Primename, kad prieš metus Suvalkus įtakingas leidinys „Politico“ pavadino pavojingiausia vieta žemėje, esą čia prasidėtų NATO ir Rusijos kaktomuša.
Į Suvalkus Lietuvos vadovą G. Nausėdą pakvietė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Suvalkų koridorius sulaukė daugiau dėmesio, kai į Baltarusiją atsikraustė „Wagner“ grupuotės samdiniai.
„Baltarusijos teritorijoje dislokuotų „Wagner“ kovotojų skaičius jau viršija 4 tūkstančius, arba yra artimas tam skaičiui“, – kalbėjo G. Nausėdos.
Anot šalies vadovo, „Wagner“ artėja prie Lietuvos.
„Dalis „Wagner“ kovotojų yra priartėję prie mūsų sienos, užėmę padėtį Gardino srityje. Reiškia, kad ši padėtis yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos ir Baltarusijos, tiek ir prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda taip pat teigė, kad „Wagner“ telkimas Baltarusijoje tik įpusėjo.
„Yra planas dislokuoti iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų. Reiškia, kad dabar procesas viso labo tik įpusėjęs. Tai yra rimta jėga. Tai nėra kažkokie nepatyrę berniokai, kurie nežino, kaip elgtis su ginklais“, – tikino šalies vadovas.
Lenkijos premjeras M. Morawieckis sako neabejojantis, kad Aliaksandras Lukašenka „Wagner“ samdinius priėmė ne šiaip sau – rengs provokacijas.
„Viskas tam ir yra reikalinga – A. Lukašenkos ir Vladimiro Putino provokacijoms ir intrigoms. Būtent to jie ir siekia, sukurti chaosą, nepasitikėjimą. Ir kartu parodyti Rytinio NATO flango silpnumą visiems mūsų partneriams“, – teigė Lenkijos premjeras.
Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka į viešąją erdvę laido įvairius samprotavimus, kad „Wagner“ samdiniai norėtų keliauti į Lenkiją, į Suvalkų koridorių. Bet po kiek laiko tonas pasikeitė – sako, kad tik juokavo.
Tačiau lenkai reaguoja į tokius pokyčius ir stiprina savo karines pajėgas šiame ruože – tiek pasienyje su Baltarusija, tiek ir Suvalkų koridoriuje, skelbia LNK žinios.
Lenkija savo karių į pasienį siuntė, kai tik „Wagner“ atvyko į Baltarusiją, pajėgumus dar sustiprino, kai šios savaitės pradžioje į Lenkiją trumpam įskrido du baltarusiški sraigtasparniai, Lenkijai minint Varšuvos sukilimo metines.
Toks incidentas įžūlus, bet nėra naujiena – prieš kelerius metus A. Lukašenkos sraigtasparnis buvo kirtęs ir Lietuvos oro erdvę, kai šalies vadovai susirinko į Baltijos kelio metines.
Anot M. Morawieckio, reikia, kad ir NATO sąjungininkai į A. Lukašenkos ir „Wagner“ grėsmes žiūrėtų rimtai.
„Britų parlamento specialiosios komisijos raportas patvirtina, kad „Wagner“ grupė buvo netinkamai įvertinta. Aš neminėsiu tų, kurie bandė išjuokti „Wagner“ grėsmę“, – kalbėjo M. Morawiecki.
Daliai apžvalgininkų ir politikų, Varšuvos reakcija atrodo perdėta. Lenkijoje rinkimų metas, dabartinė valdžia gali siekti parodyti, kad tik ji gali apsaugoti lenkus. G. Nausėdą pasikvietęs M. Morawieckis pernelyg ir neslėpė politinių žinučių, pliekė savo konkurentą Donaldą Tuską.
