„Jau dvi kadencijas galiojanti sistema pasiteisina, stiprina žmonių pasitikėjimą arčiausiai jų esančia valdžia ir žmonės savivaldos rinkimuose dalyvauja labai aktyviai. Mes kryptingai siekėme, kad tiesiogiai renkamų merų klausimas būtų kuo greičiau įtvirtintas Konstitucijoje. Ir po šiandieninio balsavimo vienas etapas baigtas. Dabar reikės priimti įstatymus, apibrėžiančius mero galias“, – pažymi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad 9 iš 10 gyventojų, kaip rodo tyrimai, nori merus rinkti tiesiogiai, tad esamos tvarkos išlaikymas ir įteisinimas Konstitucijoje – sveikintinas žingsnis.
Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, galutinis balsavimas dėl Konstitucijos „nepateikė jokių staigmenų, tad dabar galima judėti pirmyn.“
„Svarbu, kad šiandien pasiekėme bendrą sutarimą tarp skirtingų frakcijų, nors kelias iki šiandieninio balsavimo buvo akmenuotas“, – pabrėžia E. Sabutis.
Reikės priimti naują Vietos savivaldos įstatymą
Socialdemokratas pabrėžia, kad Seimas žengė svarbų žingsnį, tačiau darbas tuo nesibaigs: Konstitucijos pakeitimas dėl merų – tik pradžia. Pasak jo, dabar prasideda sudėtingiausias etapas, nes iki kitų savivaldos rinkimų lieka mažiau nei metai, o įstatymai, užtikrinsiantys sklandžius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, dar tik bus teikiami.
„Svarbu suprasti, jog vien Konstitucijos pakeitimo neužtenka, kad merų rinkimai galėtų vykti. Tam, kad įgyvendintume konstitucinius pakeitimus, turime priimti naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus, kurių šiuo metu priskaičiuojama net kelios dešimtys, todėl laukia gana intensyvus laikotarpis – ir čia reikės didžiausio sutarimo“, – įspėja E. Sabutis.
Seime suburta speciali darbo grupė, anot parlamentaro, savo darbą jau baigė ir yra pasiruošusi artimiausiu metu registruoti minėtuosius projektus. Grupės veikloje dalyvavusio E. Sabučio teigimu, joje jau sutarta dėl pagrindinių nuostatų, kurių esmė – merui suteikiamos aiškios vykdomosios valdžios funkcijos ir nustatomas glaudus santykis su savivaldybės taryba.
„Nors meras nebus tarybos narys, tačiau ir toliau bus tarybos darbotvarkės sudarymo iniciatorius, atliks tarybos posėdžio organizacinį darbą, ves tarybos posėdį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad merui bus pavesta parengti ir vykdyti savivaldybės biudžetą, už jį atsiskaityti“, – dėstė E. Sabutis.
Seimo narys akcentuoja, kad darbo grupėje dirbo atstovai iš visų Seimo frakcijų.
„Nepaisant skirtingo požiūrio į mero galias, pavyko susitarti ir priimti kompromisą, tenkinantį daugumą Seimo narių. Svarbiausia, kad darbo grupė atsižvelgė į principinį socialdemokratų prašymą – kiek įmanoma nenutolti nuo dabar gerai veikiančio savivaldos modelio ir nebandyti dirbtinai kurti naujų pareigybių, kad nebūtų užprogramuotas konfliktas ir dvivaldystė savivaldoje. Mūsų pastangomis pavyko vietos savivaldą nuo viso to apsaugoti“, – konstatuoja parlamentaras.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria įteisino tiesioginius merų rinkimus. Ketvirtadienį už tokią Konstitucijos pataisą per antrąjį lemiamą balsavimą vieningai pasisakė 135 Seimo nariai.
Konstitucijoje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
Seimui pritarus, pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.