Perversmą Pravieniškėse, įtariama, planavę pareigūnai į pagalbą pasitelkė kalinius: žadėjo net sumokėti

Perversmą Pravieniškių pataisos namuose, įtariama, planavę čia dirbantys kalinių prižiūrėtojai už pagalbą sukompromituojant Kalėjimų departamento vadovybę įkalinimo įstaigoje bausmę už įvykdytus nusikaltimus atliekantiems nuteistiesiems žadėjo ne tik itin palankias kalinimo sąlygas, bet ir pinigų.

Tokios aplinkybės paaiškėjo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnams atlikus ikiteisminį tyrimą, kuriame baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti du Pravieniškių pataisos namuose dirbantys nuteistųjų prižiūrėtojai – 27 metų Povilas Sadauskas ir 33 metų Tomas Čeponis.

Pataisos įstaigos pareigūnai šiuo metu yra laikinai nušalinti nuo pareigų, o jiems iškeltą baudžiamąją bylą jau pradėjo nagrinėti Kaišiadorių teismo teisėja Rasa Balsevičienė.

Ikiteismino tyrimo duomenimis, P. Sadauskas ir T. Čeponis dar praėjusių metų vasarą Pravieniškėse planavo perversmą – įkalbėjo du Trečiajame lokaliniame sektoriuje kalinčius nuteistuosius Deividą Muzičiuką ir Lauryną Vilką pabėgti iš pataisos namų. Taip buvo siekiama sukompromituoti Kalėjimų departamento vadovybę – kaip tik tuo metu nuo pareigų buvo nušalintas pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas, laikinasis pavaduotojas Sigitas Sadonis ir Saugumo valdybos viršininkas Linas Nanartavičius.

Sprendimą nušalinti įkalinimo įstaigos vadovybę priėmė Kalėjimų departamentas – taip buvo nuspręsta padaryti po skandalingo dviejų kalinių pabėgimo gegužę, kai dėl smurtinių nusikaltimų nuteisti kaliniai išlaužė vieno lango grotų strypą ir pro jį išlindę paspruko. Iš pataisos namų pasišalinančius nuteistuosius matė pareigūnai, bet jų sulaikyti taip ir nesugebėjo.

Kol vyko tarnybinis tyrimas dėl nuteistųjų pabėgimo, laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovavo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Būtent jis ir tapo taikiniu – įtariama, kad pabėgus dar dviem kaliniams iš pataisos namų buvo siekiama sukompromituoti bausmių vykdymo sistemos vadovybę, taip parodant, kad ir ši nesugeba palaikyti tvarkos įkalinimo įstaigoje.

Be to, neoficialiai užsimenama, kad taip galėjo būti bandoma reabilituoti laikinai nuo pareigų nušalintus pataisos namų administracijos vadovus, nors šie iš tarnybos jau buvo pasitraukę.

Bet perversmas Pravieniškėse neįvyko – netikėto pasiūlymo iš pareigūnų sulaukę nuteistieji, kurie prižiūrėtojus pažinojo dar atlikdami bausmę Pirmajame lokaliniame sektoriuje, apie tokius P. Sadausko ir T. Čeponio planus papasakojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams.

Po šio pokalbio buvo pradėtas slaptas tyrimas – žvalgybininkai nuteistiesiems leido atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kurių metu kaliniai slapta įrašinėjo pokalbius su prižiūrėtojais.

Už tai, kad pabėgtų iš griežtai saugomo Trečiojo lokalinio sektoriaus, pareigūnai, anot nuteistųjų, jiems pažadėjo išskirtines kalinimo sąlygas tuomet, kai iš laisvės bus sugrąžinti atgal į pataisos namus. Be to, pareigūnai žadėjo parūpinti cigarečių ir net sumokėti po tūkstantį eurų kompensacijas už patirtus nemalonumus bei patikino, kad jiems nebus sudaromos kliūtys pasišalinti iš pataisos namų.

Pasprukti iš nuolat pareigūnų kontroliuojamų kamerinio režimo patalpų nėra taip paprasta, todėl, anot kalinių, prižiūrėtojai jiems pažadėjo atnešti metalinį armatūros strypą. Ir esą taip padarė – strypas buvo atgabentas prekių krepšyje ir paslėptas gyvenamųjų patalpų tualeto ventiliacijos angoje. Šį strypą vėliau pareigūnai surado atlikdami kratą.

Kol vyko „parengiamieji darbai“, pareigūnai nuteistiesiems leido vaikščioti lauke nenumatytomis valandomis, nors paprastai jie iš gyvenamųjų patalpų gali išeiti vos porai valandų.

