„Siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje. Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo“, – rašoma dokumente.
Dideli žmonių susibūrimai, fizinio atstumo ir kitų nefarmacinių priemonių neužtikrinimas didina epidemiologinę riziką, todėl:
- Renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų;
- Prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m. (svarstytina ar visiems, ar tik prekybos centrams);
- Naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas);
- Nuotolinis darbas;
- Nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas;
- Neformalaus ugdymo ribojimas;
- Susibūrimų ribojimas.
Delfi primena, kad antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsiminė, jog tam tikras pasiektas rodiklis rodys, kad jau pasiekta svarbi riba ligoninėse.
„Jeigu mes pasiektume pacientų skaičių reanimacijose apie 240, tai jau būtų signalas, kad sistema negali teikti planinių ar kitokių paslaugų ir turėtų pereiti į būtinosios pagalbos režimą (...), kad jau reikia tikro karantino priemonių. Tai ne šiaip privalomos kaukės, bet būtų renginių, veiklų, judėjimo ribojimas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Paskutiniais duomenimis, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 144 pacientai.
Juodoje zonoje – visa Lietuva
Į juodą zoną kurį laiką vienintelė nepatekusi Pagėgių rajono savivaldybė vėl pateko į blogiausią epidemiologinę COVID–19 zoną. Lietuvoje ir vėl visos šalies savivaldybės patenka į prasčiausią zoną, rodo Statistikos departamento trečiadienio rytą pateikti naujausi duomenys.
Per praėjusią parą buvo nustatyta 3028 atvejai, mirė 30 žmonių.
Į juodą COVID–19 zoną Pagėgių savivaldybė pateko dėl 10 procentų viršijančios teigiamų tyrimų dalies. 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų čia tena 378,9 atvejo, teigiamų tyrimų dalis siekia 10,8 procento.
Prasčiausia epidemiologinė padėtis fiksuojama Birštono savivaldybėje – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 2056 atvejų.
Prasta situacija ir Kauno mieste – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1922,4 atvejų.
Panaši padėtis ir Ukmergės rajono savivaldybėje – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 1906,1 atvejo.
100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1365,1 atvejo, šis rodiklis per parą kiek nukrito – antradienio rytą pranešta, kad šis skaičius siekia 1,381.4 atvejo.
O teigiamų tyrimų dalis siekia 15,6 procento.
Pandemijos pagreitis trečiadienio duomenimis –1.4%/sav.
COVID-19 statistika: 3028 nauji atvejai, 30 mirčių, pirmą skiepą gavo 2,7 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nustatyti 3028 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
25 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 2742 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 865 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1843 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar šiek tiek sumažėjo ir siekia 1365,1 atvejo – jis mažėja trečią dieną iš eilės. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėjo trečią dieną iš eilės ir siekia 15,6 procento.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 183 žmonės – keliolika daugiau nei parą anksčiau.
82 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1548 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
Mirė 11 vyresnių nei 80-ies metų pacientų, devyni vyresni nei 70-ies, penki, kuriems buvo per 60-imt. Trys mirusieji buvo vyresni nei 50-ies, du – vyresni nei 90-ies.
Pilnai paskiepyti buvo penki iš jų: po du 50-ies ir 80-ies metų amžiaus žmones bei vienas vyresnis nei 90-ies.
Iš 6,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 374. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,8 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar beveik 118,9 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 7 tūkst. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,4 proc. gyventojų. Ši dalis per parą paaugo 0,1 procentinio punkto.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,4 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,5 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota per 3,44 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,06 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 434 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 29,8 tūkst. – keliais šimtais daugiau nei prieš parą.