodė teismas.