Finansų ministerija mokesčių reformą viešai pristatė kovo 21-ąją ir davė tris savaites jos derinimui su suinteresuotomis pusėmis. Ministrė Gintarė Skaistė neatmetė galimybės, kad reforma bus taisoma.
„Aš tikrai esu atvira tam, kad būtų galima konstruktyviems pasiūlymams pritarti ir sistemą patobulinti“, – laidoje „LRT forumas“ sakė ji.
Kritikos strėlės
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pateikė savo mokesčių reformos korekcijas: siūlo naują lengvatinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą iš užsienio pritrauktiems talentams, kitaip taikyti pelno mokestį, mažiau didinti mokesčius individualiai dirbantiems, imtis verslo liudijimų ribos indeksavimo. Esą taip pat reikėtų toliau diskutuoti ir dėl pateiktų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijų.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas leido suprasti netikintis, kad siūlomas NT mokestis bus priimtas.
„NT mokesčio perspektyva išgyventi iki priėmimo Seime, jei reikėtų lažintis, labai miglota. Taip yra dėl to, kad pasiūlytas modelis teigiamo poveikio biudžetui iš esmės neturės, tik suerzins tūkstančius žmonių. Tai kam erzint?“ – feisbuke klausė jis.
Taip pat, pasak politiko, „reikės detaliai įvertinti, ar po 25 proc. individualią veiklą vykdančių žmonių, kurių apmokestinimas didės, slepiasi tik gyvulių ūkio fauna“.
Liberalų sąjūdis reformą įvertino kiek griežčiau: frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad liberalai netoleruos nei užmojo artinti savarankiškai dirbančių mokestinius įsipareigojimus prie dirbančių pagal darbo sutartis, nei reformoje įžvelgiamo mokesčių progresyvumo.
Be to, anot jo, neteisinga, kad pakeitimais fokusuojamasi į pajamų mokesčius, o ne į taršos ir vartojimo apmokestinimą.
Bendrai, pasak E. Gentvilo, mokesčių reforma neatitinka Vyriausybės programos, dėl ko jis apgailestavo.
„Deja, reforma laisvę veikti verslui daro ne maksimalią, o mažina. Mūsų koalicijos sudaryta Vyriausybė sutarė tobulinti verslumo nestabdančius ir šešėlinę ekonomiką mažinančius darbo santykius, dabar gali išeiti atvirkščiai. Vyriausybė 2020 m. planavo didinti lanksčių darbo formų prieinamumą, tačiau aktyviems žmonėms būtinas lanksčias darbo formas projektas iš esmės naikina“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas politikas.
Delfi žiniomis, pastabų savo ministrės pristatytai reformai turi ir atskiri Seimo konservatoriai.
Itin neigiamai į siūlomus mokestinius pakeitimus žiūri opozicija: aiškinama, kad tai – pseudo reforma, kurią teikiant iš tikrųjų siekiama tik gauti RRF fondo lėšas, taip pat, – kad „reforma neturi nieko bendro su socialiniu teisingumu“.
Tai kas, sprendžiant iš politikų nusiteikimo, išeis su mokesčių reforma?
Kalpokas: misija praktiškai neįmanoma
„Ši mokesčių reforma neturi daug šansų“, – vertino Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.
O situacija, kai Finansų ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija viešai aiškinasi santykius dėl to, kas turėtų ir kas neturėtų būti reformoje, pasak jo, yra gana komiška.
„Iš Liberalų sąjūdžio taip pat pasigirsta pasakymų, kad čia yra ne koalicijos, o konservatorių reforma“, – pastebėjo politologas.
Liberalai viešai piktinosi, kad nebuvo iš anksto informuoti apie mokesčių sistemos pakeitimus.
„Tai parodo, kad konkrečiai iš konservatorių pusės nebuvo įdėtos pastangos tam, kad būtų iš anksto užsitikrinta kolegų parama koalicijoje. Ir apskritai panašu, kad tai buvo vienodai mąstančių kolegų vienos partijos frakcijoje bandymas pagal save pateikti reformos viziją ne itin žiūrint, kokios yra nuotaikos koalicijoje, tiek visuomenėje apskritai“, – Delfi komentavo I. Kalpokas.
Laikas, kai iki rinkimų liko ne tiek ir daug, jo vertinimu, yra pagrindinis trukdis priiminėjant mokestinius pakeitimus.
„Mokesčių reforma apskritai yra sunkus dalykas priėmimo prasme, o kai mes kalbam apie reformą likus metams iki rinkimų, tai iš tiesų misija yra praktiškai neįmanoma.
Natūralu, žmonės nemėgsta, kai mokesčiai kyla. Ypač dabar, kai mes kalbam apie maždaug 200 tūkst. žmonių, vykdančių individualią veiklą, plius ir mažųjų bendrijų apmokestinimas keičiasi, ir tas signalas labai dideliam rinkėjų segmentui yra siunčiamas ryškus.
Čia aš labai aiškiai matau liberalias koalicijos partneres sakant, kad ideologiškai mūsų pozicija yra prieš mokesčių didinimą ir dabar, likus ne daug iki rinkimų, mes esame tie, kurie net ir šioje valdančiojoje koalicijoje giname jūsų pinigines“, – dėstė politologas.
Kuo rizikuoja konservatoriai ir kaip liberalai išloš
Mokesčių reforma yra šios Vyriausybės pažadas ir jei jis nebus ištesėtas, gyventojai gali nusivilti. Kita vertus, ją įgyvendinus, dalis gyventojų gali reikšti nepasitenkinimą augančiais mokesčiais.
