„Matome iš apklausos duomenų, kad du trečdaliai visų apklaustųjų sako, kad jie vienokiu ar kitokiu būdu yra prisidėję prie pagalbos Ukrainai arba ukrainiečiams. Dauguma jų tai darė aukodami lėšas arba aukodami kažkokius savo daiktus“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Mindaugas Degutis.
Anot jo, 15 proc. respondentų ukrainiečius palaikė įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, 58,2 proc. aukojo, skyrė pinigų ar daiktų Ukrainai ar ukrainiečiams. 26,5 proc. apklaustųjų viešai reiškė palaikymą iškabindami Ukrainos vėliavą, ja paženklindami socialinių tinklų paskyras.
„Taip pat nemažai žmonių padėjo tam tikru asmeniniu būdu, kažkaip ne per organizacijas, o tiesiogiai juos remdami ar kažkokiu būdu pagelbėdami“, – duomenis komentavo docentas.
Kiek mažau respondentų – 12,4 proc. – reiškė palaikančias Ukrainą žinutes socialiniuose tinkluose, skambino į Rusiją. 9 proc. savanoriavo organizacijose, padedančiose ukrainiečiams. 8,9 proc. apklaustųjų padėjo ukrainiečiams ar juos globojo asmeniškai, o 3,2 proc. ukrainiečiams suteikė būstą, priėmė gyventi.
„Tai iš tikrųjų matome, kad Lietuvos visuomenė, kai jai reikėjo, susitelkė, ir šitos krizės akivaizdoje parodė, kad mes galime būti pilietiški ir pagelbėti, neužsiimti vien tik savo reikalais ir interesais, bet ir pagelbėti kitiems žmonėms“, – akcentavo dr. M. Degutis.
Piliečiai pasitiki dauguma pagalbos Ukrainai organizacijų
Vykdydami tyrimą, pilietinės visuomenės instituto ekspertai kėlė klausimą, ar tyrimo dalyviai pasitiki organizacijomis, kurios telkia paramą Ukrainai ar ukrainiečiams.
M. Degutis atkreipė dėmesį, kad net dešimtadalis (9,9 proc.) apklaustųjų nepasitiki nei viena organizacija, telkiančia paramą Ukrainai ir ukrainiečiams.
Panašus skaičius respondentų – 10,6 proc. – pasitiki visomis organizacijomis, telkiančiomis paramą Ukrainai ir ukrainiečiams.
33,1 proc. dalyvavusiųjų apklausose pasitiki dauguma pagalbos Ukrainai organizacijų. Panašus skaičius – 31,6 proc. – pasitiki kai kuriomis organizacijomis.
Nežinojo ar neturėjo nuomonės šiuo klausimu 13,6 proc., o 1 proc. į šį klausimą neatsakė.
Dr. M. Degutis pastebėjo, kad organizacijomis, telkiančiomis pagalbą Ukrainai, labiau pasitiki žmonės su aukštuoju išsilavinimu (59,4 proc. pasitiki visomis arba dauguma), gyvenantys didmiesčiuose (53,8 proc.) ir gaunantys aukštesnes pajamas (54 proc.).
Sovietmetį idealizuojantys žmonės mažiau linkę remti Ukrainą
Pasak docento dr. M. Degučio, didžiausias skirtumas tarp padedančiųjų ir mažiau padedančiųjų ukrainiečiams yra požiūris į sovietmetį.
„Tie žmonės, kurie sako, kad sovietmečiu buvo gyventi geriau negu dabar, jų parama Ukrainai yra stipriai mažesnė negu tų, kurie nesutinka su tuo, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi. Tai yra vienas iš tų vertybinių skirtumų, kuris aiškiai diferencijuoja šituo klausimu visuomenę“, – pabrėžė docentas.
M. Degutis atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie yra linkę mažiau padėti Ukrainai, ne tik palankiau žiūri į sovietmetį, bet ir pritaria pastaraisiais metais vykusių protestų idėjoms.
„Na, mes žinome, turėjome protestus prieš COVID-19 pandemijos valdymą, turėjome Šeimos maršą, protestus prieš tam tikrą santuokos klausimo sprendimą. Skirtumai, šiuo atveju, nėra tokie ryškus, bet vis tik tai matome, kad tarp tų, kurie palaiko tas protestų idėjas, tarp jų yra šiek tiek mažiau tų, kurie rėmė vienokiu ar kitokiu būdu Ukrainą arba ukrainiečius“, – pastebėjo VU docentas.
„Negalima sakyti, jokiu būdu negalima sakyti, kad jie nepalaiko, kad dauguma jų nepalaiko. Vis tik tai didžioji dalis jų irgi vienokiu ar kitokiu būdu rėmė. Kitaip tariant, taip nėra, kad jie išsiskirtų šiuo klausimu. Bet, vis tik tam tikra tendencija mažesnės paramos, mažesnio palaikymo yra“, – pridūrė M. Degutis.
2022 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „VILMORUS“ 2022 metų spalio 11–16 dienomis. Atskiras dėmesys šių metų tyrime buvo skirtas Lietuvos visuomenės pagalbai Ukrainai ir ukrainiečiams.
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų Rūtos Žiliukaitės, Ainės Ramonaitės ir Mindaugo Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.
