Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po susitikimo su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene dėkojo pareigūnams, šauliams, savanoriams ir gyventojams
„Norėčiau kreiptis ir paprašyti pagarbos vaikui ir šeimos privatumui ir gerovei. Labai svarbu iš socialinių tinklų išimti vaiko nuotraukas.Tai yra svarbu dėl vaiko ateities “, – prašydama rimties į visuomenės kreipėsi ministrė.
Ministrė nuramino, kad tokie įvykiai, kaip įvyko Kaune, yra „išimtinai reti“.
„Tendencijų ir aplinkybių, rodančių, kad saugumo situacija kažkaip Lietuvoje pasikeitė tikrai nėra. Didžioji dalis atvejų, tai yra 99 proc. atvejų, kai dingsta vaikai, jie atsiranda, yra atsiranda per dvi-tris paras. Dauguma yra randami pas savo draugus, gimines, prekybos centruose. Nemažą dalį tokių dingusių atvejų sudaro tie atvejai, kai vaikai tampa savo tėvų konfliktų įkaitai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrė, pagrobimo atvejai Lietuvoje yra išimtini.
„Tačiau natūralu, kad po įvykių Kaune yra daug klausimų, visuomenė yra sunerimusi, ir kelia klausimus, kaip galime sustiprinti saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.
Per susitikimą buvo aptarta, kad policija pakels reagavimo kartelę, reaguojant į įvykius su vaikais. Taip pat buvo aptartos rekomendacijos švietimo ir ugdymo įstaigoms, kaip jose turi būti pasikalbama su vaikais apie saugumą.
„Tas buvo padaryta. Taip pat įtrauksime ir bendruomenių pareigūnus. (…) Norėčiau kreiptis į visuomenę, pirmiausia į tėvus, kad pradėkime nuo savęs, nuo savo šeimų. Pasikalbėkime su savo vaikais apie saugų elgesį, imkimės priemonių, kad galėtume užtikrinti vaikų saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat kreipėsi į visuomenę dėl neabejingumo.
„Labai svarbu pastebėjus įtartinus atvejus nebūti abejingais, o sureaguoti, ir pranešti atitinkamoms tarnyboms“, – teigė A. Bilotaitė, pažymėdama, kad tas svarbu ne tik siekiant užkardyti veiklą, bet ir ištyrimo greičiui.
Saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo
Policijos generalinis komisaras R. Požėla nenorėjo kalbėti apie ikiteisminį tyrimą.
„Bylą kontroliuojantis prokuroras dėlioja darbus, strategiją“, – kalbėjo R. Požėla.
Pasak jo, naktį į trečiadienį jau ir taip galbūt buvo pasakyta per daug detalių.
„Bet esame tokie pat žmonės, ir pas mus tos emocijos virė, kad mums visiems pavyko padaryti, ką mes padarėme“, – sakė R. Požėla.
Pasak policijos generalinio komisaro, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra „pagal vaiko pagrobimą, bet, vystantis tyrimui, neatmestina, kad gali atsirasti ir kitų straipsnių“
„Ryte pirminė apklausa buvo, ar dar bus apklausų, ir kiek jų bus, nukreipiu į prokurorą“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, tai, ką pareigūnai pamatė garaže, „buvo labai informatyvu“, gali būti ir papildomų kreipimusi į visuomenę.
„Tiriant konkretų ikiteisminį tyrimą, pagal mano disponuojamą informaciją, mes tuose objektuose atlikome tam tikrus procesinius veiksmus, dėl to, kad, mūsų nuomone, jie buvo reikalingi. Kaip finalas parodė, tą, ką mes pamatėme, buvo labai informatyvu. O, ar ten buvo anksčiau įvykdyta nusikalstamų veikų, neatmetu, kad gali būti ir čia ikiteisminio tyrimo dalykas, gali būti kreipimasis į visuomenę su prašymais pasisakyti, jeigu kažkam kažkas yra nutikę“, – sakė R. Požėla.
Saugumo situacija nepablogėjo
Kalbėdamas apie bendrą situaciją šalyje, jis pristatė preliminarius praėjusių metų duomenys, kurie rodo, kad drastiškų pokyčių praėjusiais metais, lyginant su 2022 ar 2021 metais, neįvyko.
