Sinoptikai teigia, kad šilti orai džiugins iki šeštadienio, sekmadienis bus vėsesnis, o kitą savaitę sulauksime vėsesnių orų. Permainingiausias bus pirmadienis. Naktį galimos šalnos, dieną praslinks lietus, pūs šiaurinis vėjas. Šils tik iki 7–12 laipsnių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyr. specialistė I. Marcinonienė sako, kad savaitgalį augmenija suvešės, o vėliau sulauksime „šalčio liežuvio“.
„Iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos Europos regioninio centro gavome informacijos, kad iki gegužės 15 d. šalčio sulauks ne tik Baltijos šalys, Skandinavija ir Centrinė Europa, bet ir Graikija, Balkanų šalys. Pastarosiose šalyse augalai stipriai žydi, todėl šalčiai gali jiems atsiliepti, reikėtų pasirūpinti augalų apsauga. Lietuvoje taip pat sulauksime šalčio liežuvio“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ kalba I. Marcinonienė.
Anot sinoptikės, ūkininkams reikia stebėti situaciją: augalus kuo nors apdengti, galbūt deginti laužus, nes augalams orų pokyčiai gali būti šokas. „Bus stichinės šalnos, kai vidutinė paros temperatūra pasieks 10 laipsnių ar šiek tiek daugiau, o naktimis, ypač paryčiais, temperatūra nukris žemiau nulio. Tai yra stichinis meteorologinis reiškinys“, – kalbėjo I. Marcinonienė.
Pasvalio rajono Naradavos sodininkystės bendrovės direktorius, Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentas Aloyzas Grygalis su nerimu stebi orų prognozes.
„Viskas priklausys nuo to, kokios bus šalnos. Žinoma, kad jos kažkiek atsilieps. Jei naktimis bus 1 ar 2 laipsniai šalčio, nieko baisaus, bet kyla daug abejonių. Į priekį burti negalime. Šis metas, gegužė, yra labai svarbus, ypač prieš, per ir po žydėjimo. Jei tuo metu būna šalnų – labai blogai“, – konstatuoja A. Grygalis.
Ūkininko teigimu, įprastai obelys žydi gegužės 10–15 dienomis, tačiau šiemet obelys tokiu metu nežydės: „Turėtų žydėti gegužės pabaigoje. Viskas priklausys nuo orų: jei staigiai pradės kaitinti Saulė, viskas keisis net ne dienomis, o valandomis.“
Gamtininkas: gamtai šalnos – įprastas dalykas
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sutinka, kad šalnos gali atsiliepti augalams, ypač ankstyvosioms veislėms.
„Reikėtų galvoti apie jų apsaugojimą per šalnas. Dabar pradeda žydėti ankstyvosios kriaušės, kaukazinės slyvos. Tikrai nemažai augalų, susivilioję šiluma, pradės žydėti. Daugelį vaismedžių nuo šalnų apsaugoti yra sunku. Kai kurie pataria iš vakaro augalus purkšti vandeniu, bet tas vanduo turėtų būti rūko ar miglos konsistencijos, mažais kristalėliais. Kiti pataria kūrenti laužus, bet nežinau dėl jų efektyvumo... Vargu ar tai gali padėti, nors savo išradimų niekam nėra uždrausta naudoti“, – LRT.lt sako gamtininkas.
Pasak S. Paltanavičiaus, kai kurie augalai nušąla dažną pavasarį. „Dabar dar nėra ąžuolų ar drebulių lapų, bet, kol nebūna susiformavęs tvirtas lapakotis, kartais lapai nušąla. „Svarbiausia, kad, net ir nušalus lapams, po dviejų savaičių vėl išsiskleidžia nauji pumpurai ir medžiai sužaliuoja. Gamtoje šalna yra vienas įprastų veiksnių. Tikrai neturėtume bijoti, kad šalnos gali padaryti ką nors gamtai“, – teigia S. Paltanavičius.