Kaliniai iš pataisos namų turėjo pasprukti rugpjūčio viduryje, po darbo valandų, kai šiems jau bus pasibaigusios darbo valandos. Bet tada ir buvo sulaikyti galimai tarnybine padėtimi piktnaudžiavę saugumo valdymo pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. Sadauskas ir T. Čeponis nepripažino jiems pateiktų įtarimų ir atsisakė bendradarbiauti su tyrėjais – pasinaudodami įstatyme numatyta teise atsisakė duoti parodymus.

Atrodo, kad prakalbinti laikinai nuo pareigų nušalintus pareigūnus ne iš karto pavyks ir baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai – vos prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui kaltinamųjų advokatai teismui pateikė daugybę prašymų. Nors ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai iš pataisos namų išsireikalavo visus galimus vaizdo įrašus, tačiau gynėjai teismo papildomai paprašė kreiptis į pataisos namus ir išreikalauti vaizdo įrašus iš įvairių įkalinimo įstaigos patalpų. Taip siekiama sužinoti, ar buvo užfiksuota, kaip pareigūnai įnešė metalinį strypą. Be to, gynėjai panoro peržiūrėi vaizdo registratorių užfiksuotus įrašus iš kratos, kai ir buvo surastas pabėgimui skirtas strypas.

„Mes visus galimus įrašus gavome, peržiūrėjome ir pridėjome prie bylos“, – teigė ne vienoje garsioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Anot jos, baudžiamojoje byloje yra net aštuoniolika kompaktinių diskų, kuriuose yra išsaugoti vaizdo įrašai iš pataisos namų, taip pat ir pareigūnų pokalbiai su nuteistaisiais.

Teisme taip pat paaiškėjo, kad vienas nuteistųjų, turėjęs pasprukti iš įkalinimo įstaigos, galimai porą kartų bandė susisiekti su prižiūrėtoju P. Sadausku.

„Sveikas, viskas yra ištaisoma, duok savo telegramą“, – vienoje žinutėje „Facebook“ rašė L. Vilkas.

Ši žinutė buvo perduota tyrėjams, tačiau jie, apklausę nuteistąjį, nenustatė, kad būtent L. Vilkas būtų rašęs nušalintam pareigūnui.

„Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad L. Vilkas bandė kontaktuoti su P. Sadausku, priešingai – nustatyta, kad jis nebandė susisiekti“, – pabrėžė prokurorė.

Tačiau pirmojo posėdžio metu P. Sadauską ginantis advokatas Artūras Andriukaitis pareiškė, kad tuo metu, kai baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, L. Vilkas vėl „Facebook“ parašė žinutę.

„Sveikas, na tai kaip dėl to susitarimo? Kur dingai?“ – žinutę citavo advokatas ir pabrėžė, kad būtina išsiaiškinti, ar tikrai nuteistasis rašė žinutę ir ar netgi jam priklauso paskyra socialiniame tinkle, juk esą kas nors galėjo ir pajuokauti.

Ar tikrai kalinys pataisos namuose naudojosi internetu ir bandė susisiekti su prižiūrėtoju, teismo sprendimu aiškinsis prokurorai.

Tuo metu P. Sadauskas ir T. Čeponis jiems pateiktų kaltinimų dėl kurstymo nuteistiesiems pabėgti iš pataisos namų bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Delfi.lt nekomentavo. Kol jie nenuteisti, yra laikomi nekaltais.

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas G. Šarauskas, kurį buvo siekta sukompromituoti po nuteistųjų pabėgimo, sakė, kad tyrimas buvo pradėtas, kai „buvo gauta informacija, kad rengiamas galimas dviejų kalinių pabėgimas“.

„Apie tai buvo informuota kriminalinė žvalgyba, kad informacija būtų patikrinta“, – sakė jis.

Anot G. Šarausko, tokio nusikaltimo motyvų galėjo būti daug, bet, atrodo, įtikinamiausia versija, kad „buvo norima parodyti, kad Kalėjimų departamento deleguotas žmogus yra nepajėgus vadovauti“.

„Kaip tik tuo metu buvo atliekama daug tyrimų, vyko masiniai girtavimai, pabėgimai – man keista buvo, kad buvo kilusi tokia banga“, – Delfi.lt sakė tuo metu laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovavęs G. Šarauskas.

Jis mano, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai nuteistiesiems L. Vilkui ir D. Muzičiukui pasiūlė būtent todėl jog šie „turėjo bėgiojimo patirties“.

„Dar tada, kai šie nuteistieji bausmę atliko Pirmajame lokaliniame sektoriuje, jie ne kartą buvo pažeidę perimetrą – iš savo gyvenamųjų patalpų pabėgo į kitą įkalinimo įstaigos teritoriją, todėl, matyt, jiems tiko tokios kandidatūros“, – sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.