Policija registravo šalyje šiek tiek daugiau negu 50 nusikalstamų veikų.
„Kai kurie skaičiai ugtelėjo dėl proaktyvios policijos veiklos. Pirmiausia, kalbu apie narkotinių medžiagų neteisėtą apyvartą“, – sakė R. Požėla.
Policijos generalinis komisaras antrino ministrei, kad Lietuva saugi šalis, viena saugiausių ES.
„Tačiau saugumo nepalikime tik institucijoms kurti. Kiek būsime saugūs, priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Deja, tokių atvejų, kurie nutiko, pasitaiko. Nepaisant viso technologinio institucijų proveržio, dirbtinio intelekto naudojimo, visų kitų galimybių, institucijos neturi galimybės įlįsti į kiekvieno žmogaus galvą ir suvokti, ką jis planuoja daryti. Ypač, kai kalbame apie pavienius asmenis.
Todėl turime grįžti prie savo elgesio algoritmo, kokią žinutę siunčiame savo aplinkiniams žmonėms, ypač savo vaikams“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, policija po šios istorijos savikritiškai pažiūrės, ką galima padaryti.
Rekomendacijos tėvams
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė atkreipė tėvų dėmesį, kaip jie galėtų pasirūpinti vaikų saugumu.
„Labai svarbu pradėti kalbėtis su vaikais namuose, vaikams suprantama kalba, kuomet nusprendžiate, kad jis gali būti vienas lauke, ar keliauti į ugdymo įstaigą“, – sakė I. Skuodienė.
Pasak jos, svarbu šeimoje susitarti, nuo kada gali vaikas keliauti vienas. Ji priminė, kad, pagal įstatymą, vaikas vienas namuose gali likti nuo šešerių metų, bet atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių ir raidą.
„Apibrėžtas amžius nėra ta riba. Svarbiausia vaiko amžius, raida ir jo gebėjimas pasirūpinti save“, – sakė I. Skuodienė.
Pasak vaiko teisių atstovės, sutarus, kad vaikas eis į kiemą, arba eis į mokyklą vienas, labai svarbu sutarti vaiko kelią, kuriuo keliaus.
„Puikiai žinome, kad vaikai yra linkę nuskelti kelią, praeiti miškeliu, praeiti greitesniu keliu. Būtina saugiai, negąsdinant, bet tiesiog pasikalbėti apie saugų maršrutą, būtinai apšviestą, būtinai praeinamą visiems žmonėms ir matomą. Ne takeliais, ne parkeliais, vengti nuošalių, gamyklinių vietų. Vengti stotelių, kuriose maršrutai reti“, – taisykles vardino I. Skuodienė.
Pasak jos, svarbu atsižvelgti į paros laiką.
„Šeimoje kartu su vaiku įvertinkite, ar tikrai yra tinkamas laikas pareiti nuo stotelės vienam aštuntą-devintą, ar tikrai yra tinkamas laikas pareiti vienam nuo stotelės, galbūt būtų rekomenduota kartu susitarti ir pasitikti“, – sakė I. Skuodienė.
Ji pažymėjo, kad būtina palaikyti su vaiku ryšį.
„Ar tai būtų mobilus telefonas, ar laikrodukas, yra visokių sekimo programų“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Pasak jos, svarbu susitarti su vaiku, ką daryti, jei tėvai neatsiliepia, taip pat turėti vaiko draugų ir jo tėvų telefono numerius.
Pasak vaiko teisių atstovės, dar viena grėsmė yra apiplėšimai, tarkime telefono vagystės gatvėje.
„Sutarkite, pasikalbėkite, kad einant gatve nėra būtina naudotis telefonu. Jis turi būti saugioje vietoje“, – sakė I. Skuodienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad dar stinga supratimo apie pavojus internetinėje erdvėje.
„Noriu dar kartą patikinti: tai, kad vaikas yra namuose, kad vaikas yra už sienos, tai nebūtinai jis yra saugus. Socialiniuose tinkluose tyko įvairūs pavojai – nuo priekabiavimo, seksualinio smurto, informacijos ištraukimo iš vaiko, ir planuojamų apiplėšimų, ir kitų.
