Tokios nuomonės laikosi Martens centro direktoriaus pavaduotojas ir tyrimų vadovas Rolandas Freudensteinas, trečiadienį Briuselyje dalyvavęs Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente klausymuose apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius.
Šie klausymai surengti siekiant aptarti Užsienio reikalų komitete dirbančio Europos liaudies partijos atstovo, konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio paruošto raporto dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių padėties projektą. Rusijai pademonstravus agresiją prieš Ukrainą Europos Sąjunga pradėjo svarstyti, ko ji tikisi iš Rusijos, su kuria iki tol kūrė konstruktyvius santykius, siekė ją įtraukti į bendrus projektus.
„Konfrontacija su Rusija sudėliojo daiktus į savo vietas, todėl visame šiame reikale mums reikia mąstyti plačiau nei tik apie Europą“, - teigė R. Freudensteinas.
V. Putinas siekia sugriauti NATO ir Europos Sąjungą
„Pirmas dalykas, kurį turime suprasti, yra grėsmės dydis. Tai yra politinis veikimas: kalbama ne A šalies veiksmus prieš B valstybę, ne apie teritoriją, bet apie tai, ar valstybės gali rinktis politinę sistemą ir sąjungininkus, ar ne? Iš tiesų, tai ne tik geopolitinė kova tarp dviejų galios polių arba dviejų šalių grupių, tai kova tarp demokratijos, įstatymo viršenybės vienoje pusėje ir kleptokratiško autoritarizmo kitoje. Mes neturėtume to užmiršti. Mes turime ruoštis ilgai kovai, tai pareikalaus siaubingai daug laiko“, - kalbėjo Martens centro direktoriaus pavaduotojas.
„Mano spėjimas, kad šis konfliktas baigsis tik tada, kai V. Putinas paliks Kremlių bet kokios fizinės būsenos“, - pridūrė analitikas.
R. Freudensteinas teigia, kad loginė grandinė susideda iš kelių punktų. Pirmiausia V. Putinas bet kokia kaina siekia išlikti valdžioje. Antras svarbus dalykas, kad jam padeda daugelį rusų kamuojantis, bet nebūtinai pagrįstas, tautos pažeminimo jausmas po Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Nesvarbu, tiesa tai ar ne, tai kitas klausimas. Tačiau jie tai jaučia ir tarsi sako: jūs nepaklupdysite dar sykį mūsų ant kelių“, - teigia R. Freudensteinas.
Dėl šios priežasties Rusiją supančios valstybės, kurios yra pasirinkusios kitokią politinę sistemą ir valdymo formą, paprastų rusų ir paties V. Putino akimis, matomos kaip grėsmė.
„Tai reiškia, kad NATO ir Europos Sąjunga, V. Putino požiūriu, mažų mažiausiai turi būti susilpnintos. Jis turi didelį interesą susilpninti arba net moraliai ir politiškai sunaikinti dvi svarbias euroatlantines institucijas. Mūsų atsakymas turi būti tokių veiksmų sulaikymas“, - sako analitikas.
Rusija gali nušluoti NATO branduolinį arsenalą Vokietijoje
R. Freudensteino nuomone, Rusijos veiksmų sulaikymas pirmiausia turi prasidėti namuose: Europos Sąjunga iš esmės turėtų susidoroti su ekonominėmis ir finansinėmis problemomis, užsitikrinti tvarų augimą.
Kitas svarbus aspektas, anot R. Freudensteino, yra Rytų partnerystės permąstymas: ne atmetimas, bet permąstymas. Martens centro analitiko nuomone, Europai reiktų atsikratyti rusiškų sąvokų: pavyzdžiui, bendra kaimynystė. Jo nuomone, tai kodinė sąvoka, reiškianti, kad Europa dėl Rytų partnerystės šalių pirmiausia atsiklausia Rusijos leidimo ir tik po to įgyvendina savo politiką.
„Tai nepakenčiama“, - sako R. Freudensteinas.
Martens centro analitikas taip pat sako manantis, kad Europos valstybių gynybinių pajėgumų didinimas yra dėmesio verta sritis.
„Tačiau kai kalbame apie europietišką kariuomenę, gal geriau prilaikykime savo entuziazmą ir geriau pažiūrėkime, ar tai nesilpnina NATO transatlantinio aljanso“, - sako analitikas.
R. Freudensteino teigimu, Europai paprasčiausiai reikia iš naujo išmokti atgrasymo: „Mes apie tai negalvojome dvidešimt penkerius metus, todėl atpratome. Šaltojo karo metais buvo metas, kai Vakarai apie tai daug nekalbėjo, ši sritis buvo palikta ekspertams. Taip pat buvo metas devintajame dešimtmetyje, kai viešieji debatai tapo tiesiog isteriški. Tačiau šiuo metu turėtume sugrįžti prie racionalių diskusijų apie atgrasymą: kaip atgrasinti konvencines, hibridines ir branduolines grėsmes. Šiuo metu Vokietijoje branduolinis NATO atgrasymas susideda tik iš 20 B-61 tipo bombų, Rusijos pajėgos jas gali nušluoti vienu smūgiu. Tai dalykai, kuriuos turime keisti“.
„Žinant visa tai, kas mums gresia, klausimas, ar mes pasiruošę kariauti, nebuvo iš viso diskutuotas“, - sako Martens centro analitikas.