„I. Vilkuotytė nusikalstamą veiką padarė pažeisdama kelis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, automobilį vairavo žymiai viršydama toje kelio atkarpoje leistiną greitį, buvo neatidi ir neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius, tokiu būdu žymiai ir reikšmingai pažeisdama visuomenėje toleruojamas vertybes, sąžiningos ir doros moralės principus, ne tik kėlė pavojų, bet ir realiai padarė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį“, – paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas.
Anot jo, spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų interesą, teisingumo ir teisingo nubaudimo principus.
„Neatsargiu elgesiu, bet visgi nusikalstamais veiksmais, padarytas realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių ir labiausiai įstatymu saugomą vertybę – asmens gyvybę, teismo įsitikinimu, yra itin reikšmingas veiksnys, keliantis pagrįstas abejones dėl žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės, – nurodė teismas. – Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.“
Anot teisėjo, kad I. Vilkuotytė būtų atleista nuo atsakomybės, teisme nesutiko ir per eismo įvykį žuvusios 92 metų moters sūnus, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
„Formaliai pritaikant įstatymą ir kaltininkei leidžiant išvengti bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką, – apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas. – Neteisingas ir formalus kaltininkės atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus.“
Pasak teisėjo M. Striauko, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
Anot jo, kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti teisingai nubaustas, todėl anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusiai perspektyviai sportininkei teismas skyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams. Be to, I. Vikuotytei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
„Nors kaltinamoji transporto priemonę vairavo blaivi, tačiau turėdama nedidelį automobilio vairavimo stažą, pakankamai intensyvaus eismo metu, važiuodama dideliu greičiu ir smarkiai viršydama mieste leidžiamą greitį, važiavo nerūpestingai, neatidžiai“, – atsižvelgęs į šias aplinkybes bei siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas nuteistajai skyrė mažesnio nei vidurkis šio draudimo terminą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tragiška eismo avarija įvyko praėjusių metų gegužės 10 d., apie 10.38 val., Vilniuje, Laisvės pr., šalia Spaudos rūmų, kai I. Vilkuotytės vairuojamas automobilis „Mazda 3“ važiavo Laisvės pr. antra eismo juosta nuo T. Narbuto g. pusės link Justiniškių g.
Anot ekspertų, vairuotojos vairuojamas automobilis važiavo apie 82-83 km/val. greičiu, nors toje vietoje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val.
„Artėdama prie šviesoforais reguliuojamos Laisvės pr. ir Justiniškių g. sankryžos vairuotoja buvo neatidi ir neatsargi, jos važiavimo kryptimi sankryžoje pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamo automobilio prieš sankryžą nesustabdė, įvažiavo į sankryžą ir per sankryžą važiavo tiesiai, o atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. į Laisvės pr. važiuojamąją dalį iš dešinės pusės degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui įžengus ir per gatvės važiuojamąją dalį einant pėsčiajai, važiavimo greičio nesulėtino, automobilio nesustabdė ir neapvažiavo kliūties nesukeldama pavojaus einančiai pėsčiajai, o automobilio priekine dalimi ją partrenkė ir sužalojo“, – dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji vietoje žuvo.
Tiek pėsčioji, tiek vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivios.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukta I. Vilkuotytė pripažino kaltę, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė motinos netekusių nukentėjusiųjų.
Teisme ji pasakojo, kad tą rytą važiavo pas draugą, vežė šunį, kuris buvo automobilio gale.
Vairuotoja tikino, kad pėsčiąją pamatė, kai ši buvo maždaug 5-10 metrų iki automobilio kapoto.
„Negaliu atsakyti, kodėl šios nemačiau anksčiau – atrodo žiūrėjau į kelią, gal tada pažiūrėjau į kairės pusės šviesoforą, o gal saulė švietė“, – I. Vilkuotytė pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl viršyto greičio ir dėl to, jog pėsčioji ėjo degant raudonam šviesoforo signalui.
