Pilkasis miškų kardinolas: kas tas žmogus, kurio neįveikė net 2 ministrai?

Dar prieš prasidedant miškų reformai aplinkos ministras Kęstutis Navickas žadėjo, kad jai pasibaigus vienas skandalingiausių visų laikų miškininkų Gintaras Visalga darbo neteks. Tačiau šiandien įtakingas, bet geros reputacijos neturintis miškininkas toliau dirba kaip dirbęs ir, maža to, naujoji valstybinės įmonės vadovybė ėmė kalbėti apie nepamainomus jo sugebėjimus.

K. Trečioko filtras įveiktas be vargo

G. Visalga – aukštas pareigas Lietuvos valstybinių miškų sistemoje ėjęs pareigūnas, kuris jų neteko dėl kontroversiškų ir garbės nedarančių situacijų, nuolat lydėjusių šį miškininką. Tačiau net joms patekus į dienos šviesą, šis žmogus sugebėjo išsaugoti savo įtaką ir tvirtą poziciją.

2016 m. policija paskelbė, kad tuometinis generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas G. Visalga policijos pareigūnams galimai bruko 20 eurų kyšį. Anuomet jis buvo priverstas iš pareigų pasitraukti. Tiesa, teisti tiesioginis vadovas R. Prūsaitis savo pavaldinio neskubėjo.

Kaip bebūtų, G. Visalgą iš posto išvertė principinga tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės pozicija. Po skandalingo įvykio Aplinkos ministerijos vadovai garsiai pareiškė, kad tokie susikompromitavę pareigūnai neturi dirbti sistemoje.

Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kai G. Visalga prarado savo pareigas, buvo įsitikinęs, kad jam durys į valstybinių miškų sistemą yra užtrenktos. „Kol aš dirbu ministru, jis negrįš – aš taip drįsčiau teigti“, - po G. Visalgos pasitraukimo DELFI yra sakęs K. Trečiokas.

Tačiau nutiko priešingai, po pusės metų, nurimus skandalui ir triukšmui, G. Visalga buvo priimtas į darbą Alytaus urėdijoje. Jam buvo patikėtos vyriausiojo inžinieriaus pareigos.

Išgirdęs tokią naujieną, K. Trečiokas DELFI anuomet teigė, kad yra šokiruotas. „Neturiu ką atsakyti, pirmą kartą iš jūsų išgirdau. Tai yra šokiruojanti naujiena. Aš manau, kad tai rodo vadovo požiūrį, aš tokiam vadovo sprendimui tikrai nepritarčiau, nebūtinai tai, kas yra teisėta, yra teisinga“, - yra sakęs K. Trečiokas.

Tačiau tuometinis generalinis miškų urėdas R. Prūsaitis nematė nieko blogo, kad buvęs jo pavaduotojas toliau tęsia karjerą žemesnėse pareigose. Jis tada DELFI aiškino, kad naujas pareigas G. Visalga esą gavo be generalinio urėdo žinios ir palaikymo.

Turėjo reikalų su teisėsauga

Vis dėlto tai ne vienintelis skandalas, į kurį per savo karjerą įsipainiojo aukštas miškų valdininkas. Su juo buvo siejama stambaus masto kyšininkavimo istorija. 2016 metais pasklido žinia, kad STT nustatė, jog Utenos urėdo postas esą kainavo 100 tūkstančių litų. Toks kyšis buvo sutartas norint konkrečiam pretendentui užimti šią kėdę. G. Visalga buvo apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai sausio 8 dieną Generalinei urėdijai nurodė dėl G. Visalgos atlikti tarnybinį patikrinimą. G. Visalga aplinkos ministro pavedimu buvo nušalintas nuo visų vykstančių konkursų, kur galėtų daryti įtaką.

Dar anksčiau miškininkas yra turėjęs bėdų su policija. 2013 metų vasario 15 d. policijos pareigūnams sustabdžius jo automobilį buvo nustatytas 1 promilės girtumas.

O štai 2008 metais jis sukėlė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Kai pareigūnai jį sulaikė, jam buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas. Tuomet pareigūnas atsipirko kelių tūkstančių litų bauda.

K. Navickas žadėjo reikalauti valdybos atsakomybės

Visos šios situacijos, į kurias pateko G. Visalga, nepatiko ne tik buvusiam aplinkos ministrui K. Trečiokui, bet ir jį pakeitusiam ministrui K. Navickui.

Dar prieš tapdamas ministru K. Navickas DELFI TV konferencijoje yra teigęs, kad tokie žmonės menkina valstybinės miškų sistemos reputaciją ir kad tokių darbuotojų turi nelikti.

