Iš viso savivaldos rinkimuose jau dalyvauja 16 parlamentarų. Tačiau jų gali būti dar daugiau – savo kandidatų dar nepaskelbė nei Laisvės partija, nei Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS).
Politologai sako, kad keliant nacionalinio lygmens politikus savivaldos rinkimuose partijos elgiasi apsukriai, tačiau valdančiąją koaliciją įspėja – siekiant išlaikyti trapią daugumą Seime, deleguoti parlamentarų į savivaldą nereikėtų.
S. Spurga: koalicijai su vienmandatininkų ėjimu į merus nereikėtų užsižaisti
Praėjusį šeštadienį TS-LKD patvirtinus kandidatų į savivaldos rinkimus sąrašą, šešiose savivaldybėse savo šansus išbandys 6 Seimo nariai. 4 iš jų – išrinkti vienmandatėse apygardose: Kauno mieste kandidatuojantis Vytautas Juozapaitis, Kauno rajone – Justinas Urbanavičius, Klaipėdoje – Audrius Petrošius, Panevėžyje – Bronislovas Matelis. Dar du parlamentarai – Kėdainiuose iškelta Jurgita Sejonienė bei Šilalės rajone kandidatuojantis Jonas Gudauskas – į Seimą pateko per sąrašą.
Merų rinkimuose žada varžytis ir koalicijos narė, Laisvės partijos kandidatė Silva Lengvinienė. Tačiau mero posto siekiančių parlamentarų gali būti ir daugiau – nei LRLS, nei Laisvės partija dar nepatvirtino kandidatų, o Seimo koridoriuose kalbama apie „laisviečius“ Vytautą Mitalą, Marių Matijošaitį.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga ragina koaliciją suklusti. Pasak jo, Seimo dauguma yra trapi, turi vos 74 mandatus. Mero rinkimus laimėjus vienmandatininkams, tose apygardose būtų organizuojami nauji rinkimai. Tačiau ar TS-LKD, LRLS ir „laisviečiai“ išsaugotų mandatus – neaišku.
„Su tais rinkimais ir su vienmandatininkų ėjimu į merus nereikėtų valdančiai koalicijai užsižaisti. Iš tikrųjų, labai tikėtina, kad tokiu būdu galima prarasti netgi daugumą. Rizikuojama labai smarkiai“, – nurodė politologas.
S. Spurga pajuokavo, kad „norėdami sugriauti koaliciją, opozicionieriai galėtų pasistengti, kad šie (valdančiųjų kandidatai – ELTA) ir laimėtų“.
Visgi, ką reikės daryti, jeigu merais taps vienmandatėse laimėję politikai, politologo manymu, TS-LKD negalvoja – partija siekia bet kokia kaina laimėti rinkimus, todėl į kovą meta stipriausius kandidatus.
„Tikimasi, kad laimės ir šituos rinkimus ir gal tada ir vienmandatėje laimės. O tai bus negreitai – kol laimės, kol bus surengti nauji rinkimai, tai žiūrėk, gal jau ir kadencija eis į pabaigą. Manau, kad (konservatoriai – ELTA) nori geriausio varianto čia ir dabar – apie ateitį daug negalvojama“, – svarstė jis.
A. Vyšniauskas: kaip bus – žiūrėsime po rinkimų
TS-LKD centrinio rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas tikina, kad grėsmės valdančiajai koalicijai nėra – anot konservatoriaus, tiek valdantieji, tiek opozicija į merus kelia nemažai Seimo narių.
„Kiek man yra žinoma, daugelis partijų turės Seimo narių, kurie dalyvaus merų rinkimuose. Aš manau, kad opozicijos pusėje matysime daugiau nei valdančiosios daugumos žmonių, kurie dalyvaus rinkimuose. Jeigu skaičiuotume tokia kryptimi, net ir išrinkus kelis žmones iš valdančiosios daugumos ir iš opozicijos, tos jėgos daugiau mažiau apsilygintų“, – Eltai teigė politikas.
„Mes į rinkimus žiūrime labai rimtai. Norime laimėti, norime pasirodyti kaip galima rimčiau. Dėl to keliame stipriausius galimus kandidatus. Mūsų Seimo nariai, net ir vienmandatininkai yra stiprūs. Dėl to mes drąsiai einame į priekį ir siekiame laimėti. O kaip bus po rinkimų – žiūrėsime po rinkimų“, – pabrėžė jis.
A. Vyšniauskas yra užtikrintas, kad vienmandatėse apygardose išrinktiems TS-LKD kandidatams laimėjus rinkimus, partija turės stiprius kandidatus naujiems rinkimams į Seimą.
„Mūsų skyriai tose vietose, kur keliame Seimo narius vienmandatininkus į merus, yra pakankamai stiprūs, kad galėtų pasiūlyti stiprius, alternatyvius žmones. Yra ir tų pačių savivaldybių tarybų narių, kitų žinomų žmonių. Tikrai nesibaiminame“, – kalbėjo politikas.
Tarp kandidatų į merus – jau 16 Seimo narių
Be TS-LKD, merų rinkimuose varžysis ir kitų politinių partijų Seimo nariai. Tarp „valstiečių“ kandidatų – Kaune dėl mero posto kovosiantis Aurelijus Veryga, uostamiestyje – Ligita Girskienė, Panevėžyje – Deividas Labanavičius, Alytuje – Robertas Šarknickas, Raseiniuose – Arvydas Nekrošius. L. Girskienė ir A. Nekrošius mandatus Seime iškovojo vienmandatėse apygardose.
Tarp kitų vienmandatininkų – Klaipėdos savivaldybės sieksiantis Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas, Remigijus Žemaitaitis, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, demokratas Kęstutis Mažeika.
Kėdainiuose Darbo partija kelia ir Seimo nario Viktoro Fiodorovo kandidatūrą, sostinės mero posto sieks ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Lukas Savickas. Abu parlamentarai pateko į Seimą per sąrašą.
Socialdemokratai dar nepatvirtino ir kandidato į Vilniaus merus – tarp galimų varžovių įvardijama parlamentarė Rasa Budbergytė.
Politologą S. Spurgą besikartojanti tendencija, kai nacionalinio lygmens politikai žengia į savivaldą, kiek stebina – 2019 m. kandidatavo 14 Seimo narių, 2015 m. – 17. Visgi, toks politinių partijų elgesys yra suprantamas, sako jis.
„Galima suprasti tam tikrą praktinį poreikį – kai žmogus yra išrenkamas į Seimą, jis gauna daugiau žinomumo, įgauna daugiau patirties ir kyla tokia pagunda dalyvauti – galbūt reikia mažiau pastangų paviešinti tokį žmogų, todėl partijos nueina tokiu lengviausiu keliu“, – Eltai teigė politologas.
Anot S. Spurgos, toks gausus Seimo narių dalyvavimas savivaldos rinkimuose rodo politinės lyderystės trūkumą šalies regionuose. Jo teigimu, partijoms stinga didesnio įdirbio, tikslingo veikimo, mat „lyderių dirbtinai nesukursi“.
„Matosi, kad net ir didžiosios partijos neturi tokių ryškių, įdomių lyderių, kad sukurtų intrigą ne tik didžiųjų miestų rinkimuose, kad varžytųsi įdomios asmenybės, įdomios vizijos. Šito nėra“, – aiškino MRU docentas.
ELTA primena, kad savivaldos rinkimai numatomi kitų metų kovo 5 d.