Būtina stebėti vaikų socialinę erdvę. (…) Dar kartą su vaikais perkalbėti, kad tas draugas, kuris prašosi už ekrano ribos nebūtinai yra tas žmogus“, – teigė I. Skuodienė.
Pasak jos, svarbu perspėti vaikus nepriiminėti nežinomų žmonių į draugus, nesiųsti informacijos.
„Buvo ne vienas atvejis, kai vienuolikos ar dvylikos metų mergaitė, nežinodama pasidalino apnuogintomis nuotraukomis. Tada būna šantažavimas, prašymas dar daugiau nuotraukų, kvietimas susitikti“, – sakė I. Skuodienė.
Prasidėjo apklausos
Vėlų antradienio vakarą Kauno policija paskelbė džiugią žinią – pagrobta 9-metė mergaitė buvo surasta. Paaiškėjo, jog įtariamasis baustas kelias dešimtis kartų.
„Naktį jis iškart buvo pristatytas į policijos įstaigą, nuo to momento prasidėjo procesiniai veiksmai. Žmogiška kalba kalbant, apklausos yra prasidėjusios“, – Eltai trečiadienio rytą teigė O. Vaitkevičienė.
Visgi nei nusikaltimo motyvų, nei kitų įtariamo pagrobimo aplinkybių policijos atstovai kol kas nekomentuoja.
„Daugiau iš tyrimo medžiagos – jau kiek prokuroras galvos, kad galima ir reikalinga, tiek ir pateiks informacijos“, – pridūrė Kauno apskrities VPK.
Įtariamasis baustas kelias dešimtis kartų
Delfi pasiekė informacija, kad 9-metė mergaitė vis dar yra ligoninėje, tačiau policija šios informacijos patvirtinti negali.
„Vakar pareigūnai neslėpė, kad mergaitė perduota apžiūrai medikams, o kiek ta apžiūra užtruks, mes jau negalim pasakyti.“, – teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė
Spaudos konferencijoje pareigūnai teigė, jog sulaikytas įtariamasis nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Pasirodo, kad tokių baudų buvo kelios dešimtys.
„Didžioji dauguma baudų buvo už aplinkosauginius pažeidimus, šiek tiek KET pažeidimų, viešosios tvarkos pažeidimų, tokio pobūdžio“, – teigė O. Vaitkevičienė.
Pasklidus informacijai apie rastą pagrobtą mergaitę žmonės pradėjo dalintis šokiruojančiomis vyro vaizdo medžiagomis, pasipiktinę žmonės teigė, kad tai galimai yra įtariamasis. Vis dėlto policija pabrėžė, jog įtariamojo asmenybės netvirtins.
Mergaitę išlaisvino „Aras“
ELTA primena, kad nuo sekmadienio ieškota Kaune dingusi devynmetė buvo rasta. Tai antradienio vakarą patvirtino Kauno policija. Mergaitę įtariamas pagrobėjas laikė už 1,5 km esančiame garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas, jį atliko „Aras“. Pareigūnai buvo informuoti, kad įtariamasis gali būti ginkluotas. Tačiau minėtasis ginklas rastas nebuvo.
„Prieš asmenį buvo panaudoti antrankiai, mergaitė buvo kartu. Tai nebuvo paprasta operacija, nes turėjome informaciją apie tai, kad asmuo gali būti ginkluotas. Mergaitė šiuo metu yra Kauno klinikose, ją apžiūri ekspertai. Devynmetė yra tėvų priežiūroje“, – trečiadienio naktį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Generalinis komisaras Renatas Požėla.
R. Požėla Eltai taip pat patvirtino, kad įtariamasis yra policijos komisariate, o mergaitė išvežta apžiūrai į Kauno klinikas.
Primenama, jog 2014 metais gimusi mergaitė iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, išėjo sekmadienio vakarą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai ir kitos institucijos nuo tos dienos vykdė jos paiešką.
Antradienį prie paieškų prisijungė ir daugiau kaip pusšimtis Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.