Nors mūsų atsakingos institucijos tikina, kad situacija kontroliuojama ir grėsmės užkardomos pirminėje jų pasireiškimo fazėje, tačiau už nacionalinį šalies saugumą atsakingi pareigūnai pripažįsta, kad tokių asmenų patekimo į šalį faktų – yra.
Išsiuntė keturis teroristus
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Delfi teigia, kad „esame nustatę keliolika tokių asmenų, kurie pateko į Lietuvą kaip neteisėti migrantai, ir apie kuriuos mes jau turime informaciją, jog jie siejami su viena ar kita teroristine organizacija ar grupuote“.
Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu nuo liepą įvestos ekstremalios situacijos dėl neteisėtų migrantų krizės pradžios iš Lietuvos išsiųsti keturi su terorizmu susiję asmenys, kurie į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.
„Dar daugiau nei dešimt jų yra identifikuoti ir stebimi, sprendimas dėl jų išsiuntimo dar nepriimtas“, – sako Seimo NSGK vadovas.
Trečiadienį, L. Kasčiūno teigimu, Seime buvo surengtas uždaras NSGK pasitarimas, kurio metu buvo išklausyta informacija apie padėtį dėl galimų neteisėtų migrantų sąsajų su teroristinėmis grupuotėmis.
Delfi šaltinių žiniomis, uždarame pasitarime dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir dalis NSGK narių.
Daugiausia rūpesčių – dėl Irako kurdų
Kasčiūnas sako negalįs pateikti daugiau informacijos apie pasitarimą, tačiau į klausimą, ar daugiausia rūpesčių mūsų šalies specialiosioms pajėgoms kelia nelegalai iš Irako valstybės, konservatorius to nepaneigė.
„Nepaneigčiau tokios jūsų prielaidos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Delfi šaltinių žvalgybos struktūrose teigimu, rugpjūtį iš Lietuvos išsiųstas Kamerūno pilietis, kuris įtariamas ryšiais su Boko Haram teroristine grupuote.
Dar vienas neteisėtas migrantas išsiųstas į Iraką, jis siejamas su Kurdistano darbininkų partija.
Su pastarąja teroristine organizacija siejami ir identifikuoti šiuo metu Lietuvoje esantys dar keli kurdai.
Taip pat, Delfi šaltinių žvalgybos institucijose teigimu, yra duomenų ir apie kai kurių Lietuvon pakliuvusių neteisėtų migrantų sąsajas su Islamo valstybės (ISIS arba DAESH) struktūromis.
„Tai nėra, vadinkime, tie „smegenų centrai“, bet taip, mūsų turimi duomenys rodo, kad sąsajos su tomis organizacijomis yra, gal tie asmenys nebuvo kokie nors labai svarbūs tose organizacijose, ne kokie aktyvistai, bet mes grėsmes matome, jas identifikavę“, – sakė Delfi šaltiniai.
Žvalgybų pareigūnai taip pat išskiria ir iš Rusijai priklausančios Čečėnijos per Baltarusiją plūstančius migrantus, tarp kurių gali būti ir su Kaukaze veikiančių vietos teroristinių grupuočių siejamų atstovų.
Neatmetama, kad tokie nelegalai gali būti ir pačios Rusijos užverbuoti agentai, kurių tikslas – kelti sumaištį Europos Sąjungos valstybėse, visų pirma – Lietuvoje.
Pastaroji esą gali būti pasirinkta dėl jos vykdomos užsienio politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas atsisakė paneigti arba patvirtinti tokią Delfi turimą informaciją.
„Spekuliuoti nenoriu, kita vertus, tai nėra viešai teiktina informacija, nes tai tiesiogiai sietina ne tik su mūsų šalies, bet ir su viso sąjungininkų bloko saugumu“, – sakė L. Kasčiūnas.
Lenkijos pareigūnai: su terorizmu gali būti susiję iki 20 procentų nelegalų
Apie grėsmes, kad su plūstančiais neteisėtais migrantais į Lietuvą gali atvykti ir specialiai parengtų kovotojų, susijusių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, prabilta dar 2015-aisiais, po pirmosios Artimųjų Rytų ir Afrikos migrantų bangos į Europos žemyną.
Tokios kalbos atsinaujino 2021-aisiais, kai per Baltarusiją į Lietuvą, ir vėliau – į Lenkiją bei Latviją, ėmė plūsti neteisėti migrantai iš Afrikos valstybių bei Irako.
Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka viešai yra pagrasinęs užtvindyti Lietuvą neteisėtais migrantais, „tarp kurių gali būti ir visokio plauko teroristų“.
Tuo tarpu kaimyninės Lenkijos pareigūnai ir politikai situaciją dėl galimos terorizmo grėsmės, kylančios dėl neteisėtų migrantų invazijos į šalį, vertina itin rimtai.
Viešai šios šalies sienos apsaugos pareigūnai teigia, kad „tarp sieną neteisėtai iš Baltarusijos kertančių asmenų kas penktas gali būti susijęs su terorizmu“.
Kasčiūnas: grėsmės yra, bet mes jas valdome
Delfi žiniomis, Lietuvos generalinėje prokuratūroje dėl nelegalios migracijos organizavimo yra pradėtas ne mažiau nei vienas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau kol kas jokių duomenų apie tai visuomenei nėra teikiama.
„Ką aš noriu pabrėžti? Kad taip, grėsmės, tarp jų ir terorizmo grėsmė, dėl nelegalios migracijos yra, mes tai žinome, identifikuojame. Atsakingai sakau – grėsmes mes valdome, ir tikrai, ačiū mūsų tarnyboms, mūsų pareigūnų profesionalumo pakanka, ir sąjungininkų parama bei keitimasis informacija, čia visos šios priemonės tikrai kol kas pakankamos, ir situacija yra valdoma. Tai čia kai kažkas iš mano kolegų parlamente bando mane auklėti, kad Lietuva elgiasi blogai ir kaip mes nesilaikome žmogaus teisių apsaugos, tai tokiems kolegoms man norisi užduoti klausimą – ar turėčiau sėdėti ir laukti, kai specialiosios tarnybos referuoja apie padėtį ir grėsmes ir nieko nedaryti? Tai mano atsakymas yra, kad aš dariau ir ateityje darysiu viską, kad grėsmės, kurios kyla mums dėl neteisėtos migracijos, būtų kaip įmanoma minimalizuotos ir neutralizuotos dar pirminėje tokių grėsmių fazėje“, – Delfi teigė L. Kasčiūnas.
Ketvirtadienį Seimo NSGK vadovas sulaukė savo kolegos, parlamentaro iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Dainiaus Gaižausko kritikos, esą „neaiškaus formato“ pasitarimuose su specialiosiomis tarnybomis paaiškėjo, kad pats L. Kasčiūnas galėjo peržengti parlamento nario veikimo ribas ir kad dabar vykdoma grėsmių užkardymo politika nėra efektyvi.
Kasčiūnas tokią kritiką neigia ir sako, kad Gaižauskas užsiima intrigomis, o Lietuvą nori paversti nelegalų „pereinamuoju kiemu“.
Lenkija: tarp nelegalių migrantų kas penktas sietinas su teroristinėmis grupuotėmis
Lietuvoje dėl neteisėtų migrantų krizės liepos pradžioje paskelbta ekstremali padėtis.
Iš viso šiemet per kelis mėnesius į Lietuvą pateko daugiau nei 4000 neteisėtų migrantų, daugiausia – 2800 – iš Irako.
Didžioji dauguma jų prisistato vietos kurdais ir teigia bėgantys nuo ISIS persekiojimo.
Lietuva pripažįsta, kad kol kas susitarti su Irako vyriausybe dėl tokių migrantų grąžinimo sekasi sunkiai. Tikimasi, kad spalio pabaigoje įvykus parlamento rinkimams Irake, situacija pagerės.
Tuo tarpu Baltarusija prieš kurį laiką paskelbė nutraukianti susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį ši šalis buvo įsipareigojusi priimti neteisėtai valstybės sieną kirtusius migrantus atgal.
Lietuva kilusią neteisėtų migrantų krizę vadina hibridiniu karu, kurį prieš Lietuvą vykdo Lukašenka ir jį remianti Putino Rusija.
Europos Komisija remia Lietuvą dėl neteisėtų migrantų neįleidimo į šalį politikos, nors tarptautinė organizacija „Frontex“ ir Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga išsakė savo aštrias pastabas dėl to, esą Lietuva galėjo pažeisti neteisėtų migrantų teises, o vykdomi veiksmai, užkardant nelegalų patekimą į šalį, gali būti prilyginti nežmoniškam elgesiui.