Ilgai žadėję opozicionieriai parengė interpeliaciją G. Landsbergiui, suformulavo 45 klausimus.
Tai, kiek opozicija iš to išloš ir tai, kiek ji pakenks ministrui, S. Spurgos vertinimu, priklausys nuo interpeliacijos eigos.
„Interpeliacija jau bręsta seniai, apie ją [Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas] Saulius Skvernelis labai seniai pradėjo kalbėti, dar praktiškai vėlyvą pavasarį, vasarą. Bet iš karto krito į akį, kad tie priekaištai ir klausimai yra labai išbarstyti, skirtingi ir neaišku, kokiu pagrindu užduodami. Kitaip sakant, yra visiškai skirtingomis kryptimis nuvedantys“, – laidoje „Delfi tema“ pažymėjo politologas.
Spurga: ar dabar tam tinkamiausias laikas?
Vargu, ar interpeliacija G. Landsbergiui bus sėkminga, nes balsuoja dauguma, akcentavo pašnekovas.
„O čia klausimas yra ypatingai jautrus, kadangi G. Landsbergis yra partijos primininkas, tai jeigu iš valdančiosios daugumos kažkas persimestų ir balsuotų prieš, tai aišku lemtų didžiulę politinę krizę Lietuvoje. Manau, kad valdantieji šitai supras“, – svarstė S. Spurga.
Opozicijos iniciatyva interpeliuoti užsienio reikalų ministrą, jo matymu, suteiks galimybę opozicijai gauti daugiau žiniasklaidos dėmesio, daugiau apie tai kalbėti Seime.
„Štai čia išryškėja ypatinga opozicijos yda arba nesugebėjimas. Galbūt mums būtų galima pašnekėti Lietuvoje apie mūsų užsienio politiką, bet iš karto kyla klausimas, ar tai yra pats tinkamiausias laikas dabar dėti visas kortas ant stalo ir svarstyti kryptis, kai visuomenėje dėl pačių svarbiausių, degančių dalykų yra sutarimas“, – kalbėjo MRU politologas.
Buvo besitikinčių, kad artimiausiu metu opozicija interpeliaciją organizuos ne užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui, o vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, kuriai reiškiami kaltinimai dėl netinkamo praėjusių metų riaušių prie Seimo malšinimo, netinkamo bendravimo su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi.
Kalpokas: opozicija jau dabar turi pretekstą kaltinti konservatorius
Opozicijai nepavyko Seime įkurti laikinosios tyrimo komisijos ir pradėti parlamentinio tyrimo dėl A. Bilotaitės atsakomybės, tad „valstiečiai“ išreiškė norą kurti atitinkamą, tik iš opozicionierių sudarytą komisiją. Kolegos Seime tokią iniciatyvą vertina skeptiškai.
I. Kalpoko nuomone, toks vertinimas – ne be reikalo.
„Nėra iki galo aišku, koks būtų jos statusas, nei kokie būtų jos įgaliojimai, kokios galimybės kviestis pareigūnus. Čia būtų labai grynas, aiškus demonstracinis veiksmas, daugiau nieko. Ko gero, nėra nuostabu, kad kitos opozicinės partijos į šią iniciatyvą žiūri gana skeptiškai.
Ko gero, galvojama, o kas iš to, ar čia yra tas būdas užsidirbti daugiausiai dėmesio, daugiausiai taškų.
Jeigu iš tiesų norima išversti A. Bilotaitę iš posto, interpeliacijos kelias yra pats geriausias. Jeigu norima tiesiog tęsti kalbėjimą apie jos galimas klaidas, riaušių malšinimą, tam nereikia net komisijos. Dabar kuo puikiausiai gali visa opozicija sakyti: tikrai konservatoriai kažką blogai darė, jeigu būtų viskas gerai, būtų leidę tą komisiją sudaryti, dabar jie tikrai kažką slepia. Taigi, jiems net nėra poreikio labai virpinti orą šiuo klausimu“, – teigė VDU politologas.
Jo įsitikinimu, dėmesio siekiančiai opozicijai dabar daug parankiau susitelkti tie G. Landsbergio interpeliacija:
„Daug įdomiau susitelkti ties G. Landsbergiu, nes visada susitelkti ties bet kuriuo Landsbergiu yra pati geriausia dėmesio atkreipimo strategija.“
Teigia, kad opozicija turi pranašumą, bet ar susitartų?
Spalio mėnesį Delfi užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, Vyriausybė vertinama kiek geriau nei rugsėjį: teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą rugsėjį vertino 23,9 proc. respondentų, spalį – 29,2 proc.. Pokytis – 5,3 proc. paaugęs teigiamas Vyriausybės vertinimas.
Atitinkamai keitėsi ir neigiamai ministrų kabineto veiklą vertinančių dalis: rugsėjo mėnesį greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertino 68,8 proc. respondentų, spalį – 62,3 proc. Pokytis – 6,5 proc. sumažėjęs neigiamas vertinimas.
Partijų reitingų lentelėje didelių pokyčių nėra – ir toliau užtikrintai pirmauja konservatoriai. Toliau rikiuojasi: socialdemokratai, demokratai, „valstiečiai“, Liberalų sąjūdis, „Laisvė ir teisingumas“, Laisvės partija ir Darbo partija. Pastarosios dvi politinės jėgos, apklausos duomenimis, Seimo rinkimuose neperkoptų 5 proc. kartelės.
Nors iki 2024 metų Seimo rinkimų dar toli, ar įmanoma, kad po jų turėsime tokią pačią valdančiąją koaliciją kaip šiandien?
S. Spurga svarstė, kad pranašumą šiuo klausimu turi opozicija. Kita vertus, kai kurių opozicionierių bendrą darnų darbą įsivaizduoti esą sunku.
„Dabar didžiausias nusivylimas Laisvės partija, kuri buvo kylanti žvaigždė, o šiuo metu jos reitingai yra prastoki. Matyt, priklausytų, ar ji patektų į Seimą. O matematiškai žiūrint, vis dėlto opozicija turi pranašumą, bet, kaip ir minėjau, dabar labai sunku įsivaizduoti, kad sutartų R. Karbauskio ir S. Skvernelio partijos („valstiečiai“ ir demokratai – Delfi) ir draugiškai dirbtų Vyriausybėje“, – kalbėjo politologas.
Mano, kad 2024 metų rinkimai atneš pokyčius
I. Kalpokas svarstė, jog po 2024 metų Seimo rinkimų pokyčių valdančioje koalicijoje turėsime.
„Konservatoriai su liberalais, aš manau, pozicijas galėtų išlaikyti, bet iš tiesų dėl Laisvės partijos yra labai didelis klaustukas, ir taip pat dėl vienmandačių – aš manau, ypač konservatoriams vienmandatėse gali vėl sektis labai sunkiai, nes tai bus referendumas už ar prieš konservatorius.
Bet tas klausimas, ar socdemai ir „valstiečiai“ susitars, irgi yra aktualus, kaip ir klausimas, ar R. Žemaitaičio partija („Laisvė ir teisingumas“ – Delfi) išlaikys virš 5 proc. siekiantį populiarumą. Vaizdų labai įdomių per likusį laikotarpį, ilgą laikotarpį iki rinkimų pamatysime“, – teigė jis.