Pataisos namuose, kurie dabar pervadinti į užsieniečių registracijos centrą, lapkričio pabaigoje lankėsi NVSC specialistai. Apsilankymo metu ten gyveno 680 vyrų.
Kameros – perpildytos
VSAT atstovas Giedrius Mišutis, bendraudamas su Delfi, pažymėjo, kad gyventojų Kybartuose nuolat mažėja – maždaug 15 žmonių kiekvieną savaitę pasiprašo atgal į tėvynę, dar dalis perkeliama į kitas stovyklas, kai ten atsilaisvina vietų. Nepaisant to, patalpos vis dar yra perpildytos.
„Migrantai gyvena kalėjimo sąlygomis, – sakė Raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė. – Pagrindinis jų skundai, kad yra labai mažai erdvės, be to, per nepaprastąją padėtį apribotos veiklos. Įsivaizduokite, šimtai žmonių susispaudę gyvena be veiklų, be nieko.“
Kad vienam žmogui tenkantis plotas akcentavo ir NVSC specialistai. Tą pripažįsta ir VSAT.
„Dėl ploto, pagal normas tarsi apie 200 žmonių per daug, – sakė jis. – Investicijų daryti į tuos pastatus nėra tikslinga ir protinga. Tie keli šimtai išsilygins daliai išvažiuojant namo, daliai į kitas stovyklas. Tas perviršis bus sumažintas.“
Įdomu tai, kad NVSC pateiktose rekomendacijos užfiksuotas Kybartų URC pažadas problema spręsti perkant modulinius namelius.
Tokia situacija Lietuvai gali kainuoti. Teisininkas Petras Ragauskas sakė, kad pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, minimalaus ploto neužtikrinimas pripažįstamas kaip kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, o už tai teismuose galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tiesą, kad ji buvo padaryta, dar tektų įrodyti. Tačiau bent jau mūsų šalies kaliniai tokiose situacijose dažnai prisiteisia kompensacijas. Gali būti, kad su ieškiniais dėl to gali kreiptis ir migrantai.
Kita NVSC pastebėta problema – pastate iki šiol nėra karšto vandens. Šilti dušai įrengti atskiruose nameliuose, tačiau ten migrantai gali nusiprausti tik kartą per savaitę.
„Tualeto patalpose įrengta po 6 atskiras uždaras kabinas, 5 pisuarus, 1 praustuvę, į kurias tiekiamas šaltas vanduo. Kontrolės metu tualeto patalpose ne visi santechniniai įrenginiai buvo tvarkingi, prie praustuvių nebuvo skysto muilo, vienkartinių rankšluosčių. Prausyklos patalpose įrengtos 4 pusvonės, 8 praustuvės, į kurias užtikrintas tik šalto vandens tiekimas“, – situaciją įvertino NVSC specialistai.
Nuo pat migrantų įkėlimo žadėta išspręsti problemą dėl vandens. G. Mišučio teigimu, procesas juda į priekį, tačiau termino, kada karštas vanduo atsiras, dar nėra, bet rangovai jau rasti.
„Pastatai nėra nauji, todėl reikalingos tam tikros investicijos. Konkursai pasistūmėję gerokai, terminų nėra konkrečių, bet veiksmai vykdomi, kad atsirastų dušinės su apdaila ir viskuo“, – žadėjo jis.
Apribotos veiklos
L. Lesauskaitės teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį Kybartuose buvo apribotos veiklos – planuota atidaryti kirpyklą, vesti piešimo pamokas ir kitokius užsiėmimus, tačiau dabar šie planai sustojo.
„Nepaprastoji padėtis yra paskelbta ir stovykloje labai apribotos veiklos, užsiėmimai. Visi mūsų savanoriai ten negali vykti, kasdien vyksta kelios mobilios specialistų komandos“, – sakė Raudono kryžiaus atstovė.
Pašnekovė sakė, kad šiuo metu jie organizuoja tik anglų kalbos pamokas, tai vienintelis užsėmimas, praskaidrinantis niūra migrantų kasdienybę.
Tiesa, pasak G. Mišučio, nepaprastoji padėtis neįnešė didelių pokyčių – veiklų ir taip nebuvo daug. Jis minėjo tebevykstančias kalbos pamokas bei kartą organizuotas pamaldas musulmonams, kurias vėl planuojama pakartoti.
„Dėl migrantų nusiskundimų, daugiausiai reiškiami norai gyventi laisvai, išeiti iš ten. Nori, kad būtų daugiau įvairių erdvių. Jiems kyla klausimų dėl teisinės padėties, dėl prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų. Jiems pasieniečiai teikia informaciją ir jie turi galimybę su Migracijos departamentu bendrauti. Tai pagrindiniai dalykai – teisiniai klausimai ir laisvės troškimas“, – sakė G. Mišutis.
Savižudybių rizika?
Su Delfi bendravęs Kybartuose uždarytas migrantas sakė, kad gyvenimas ten nesikeičia, tačiau žmonės kiekvieną dieną tampa vis labiau nusivylę.
Pasak jo, į neviltį labiausiai varo neigiami sprendimai dėl prieglobsčio. Migrantams sakoma, kad jie bus deportuoti.
„Pavyzdžiui, aš negaliu grįžti į tėvynę, ten man kilęs pavojus gyvybei, bet man jau nesuteiktas prieglobstis“, – sakė jis.
Irakiečio teigimu, daug migrantų yra panirę į depresiją, juos kamuoja suicidinės mintys, buvo net bandymų nusižudyti. Tačiau neaišku, kiek tiesos tokiame pareiškime. Pasak G. Mišučio, yra fiksuotas tik vienas atvejis, kai žmogus persivalgė Ibumetino tablečių, tačiau klausimas, ar tai padaryta tyčia.
„Buvo atvejis, kai vienas irakietis skundėsi galvos skausmais ir budintys medikai davė nuo galvos skausmo Ibumetino pakuotę. Jis iš nežinojimo, nepraeinant galvos skausmui, išgėrė visą pakelį Ibumetino. Jis buvo išgabentas į ligoninę, bet jam nieko blogo nenutiko“, – pasakojo VSAT atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad problemos yra sprendžiamos, o masinio nusivylimo požymių nepastebima.
„Gali turėti žmonės visokių minčių, jų planai sužlugo, kelionė nutrūko“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad nėra jokių indikacijų, jog padėtis būtų labai bloga.
Apie savižudybių riziką bei tokius bandymus paklausta Raudonojo kryžiaus atstovė taip pat neturėjo jokių duomenų, kad tai galėtų būti didelė problema Kybartuose.