„Taip neturi būti. Tiek miškų urėdija, tiek miškų sistema negali būti šerykla nesėkmingiems žmonėms (…). Ne taip valdomi miškai. Man tai sako tik viena, kad jie turi per daug etatų ir per daug funkcijų susimaišę, kad jie gali sau leisti priimti ir žmones, kurie yra visiškai susikompromitavę. Susikompromitavę žmonės negali dirbti sistemoje. Kitas dalykas vadovų atsakomybė, jei jis dengia, tai klausimas: dėl kokių priežasčių jis dengia? Ten negali būti saugi užuovėja, kam nesiseka kitose veiklose. Jei nesiseka ir jie prisidirbę, kodėl mes juos turime traukti? Negi valstybė turi išlaikyti tokius žmones“, - G. Visalga prieš tapdamas ministru piktinosi K. Navickas.

Jau pradėjęs eiti ministro pareigas, K. Navickas nesitraukė ir toliau tikino, kad G. Visalga po miškų reformos darbo neteks. Tuomet jis aiškino, kad reforma tam ir daroma, kad susikompromitavusių žmonių sistemoje neliktų.

DELFI TV konferencijoje, kai jau dirbo ministru, jis teigė, kad jei po reformos G. Visalga vis tiek išsaugos darbą, jis reikalaus naujosios įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybės.

„Tada yra vadovo ir valdybos kompetencijos klausimas. Šitam lygmeny ypatingai valdyba bus atskaitinga ministrui. Ministras pareikalaus atsakomybės. Čia klausimo nėra“, - prieš reformą DELFI TV konferencijoje kalbėjo ministras.

Prieš reformą jam antrino ir aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Jis taip pat DELFI TV konferencijoje 2017 metais yra išsakęs poziciją, kad po reformos G. Visalgai naujoje miškų įmonėje vietos neliks.

„Šis atvejis turbūt išskirtinis, nes pagal išsilavinimą šis žmogus yra inžinierius. Kadangi neįmanoma pakeisti struktūros, tai ir pareigų susigalvoti negalima ir mes naujoje struktūroje taip pat nematome vyr. inžinieriaus pareigybės. Tai jei šis žmogus sausio 1 dieną taip pat gaus pakeistą darbo sutartį, kuri bus tokia pati, tik su kitu darbdaviu, tai taip, ir jam ši sąlyga bus taikoma. Bet per 2018 metus bus išsigryninimo laikotarpis ir per tuos metus mes norime turėti naują įmonės struktūrą, tai tokios pareigybės ten nėra“, – yra teigęs M. Norbutas.

Valstybės įmonės vadovai G. Visalgai negaili gerų žodžių

Tačiau šiandien, kai vietoje Generalinės miškų urėdijos ir 42 jai pavaldžių urėdijų jau veikia viena valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija", G. Visalga ir toliau darbuojasi Alytaus padalinyje. Jis eina tas pačias pareigas kaip ir prieš reformą – vyriausiasis inžinierius.

Taip pat reikia paminėti, kad naujojoje įmonėje darbuojasi ir buvęs jo vadovas, generalinis urėdas R. Prūsaitis. Jis šiuo metu eina vyriausiojo patarėjo pareigas.

DELFI susisiekė su „Valstybinių miškų urėdija" ir paklausė, ar bus atsižvelgta į aplinkos ministro poziciją ir ar G. Visalga iš tiesų neteks darbo. Tačiau atsakymus redakcijai raštu atsiuntusi įmonės Personalo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lina Matukienė nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

Ji negalėjo patikinti, kad G. Visalga iš tiesų bus atleistas. Tačiau nepraleido progos pabrėžti jo kompetencijos.

Nors G. Visalga ir dirba toliau, L. Matukienė DELFI teigė, kad „į AM ministro K. Navicko poziciją atsižvelgta“. Kaip tai padaryta, ji nepaaiškino.

Paklausus, ar ketinama atleisti G. Visalgą, ji atsakė štai taip: „Pirmiausia, buvo imtasi priemonių sudrausminti darbuotoją, kuris po tokio poelgio (galimo kyšio policijai brukimo – red. past.) prarado generalinio urėdo pavaduotojo pareigas. Mūsų manymu, tai buvo pirmas žingsnis skiriant pakankamai griežtą nuobaudą G. Visalgai.“

Priminus viceministro M. Norbuto teiginius, kad vyr. Inžinieriaus pareigybė valstybinių miškų sistemoje ratas reiškinys, L. Matukienė aiškino, kad M. Norbutas buvo tiesiog ne taip suprastas.

„Turbūt ne taip supratote viceministrą M. Norbutą. Taip, urėdijose ir šiuo metu padaliniuose buvo (yra) tokių specialistų po vieną, tačiau vertinant visas Lietuvos urėdijas, jų buvo daugiau. Per visą Lietuvos regioną turėjome 38 specialistus“, - dėstė „Valstybinių miškų urėdijos" atstovė.

Ir čia pat ji paaiškino, kad dar nėra nuspręsta, kokie konkrečiai esami darbuotojai išsaugos darbus. Taip pat L. Matukienė informavo apie tvarką, pagal ką bus renkamas personalas: „Parengtuose VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ regioninių padalinių struktūrų projektuose vyriausiųjų inžinierių pareigybių nėra. Naujosios 26 regioninių padalinių struktūros turėtų būti įgyvendintos iki 2019 metų. Darbuotojai į naujai formuojamus regioninius padalinius bus atrenkami pagal darbuotojų atrankos kriterijus, kuriuos patvirtins ir nustatys darbdavys, suderinęs su darbo taryba arba su profesine sąjunga. Į atrankos kriterijus bus įtraukti kriterijai, kurie atsižvelgs į pretendentų nepriekaištingą reputaciją. Ši atranka turėtų prasidėti 2-ame šių metų ketvirtyje.“

Paklausus, kokį vaidmenį renkantis darbuotojus vaidins jų reputacija, ji paminėjo, kad naujoji valstybinės įmonės vadovybė G. Visalgą vertina kaip kompetetingą darbuotoją.

„Įmonės vadovybei visada yra svarbu jos darbuotojų reputacija, bet taip pat vertiname ir darbuotojų kompetencijas bei jų žinias. G. Visalga vertiname kaip gerą bei kompetentingą darbuotoją, kuris turi aukštą kvalifikaciją miškininkystės srityje“, - G. Visalgai gerų žodžių negailėjo įmonės atstovė.

Tuo tarpu „Valstybinių miškų urėdijos“ valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius, kurio atsakomybės žadėjo reikalauti K. Navickas, jei G. Visalga po reformos liktų darbe, DELFI aiškino, kad dėl šio darbuotojo spręs įmonės vadovybė.

„Į Jūsų pateiktus klausimus valdyba negali atsakyti, nes klausimai nesusiję su valdybos kompetencija. Konkrečių darbuotojų įdarbinimo/atleidimo klausimus sprendžia įmonės administracija. Valdybos kompetencijos rėmuose dėsime visas pastangas įmonės skaidrumui ir reputacijai užtikrinti“, - nieko konkretaus pasakyti negalėjo valdybos pirmininkas.

K. Navickas jau kalba tyliau

Žurnalistai, sužinoję „Valstybinių miškų urėdijos“ vadovybės ir valdybos poziciją G. Visalgos atžvilgiu kreipėsi į aplinkos ministrą K. Navicką, kad jis pakomentuotų susidariusią situaciją.

Jis nesutiko su įmonės atstovės L. Matukienės teiginiais, kad į ministro poziciją jau atsižvelgta, tačiau šį kartą K. Navickas jau nekalbėjo taip principingai.

Nepaisant to, jis teigė, kad ir toliau laikosi savo anksčiau išsakytos pozicijos, tačiau apie valdybos kompetencijos kėlimo klausimą dabar neužsiminė.

„Reikia pasakyti, kad vadovybė dar nėra iki galo suformuota. Konkursą tik laimėjęs direktorius dar negali būti paskirtas, nes laukiama pažymų pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Kai vadovas bus paskirtas, bus baigta formuoti ir vadovybė. Aš neatsiimu savo žodžių ir žinau, ką jūs sakote ir tą vertinu atsakingai. Tačiau reikia turėti mintyje, kad pati reforma dar nėra baigta. Ji tik prasideda realiai. Mes nenorėjome įsivelti į teisminius procesus, dėl kurių nebūtume galėję nuo sausio 8 d. pasiekti, kad įmonė veiktų viename juridiniame asmenyje. Mes buvome priėmę sprendimą, kad visi darbuotojai, išskyrus vadovus, pereina į naują įmonę“, - kalbėjo ministras.

Vis dėlto jis sakė: dar nereiškia, kad visi dabartiniai darbuotojai toliau liks dirbti. Ministras teigė manantis, kad naujoji įmonės vadovybė atsižvelgs į jo poziciją G. Visalgos atžvilgiu. Tačiau kol kas jis neatskleidė, ko imtųsi, jei vis dėlto G. Visalgos paslaugų nebūtų atsisakyta.

„Kalbant apie Alytaus padalinį, penktadienį valdyba turi galutinai patvirtinti struktūrą. Pagal pirmąjį valdybos sprendimą Alytaus padalinys jungiamas prie Prienų padalinio. Tai reiškia, kad bus nauja struktūra. Sprendimą, kokie žmonės užpildys tą struktūrą, priims vadovybė. Pirmiausia turi būti patvirtinti nauja struktūra. Kai ji bus patvirtinta, turi būti užpildyta konkrečiais žmonėmis. Palaukime sprendimo. Manau, apie kiekvieno darbuotojo vadovas vertina jo praeitį, įrašus, kuriuos turi darbo istorijoje. Šitoj vietoj nekomentuočiau, kas būtų jei būtų. Siūlau palaukti, kol susigulės viskas. Manau, kad viskas stos į savas vietas“, - aiškino K. Navickas.

Su pačiu G. Visalga DELFI susisiekti nepavyko nei telefonu, nei elektroniniu paštu.