Antradienį laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs viceministras R. Skaudžius pristatė šių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus. Jis teigė, kad šių ir ankstesnių metų patikrinimo rezultatų lyginti negalime, nes skiriasi jų laikymo forma ir vertinimas, tačiau tam tikras tendencijas esą galime įžvelgti.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimą šiais metais mokiniai išlaikė panašiai kaip ir 2021 ar 2020 metais – įvertinimų vidurkis siekia 6,35 iš 10 balų.
O matematikos patikrinimo rezultatai itin prasti: įvertinimų vidurkis šįmet siekia tik 4,22 iš 10 balų, kai anksčiau šis vidurkis būdavo virš 5 ar 6 balų.
Prošvaisčių nemato
R. Skaudžius rezultatus aptarė kiek plačiau ir apgailestavo dėl to, ką turime su matematika.
„Norėčiau pradėti nuo lietuvių kalbos ir literatūros: patenkinamą pasiekimų lygmenį pasiekė 25 proc. mokinių, 60 proc. mokinių pasiekė pagrindinį lygmenį ir 10 proc. aukštesnį lygmenį ir beveik 5 proc. nepasiekė patenkinamo lygmens. Taškų vidurkis buvo apie 6,4 balo. Tai iš esmės ne daug skiriasi nuo ankstesnių metų.
Kai kalbame apie matematiką, deja, 39,6 proc. mokinių nepasiekė patenkinamo lygmens. Pagrindinį lygmenį pasiekė 21,7 proc., aukštesnįjį – 4 proc., 34,8 proc. pasiekė patenkinamą matematikos pasiekimų lygmenį. Įvertinimo vidurkis balais yra 4,3. Tai yra ženkliai žemiau negu pernai“, – komentavo viceministras.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius G. Sarafinas situaciją, ypač su matematikos patikrinimo rezultatais, įvertino kritiškai.
„Mūsų vežimas, bent matematikos vežimas, nuosekliai rieda nuo kalno. Nesimato jokių didesnių prošvaisčių“, – sakė jis.
Spręsti užduočių net nebandė
Pašnekovas teigė, kad priežasčių, kodėl šių metų dešimtokų matematikos patikrinimo rezultatai prasti, ne viena: patikrinimų užduotys „užlankstomos“, o joms išspręsti reikia daugiau laiko, skaičiuotuvai, kuriais patikrinimo metu naudojosi mokiniai, veikė netipiškai, problemų esą yra ir su matematikos mokymu.
„Vargelį vargstame, kur pažiūrėsi, ten yra skylė, duobė, vaikams nėra padedama. Jeigu jie ateina ir jaučia turintys spragų po dvejų metų karantinų, tai kas jiems belieka: tėvai turi arba samdyti korepetitorius, arba patys savarankiškai sugalvoti kažką daryti, bet dešimtokams tai sunku“, – dėstė švietimo žurnalo redaktorius.
O ir apskritai, tikino jis, dalis šįmet matematikos patikrinimą laikiusių mokinių esą tik apžiūrėjo užduotis ir net nebandė jų spręsti.
„Jokio nėra įpareigojimo, pavyzdžiui, dešimtokams [spręsti užduotis]. Jie gali išvis nekreipti dėmesio, gali neateiti, gali išeiti ir nelaikyti. Jie tame nemato jokio tikslo ir tokiu atveju mes matome tokius baisius rezultatus, nes dalis žmonių net nebandė“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Neužkamšytos spragos
Viceministras atkirto, jog reikalavimai, kuriuos dešimtokai turės atitikti, kad galėtų siekti vidurinio išsilavinimo, greitu metu bus įtvirtinti.
„Jau dabar yra paruoštas projektas ir planuojama tai įtvirtinti Švietimo įstatyme, ir labai aiškiai pasakyti, kokį pasiekimų lygmenį pasiekus yra įgyjamas pagrindinis išsilavinimas – teigiami metiniai pažymiai ir koks pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lygmuo, ir su kokiais pasiekimais galima keliauti į vidurinį ugdymą, į gimnazijas“, – pasakojo viceministras.
Šįmet didelio atgarsio sulaukė tai, kaip valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė abiturientai: neišlaikiusių – 35,4 proc. Į tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, G. Sarafino įsitikinimu, turėtų sutelkti didelį dėmesį, dėti pastangas, kad rezultatai gerėtų.
„Po šių metų brandos egzamino rezultatų ir po dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimo rezultatų, kur mini viceministras, kad 40 proc. neišlaikė, ministerijos vietoje aš ten dieną naktį gyvenčiau, galvočiau, ką daryti, kaip padėti vaikams“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Viceministras svarstė, jog mokiniams su matematika nesiseka dėl kelių priežasčių: nepakankamai pasiruošę jie ateina į vidurinio ugdymo mokyklas, laiku neužkamšo žinių spragų.
Nuo 2023 metų bus pokyčių
Jis tikino, jog į esamą situaciją ministerijoje reaguojama: numatyta, kad 2023 metais patenkinimo lygmens patikrinimų metu nepasiekę mokiniai 5, 9 ir 11 klasėse sulauks papildomos pagalbos.
„Tikimės, kad pavyks gauti finansavimą papildomoms pamokoms, konsultacijoms ir tai startuos 2023 metų rugsėjį“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Taip pat, anot jo, nuo šių mokslo metų 10 klasėje mokiniai turės viena matematikos pamoka daugiau, pamokų skaičių svarstoma didinti ir pradinėse klasėse, bet tai esą priklausys nuo gauto finansavimo.
Planuojama, kad kelti kvalifikaciją matematikos, geometrijos srityse turės ir pradinių klasių mokytojai.
„Kalbamasi ir su savivaldybėmis tiek dėl minėtų valstybinių brandos egzaminų rezultatų – tai yra viena dalis, kita dalis – dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Čia numatoma bendrauti su švietimo centrais, matome kitų savivaldybių patirtis, kada jos pasiremia į švietimo centrus, kad pagelbėtų tiems silpniausiems mokiniams – paremtų, kad jie pasimokytų papildomai“, – pridūrė R. Skaudžius.
Prognozuoja, kad rezultatai „bus katastrofiniai“
Šįmet PUPP laikę dešimtokai po dvejų metų matematikos egzaminą turės laikyti privalomai, net jeigu sieks studijuoti savo lėšomis. Kokių rezultatų iš jų galime tikėtis?
„Puikiai suprantame, kad jei nepadėsime tiems dabartiniams dešimtokams, po dvejų metų jų matematikos brandos egzamino rezultatai bus katastrofiniai, dar blogesni negu šių metų abiturientų“, – komentavo G. Sarafinas.
Kad daliai moksleivių reikia pasitempti, sutiko ir viceministras.
„Matome, kad indikacijos yra labai aiškios, kad tie mokiniai, kurie galvoja apie studijas aukštajame moksle, turi stipriai pasitempti, ir čia reikalinga pagalba ir iš mokytojo pusės, ir iš savivaldybės pusės, ir mes kaip ministerija dėliojame tam tikrus žingsnius, kad pagalba juos pasiektų“, – kalbėjo jis.
O kas laukia moksleivių, kurie jau po mėnesio, rugsėjį atvers mokyklos duris? Jei moksleiviams su matematika nesiseks ir toliau, kokių specialistų Lietuvoje stokosime?
Visą pokalbį su G. Sarafinu ir R. Skaudžiumi galite rasite žemiau: