Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas nebuvo linkęs dramatizuoti pokyčių Prezidentūroje.
„Metai laiko yra tas laiko tarpas, kada galima tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės sudėlioti taškus: ar ten žmonės yra, ar jie daro tą darbą, kurį yra numatę? Čia, manau, kad gali būti tiek prezidento, tiek ir jo patarėjų apsisprendimas – tiek prezidentui, tiek patarėjams tai buvo gana sudėtingi metai. Galėjo taip būti, kad žmonės patys suprato per šitą laiką, kad tai yra nebūtinai pati tinkamiausia vieta jiems“, –kalbėjo T. Janeliūnas.
Politikos mokslų dėstytojas nebuvo linkęs vienodai vertinti pasiekimų visose trijose srityse (nacionalinio saugumo, komunikacijos, švietimo ir kultūros), kuriose keičiasi patarėjai.
„Nemanau, kad jas galima visiškai sulyginti. Iš tikrųjų švietimo ir kultūros srityse buvo tam tikrų skylių. Galima atsiminti, kad labai ilgai apskritai nebuvo vyriausiojo patarėjo šioje grupėje. Buvo sunku surasti žmogų, kuris turėtų daug patirties šioje srityje ir gerą reputaciją tarp kolegų. Sritis išties yra labai sudėtinga.
Visai kita situacija – su generolu Žuku, kurio reputacija buvo akivaizdžiai didžiulė, ir turbūt niekam nekilo klausimų dėl jo kompetencijos. Bet iš kitos pusės jis visą tą reputaciją buvo susikūręs labai specifinėje srityje – kariuomenėje. Galbūt aprėpti visą saugumo sferą jam irgi nebuvo lengva, galbūt ir lūkesčiai buvo kiek kitokie“, – teigė T. Janeliūnas.
Bendrai sprendimą dėl personalo kaitos politologas įvertino kaip natūralų siekį „perkalibruoti komandą“.
„Būtų keista, jeigu iš pat pirmo bandymo visi žmonės susigulėtų visai kadencijai. Prezidentų patarėjų kaita yra ganėtinai normalus dalykas. Iš to nedaryčiau kažkokio didelio skandalo arba politinio įvykio. Matyt yra sutapimas, kad bemaž metai praėjo nuo tų patarėjų darbo pradžios. Vasara yra gera proga perkalibruoti komandą, ir ieškoti žmonių, kurie efektyviau dirbtų“, – sakė T. Janeliūnas.
Eksperto nuomone, šioje situacijoje šalies vadovui nėra būtina leistis į detalius situacijos paaiškinimus viešai.
„Kadangi tai nėra susiję su kažkokiais tų patarėjų skandalingais sprendimais arba veiksmais, tai turbūt yra darbinis pakeitimas, kažko papildomai aiškinti, dėl ko tai daroma, vargu, ar būtina. Atrodo, kad tai yra elementarūs darbiniai santykiai, kai prezidentas ieško geriausių variantų“, – teigė T. Janeliūnas.
Bielinis: procesas yra visiškai įprastas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorius, politologas Lauras Bielinis po žinios iš Prezidentūros teigė, kad šis procesas visiškai įprastas.
„Taip būna visada. Taip yra, žmonės yra žmonės, kartais tiesiog pavargsta, neišlaiko tempo, atrodo iš šalies žiūrint, kad ten nieko nevyksta, bet praktiškai tai visą parą esi įjungtas. Kita vertus, būna ir taip, kad nesutampa interesai, suvokimas. Visi eina į Prezidentūrą tikėdamiesi vieno, o dirbti tenka labai sudėtingus ir visai kitus darbus“, – pasakojo jis.
Jis pabrėžė, kad jaučiamas ir didelis nuovargis.
„Taip pat gali kilti problemos su paprasčiausiu nuovargiu – įtampa, nuovargis nuo viešumo. Jis kartais būna be galo varginantis. Nes visą laiką esi stebimas, visų akiratyje: stebimas, matomas, aptarinėjamas, gandai įvairiausių“, – kalbėjo L. Bielinis.
Paklaustas ar galima sieti Komunikacijos grupės vadovo pasitraukimą su karantino metu išsakyta kritikai prezidentui ir jo komandai, politologas L. Bielinis teigė, kad tokių prielaidų būti gali. Bet patvirtinti jas gali tik komandą palikę asmenys.
„Čia reikia aiškiai kalbėti su išeinančiais žmonėmis, jų pozicija. Tokia versija gali būti, bet mes galime tik daryti prielaidas. Visos prielaidos, kurias mes išsakome, jos yra įmanomos, bet kaip yra iš tikrųjų, nežinia. Tie pokyčiai yra neišvengiami, jie visada būna. Prezidentūra – gyvas organizmas, jis juda ir keičiasi. Galų gale yra ir nerealizuotų darbų, sąsajos, kurios trukdo dirbti“, – kalbėjo politologas.
„Visas tas kompleksas priežasčių šitą darbą paverčia labai sunkiu“, – Delfi sakė politologas L. Bielinis.
Keičia patarėjus trijose srityse
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Nacionalinio saugumo grupei skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju.
Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį. Ankstesni grupių vadovai priėmė sprendimus tęsti darbus kitose srityse.
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.