Nepriėmus reformos, visą kaltę už tai konservatoriai galės suversti opozicionieriams bei besipriešinusiems koalicijos partneriams, teigė I. Kalpokas. O štai liberalams esą pasitaikė proga susirinkti politinių taškų.
„Čia yra paradoksali situacija. Bent iš dalies, ypač žiūrint į konservatorius, reforma gali būti ir tokia, kad maždaug kažką reikia daryti, nes mes pasižadėjom pateikti reformą Seimui, tai buvo koalicijos programoje, tai buvo rinkiminis pažadas ir štai, pateikėme, bet tie negeri opozicijos ir netgi koalicijos partnerių atstovai mums neleido įgyvendinti šito pažado.
Kita vertus, būtent iš konservatorių pusės, man atrodo, yra politinio susideginimo elementas, nes tokios skubotos mokesčių reformos, ko gero, yra tapusios konservatorių vizite kortele. Galima prisiminti naktinę mokesčių reformą – dabar tarsi vėl lipama ant skubėjimo, neišdiskutavimo grėblio.
Bet kas turi didžiausią šansą išlošti šioje situacijoje, jeigu bus gerai komunikaciškai pateikta, tai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jai taip pat reikia kažką pozityvaus parodyti savo rinkėjams tiek po nesėkmingų rinkimų, tiek po pastarųjų skandalų (interesų konflikto regimybės – Delfi)“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Spurga: Vyriausybė turėtų sunerimti
Delfi kalbintas Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga teigė, kad Vyriausybė turėtų sunerimti dėl politikų reakcijos į reformą – esą visi ją sutinka su nuostaba.
„Taip, kaip ta mokesčių reforma atsirado, atrodo, kad Vyriausybė į ją investavo nemažai vilčių ir tam tikro prestižo. Kaip bebūtų, tai – vienas svarbiausių darbų. Dar buvo pasakyta, kad jis labai ilgai, daug metų ruoštas. Ir [politikų] reakcija tikrai turėtų sukelti nerimą Vyriausybei“, – sakė jis.
„Man kyla pagunda, ko nereikėtų daryti, įžengti į koalicijos, Vyriausybės, netgi atskiros valdančiosios partijos virtuvę ir pasižiūrėti, kaip gimsta sprendimai, kaip jie aptariami ir kaip jie atsiranda. Nes iš vienos pusės Vyriausybė, matyt, turi savo argumentus, bet atrodo, kad Seimą ši nelaimė ištiko netikėtai, visi pasimetę, kritikuoja ir šaltu dušu pasitinka šią ilgai lauktą reformą“, – tęsė S. Spurga.
Turint omenyje, kad artėja rinkimai, Seimo pavasario sesija, pasak jo, – paskutinis šansas tvirtinti mokestinius pakeitimus.
„Matyt, dar kitoje rudens sesijoje jau tikrai būtų sunku tokius klausimus nagrinėti, kur kas sunkiau. Aišku, gali būti kompromisų, bet, manau, kad ir taip ta reforma nėra labai ambicinga. Jeigu dar išimti kelis pagrindinius elementus, iš to beveik nieko ir neliks“, – pridūrė politologas.
Nepriėmus mokestinių pakeitimų, jo įsitikinimu, kris Vyriausybės prestižas, ekspertai toliau burbės, o žmonės gyvens kaip gyvenę: „Jeigu neįvyks mokesčių reforma, žmonės gyvens kaip gyvenę, ekspertai burbės ir sakys, kad yra neteisinga mokesčių sistema, o Vyriausybės autoritetas bus sumažėjęs.“
Bielinis: valdantieji už nesėkmę suvers kaltę opozicijai
Delfi kalbintas kitas Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis svarstė, kad politikų kritika mokesčių reformai yra susijusi su artėjančiais rinkimais. Ir būtent tai, anot jo, nulems, kodėl reforma bus padėta į stalčių.
„Mokesčių reformos realizavimas būtų labai sudėtingas dalykas, nes artėja rinkiminis laikotarpis, rinkimai į Seimą. O kadangi mokesčių reforma gana sudėtinga procedūra ir galutinis balsavimas vyktų kažkur rudenį, natūralu, kad politikai praktiškai iš visų partijų labai bijo nepasitenkinimo iš daugelio sluoksnių. Manyčiau, kad dėl šios reformos bus daug diskutuojama, bet ji bus tyliai numarinta“, – prognozavo L. Bielinis.
Jei reforma Seime nepraeis, valdantieji, pasak jo, visada dėl to galės apkaltinti opoziciją, „kuri neleido priimti reformos“.
„Diskusijos bus aštrios, vieni kitus kaltins ir galų gale viskas pasibaigs niekuo, ir valdantieji įgis legalią galimybę apkaltinti opoziciją, kad ji užginčijo ir sustabdė priėmimą naujų įstatymų, o tai reiškia, kad valdantieji, nors ir norėjo, bet jie nekalti, opozicija kalta“, – komentavo politologas.
Tiesa, net ir nepriėmus reformos, jo nuomone, rinkėjas nesiims dėl to bausti Vyriausybės, valdančiųjų.
„Rinkėjas linkęs veikti inertiškai ir jo tas inertiškumas iššaukia politikų siekį atitikti tas pačias inercijas. Kiekvienas pokytis yra šokas, kiekvienas keitimas yra streso situacija, kuri rinkėją išblaško ir išgąsdina, todėl mokesčių reformos diskutavimas ir galų gale visko palikimas taip, kaip yra, nepadarys kažkokio esminio poveikio rinkėjams. Priešingai – savotiškai nuramins juos, kad viskas lieka taip pat. Galutine prasme rinkėjas links patenkintas“, – komentavo L. Bielinis.
Plačiau su Finansų ministerijos parengta mokesčių reforma galite susipažinti čia.