Per eismo įvykį žuvusios vilnietės sūnus pareigūnams sakė, kad tądien kartu su juo gyvenanti motina greičiausiai ketino autobusu važiuoti į sodą.
„Mes dažnai važiuodavome į sodą, šeštadieniais aš ją nuveždavau savo automobiliu, bet darbo dienomis ji važiuodavo autobusu, – kalbėjo nukentėjusysis. – Prieš tai savaitgalį buvome su mama nuvažiavę į sodą, ji sodino pomidorus, tačiau dalis pomidorų sodinukų liko namie ir nebuvo pasodinti. Manau, kad pirmadienį, kai aš buvau darbe, mama nutarė pati nuvažiuoti į sodą ir pasodinti likusius sodinukus, apie tokius planus ji manęs neinformavo.“
Kad žuvo motina, nukentėjusiajam pranešė sesuo.
„Apie 13 val. man paskambino policijos tyrėjas, kuris pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo mano mama, – sakė ji. – Prieš tai į namus papietauti buvo grįžęs mano vyras, kuris pasakojo, kad prie Spaudos rūmų įvyko žiauri avarija, kurios vietoje gulėjo žmogus sudaužyta galva. Kadangi apie avariją jau žinojau, policijos pareigūno paklausiau, ar mama buvo partrenkta prie Spaudos rūmų. Pareigūnas patvirtino.“
Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai apklausė keletą liudytojų, kurie matė tragišką eismo įvykį, taip pat buvo gauti vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota skaudi nelaimė – automobilio partrenkta moteris kelis kartus vertėsi, o paskui nukrito ant kelio.
I. Vilkuotytės baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad vairuotoja pažeidė KET, nes vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį, o į važiuojamąją dalį įžengus pėsčiajai, nesustabdė automobilio.
„Specialistų išvadomis neginčijamai nustatyta, jog tiek važiuodama leistinu 50 km/val. greičiu, tiek viršydama leistiną greitį ir važiuodama 82-83 km/val. greičiu I. Vilkuotytė turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios patrenkimo laiku reaguodama stabdymui, nes atstumas, kuriuo automobilis buvo nutolęs nuo pėsčiosios šiai įžengus į važiuojamąja dalį, buvo pakankamas ir didesnis negu būtinas minimalus automobiliui sustabdyti“, – anot teismo, pateisinamų priežasčių, dėl kurių vairuotoja per vėlai pastebėjo pėsčiąją ir savalaikiai nereagavo stabdydama automobilį, nenurodė nei apklausiama pati kaltinamoji, jų nenustatė ir bylą išnagrinėjęs teismas.
Bet bylą išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad įvykio metu pėsčioji taip pat padarė šiurkštų KET pažeidimą, nes jai degant eismą draudžiamam raudonam šviesoforo signalui įžengė į intensyvaus eismo Laisvės pr. važiuojamą dalį, kas taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Anot teismo, nors pėsčioji per perėją ir ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau būtent vairuotojos padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina padarinių kilimo sąlyga.
„Analogiškoje situacijoje tik pėsčiajai pažeidus nustatytus KET taisyklių reikalavimus, arba nustatytas KET taisykles pažeidus tik vairuotojai, eismo įvykio būtų išvengta, – nuosprendyje pažymėjo teismas. – Šiuo atveju eismo įvykis ir skaudžios jo pasekmės kilo labiau dėl to, kad viršydama leistiną važiavimo greitį vairuotoja I. Vilkuotytė buvo nepakankamai atidi ir atsargi tam, kad savalaikiai pastebėtų pėsčiosios neteisėtus ir draudžiamus veiksmus, kas būtų leidę vairuotojai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.“
Anot teisėjo M. Striauko, per perėją degant raudonam šviesoforo signalui ėjusios pėsčiosios vaidmuo yra svarbus, bet antraeilis ir nebuvęs lemiamas faktorius eismo įvykiui ir jo pasekmių atsiradimui.