„Nors vėjų nešančių teršalus link mūsų kryptis pamažu keičiasi, tačiau šiandien ryte vėl užslinko dūmų šleifas ant Pietų Lietuvos. Tekanti Saulė atrodė kaip raudona lemputė. Tiesa, bent jau Alytuje šį kartą dalis teršalų atrodo žemės paviršiaus nesiekia, nes nors ir jaučiasi degėsių kvapas, tačiau matomumas nėra stipriai sumažėjęs. Jeigu jaučiate dūmų kvapą lauke, geriau pravirų langų nelaikykit. Teršalai vėliau turėtų nuslinkti“, – rašoma puslapyje.
Kaip informuoja specialistai, didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD2,5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą užterštoje aplinkoje, lauke.
Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore.