Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, pagrindinės Rusijos vykdomos informacinės veiklos kryptys išliko nepakitusios ir daugiausiai buvo nukreiptos į Lietuvai strategiškai svarbių bei socialiai jautrių klausimų, tokių kaip istorinės atminties ar socioekonominių gyventojų problemų, eskalavimą. Šių temų tikslingumas atspindi ilgalaikius Rusijos Federacijos strateginius interesus ir siekius išlaikyti savo informacinės erdvės kontrolę bei įtaką kitų valstybių informaciniuose laukuose, t. y. turėti politinius, ekonominius, informacinius ir kt. svertus jų vidaus procesų darbotvarkėje.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas vykdo įvykių, procesų ir tendencijų, susijusių su Lietuvos ir kitų šalių interneto vartotojų veikla kibernetinėje erdvėje, analizę. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas per metus prieš Lietuvos visuomenę nukreipto neigiamos informacijos srauto, t. y. dezinformacijos, manipuliacijos, melagingų naujienų (angl. fake news) ir propagandos, svarbiausiems atvejams apžvelgti.
Dėl globalizacijos ir informacinių technologijų evoliucijos daugelis pasaulio šalių su skirtingu požiūriu į demokratines vertybes yra susijungusios į bendrą kibernetinę aplinką, kurioje keitimosi duomenimis ribos yra siauros arba visai neegzistuoja. Tai sukuria sąlygas informacinėmis operacijomis (pa)veikti demokratinių valstybių natūralų vystymosi procesą, manipuliuojant jų visuomenės nuomone suklastotomis ir provokuojančiomis naujienomis, skaitmeniniais pramoginiais produktais, kibernetinėmis atakomis siekiant neprileisti prie informacijos arba iškraipyti jos turinį, robotais socialiniuose tinkluose ir komentaruose bei samdomais nuomonės formuotojais, kurie kursto karą bei skatina tautinę, rasinę, religinę ir socialinių skirtumų nesantaiką.
Iš viso praėjusiais metais buvo identifikuoti 2 456 nedraugiškos informacinės veiklos atvejai (arba vidutiniškai apie 205 per mėnesį). Jų procentinis pasiskirstymas pagal strategiškai svarbias sritis: gynyba - 29 proc.; konstitucinių pagrindų apsauga - 23 proc.; kultūra ir švietimas - 18 proc.; užsienio politika - 16 proc.; ekonomika ir energetika - 8 proc.; socialinė apsauga - 6 proc.
Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas gynybos srityje (beveik trečdalis iš visų atvejų).
Taip pat nemaža dalis atvejų pasiskirstė tarp konstitucinių pagrindų apsaugos, kultūros ir švietimo bei užsienio politikos sričių.
Kiek mažiau propaganda pasireiškė ekonomikos ir energetikos bei socialinės apsaugos srityse. Visgi būtų neteisinga manyti, kad, pavyzdžiui, socialinės apsaugos klausimai buvo mažiau svarbūs, nei tie, kurie buvo susiję su gynyba. Verta pabrėžti, kad kiekviena tema skleidžiama propaganda buvo suprantama individualiai, bet neatsietai nuo bendro vaizdo, o jos daromos žalos įvertinimas neapsiribojo vien kiekybine išraiška (pavyzdžiui, spalio mėnesį socialiniai klausimai buvo daug svarbesni negu gynybos, bet jų bendrame sraute užfiksuota kiekybiškai mažiau nei susijusių su gynybos temomis).
Atsižvelgiant į propagandos aktyvumą, galima išskirti sausio, balandžio, birželio, spalio mėnesius, kai buvo identifikuota daugiausiai nedraugiškos informacinės veiklos atvejų. Tai sutapo su reikšmingais užsienio politikos ir šalies vidaus įvykiais, kuriuos Lietuvai nedraugiški informacijos šaltiniai siekė išnaudoti formuodami neigiamą šalies įvaizdį Vakaruose bei skatino Lietuvos visuomenės auditorijų tarpusavio susipriešinimą.
Ryškiausias tokio veikimo Lietuvoje pavyzdys - birželį karinių pratybų „Kardo kirtis 2018” metu internetiniame puslapyje gelezinisvilkassite.wordpress.com paskelbta informacija, kad JAV karinių šarvuočių „Stryker“ avarijos metu žuvo vaikas.