„D. Tuskas norėjo išjuokti „Wagner“ grėsmę, neva tik 100 kovotojų. Mes suprantame, kas yra A. Lukašenka, kas yra V. Putinas. Mūsų partija nenori Lenkijos teritorijoje Bučos ar Mariupolio. A. Lukašenka neseniai sakė, kad D. Tuskas būtų žmogus, su kuriuo jis galėtų susikalbėti. Nežinau, gerbiamieji, ar tai gerai“, – tikino Lenkijos premjeras.
Suvalkų koridoriumi vadinamas Lietuvos ir Lenkijos pasienis, tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus.
Rusams jį užėmus, Baltijos šalys būtų atkirstos nuo NATO sausumos paramos iš Vakarų Europos.
Yra sakančių, kad Suvalkų koridoriaus reikšmė sumenko, kai NATO nare tapo Suomija, greitai turėtų tapti Švedija, bet Nausėda nesutinka.
„Neva strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja. Aš tikrai nesutinku su tokiu požiūriu. Manau, kad Suvalkų koridorius lieka tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – sakė G. Nausėda.
Jeigu A. Lukašenka toliau provokuos, lenkai siūlo su Lietuva Latvija visiškai uždaryti sienas su Baltarusija. Baltarusija būtų atkirsta nuo Europos.
G. Nausėda sako, svarstytina, bet tik kraštutiniu atveju.
„Jei matysime, kad „Wagner“ kovotojai koncentruojami sąmoningai prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link. Tai yra viena iš opcijų, ir gana efektyvi“, – šnekėjo Lietuvos prezidentas.
Lietuva su Lenkija sutarė intensyvinti bendras karines pratybas.
Sklandžiam kariuomenės judėjimui Suvalkų koridoriuje reikia ir gerų kelių. Lietuva čia atsilieka.
Lenkai iki pat Lietuvos sienų nutiesę magistralę. Lietuva ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos pradėjo tvarkyti tik dabar.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Kojala: rinkiminė kova Lenkijoje bus atkakli
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala plačiau įvertino šį susitikimą ir Lenkijos valdžios atstovų pareiškimus. Jo teigimu, artėjantys parlamento rinkimai Lenkijoje nekeičia geopolitinių aplinkybių.
„Mes girdėjome, kad Lenkijos premjeras ir Lietuvos prezidentas minėjo apie 4 tūkst. „Wagner“ kovotojų, kurie yra Baltarusijos teritorijoje. Tad yra panašu, kad šiuo atveju vertinimas sutampa.
Žinant geopolitines aplinkybes, nepaisant to, kas vyks vidiniuose politiniuose procesuose Lenkijoje, Lietuvai ši šalis liks strategine partnere, su kuria reikės derinti ir koordinuoti veiksmus, pradedant nuo galimo sienos su Baltarusija uždarymo, apie kurį buvo užsiminta. Baigiant platesniais strateginiais sprendimais, kurie yra reikalingi NATO rytinio sparno užtikrinimui“, – LNK sakė politologas L. Kojala.
Jis taip pat priminė, jog Lenkijoje situacija yra jautri ir artėjantys rinkimai bus tikrai konkurencingi.
„Yra opozicinės jėgos, kurios norėtų, kad dabartinė valdančioji dauguma pasitrauktų į opoziciją. Ir nuomonių apklausos rodo, kad ta kova yra pakankamai atkakli. Tad taip, ir užsienio politikos elementai, tam tikros tezės gali būti pasitelkiamos rinkiminės kampanijos metu.
Bet manau, jog strateginiame lygmenyje Lenkijos ir Lietuvos partnerystė niekam nekelia abejonių. Kaip ir gebėjimas nuoširdžiai kalbėtis, keistis informacija. Tad prezidento vizitas taip pat pasitarnauja šiam kontekstui, kad būtų išvengta papildomų emocijų, kad būtų kalbamasi faktų kalba, konkrečių artimiausių sprendimų kalba“, – įžvalgomis dalijosi RESC direktorius L. Kojala.
Visą LNK žinių pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia: