Delfi primena, kad jau antrą savaitę valdantieji ir opozicija dirba skirtingose Seimo salėse, veikia Dialogo grupė, opozicija valdantiesiems pateikė reikalavimų sąrašą.
Įvertino opozicijos galimybes
Anot A. Navicko, dabartinė Seimo opozicija yra kur kas labiau margaspalvė nei valdantieji.
„Čia yra ir Karbauskio „chebra“. Tai gausiausia grupė, bet turinti tendenciją mažėti, kaip ir jos reitingai. Ji bando „nulipdyti“ naują lyderį – Verygą. Ši grupė save suvokia, kaip konservatorių antipodą (radikalią priešingybę), tačiau dėl išlikimo jai svarbu išlaikyti atstumą ir nuo kitų opozicijos grupių, nes jau kelintą mėnesį matoma tendencija, kad Skvernelio vadovaujama politinė grupė perima Karbauskio kauptą politinį kapitalą“, – rašė jis.
Politikas svarstė, jog dabartinė situacijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga ir visa valstiečių kompanija labiausiai norėtų pirmalaikių rinkimų.
„Paradoksalu, bet prasčiausiai jai variantas – dabartinė opozicija perima valdžią ar lieka ilgalaikiame boikote, nes vis labiau tektų pripažinti Skvernelį, kaip lyderį, o tai reikštų politinę eutanaziją. Todėl LVŽS metė kozirį – premjeru esą gali būti Veryga“, – rašė TS–LKD atstovas A. Navickas.
Antroji pagal dydį jėgą opozicijoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. O jos svarbiausias tikslas – būti dėmesio centre, rašė konservatorius.
„Jos svarbiausias tikslas – kuo labiau būti dėmesio centre, vis labiau akcentuoti ekonominius klausimus ir įteigti rinkėjams, kad jie galėtų Lietuvai pasiūlyti didesnę gerovę. Anapus žurnalistų akiračio jie teigia, kad mielai baigtų boikotą, tačiau jiems reikia pasiūlymo, kuris padėtų „išlaikyti veidą“, neatrodyti silpniems“, – tikino politikas.
A. Navickas rašė, jog tik pasirodžius žurnalistams šios politinės jėgos atstovai „stengiasi kalbėti sparnuotomis frazėmis ir labiausiai siekia pozicionuoti save, kaip aktyviausią opozicijos dalį“.
„Demokratams tinka bent keli variantai. Tačiau čia yra problema, kad juos apėmė azartas ir jie patys aktyviai degina tiltus. Gali būti, kad ilgainiui protesto elektoratas vėl pradės grįžti prie Karbauskio ar Verygos, nes Skvernelis niekuo nuo pastarųjų nesiskiria“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi konservatorius.
Trečioji opozicijos grupė – Darbo partijos atstovai. Anot TS–LKD atstovo, jiems dabar svarbiausia perdėlioti pozicijas, kai iš partijos pirmininko posto šią savaitę pasitraukė Viktoras Uspaskichas.
„Kova dėl lyderystės pakankamai intensyvi. Tačiau nė vienas darbietis negalės būti buvusio Boso klonu. Reiks kažką keisti. Prisiminkime, kai Mazuronis vyresnysis eksperimentavo, jam baigėsi prastai. Ši grupė taip pat veržiasi prie žurnalistų. Tačiau, bent kol kas, nėra paprasta suprasti, kokią strategiją jie pasirinks. Reitingai rodo, kad Skvernelis sėkmingai pervilioja Uspakicho elektoratą. Taip pat vis dar nebaigta politinė kova su Pinskumi ir Pinskuviene. Boikoto situacija „darbiečiams“ leidžia gauti kažkiek dėmesio, tačiau labai greitai jie nebeturės ką naujo pasakyti“, – rašė jis.
Kita opozicijos dalis – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai.
„Jos situacija paradoksaliausia, nes ji dabar bičiuliaujasi su tais, kurie visaip juos keikė praėjusią kadenciją“, – rašė konservatorius A. Navickas.
„Grupė primena dvigalvį slibiną, kurio abi galvos niekaip nesutaria tarpusavyje. Nei žmogaus teisių, nei santykių su Kinija, nei santykių su kitomis politinėmis grupėmis klausimais. Socialdemokratams dabar nereikia nei pirmalaikių rinkimų, nei „valdžios ėmimo“. Jie susitelkė į Savivaldos rinkimus“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi politikas.
Jis pažymėjo, jog LSDP atstovai bando visą savo energiją skirti kovos su infliacija paketui.
„Nors patys puikiai supranta, kad ekonominė situacija, karas Ukrainoje neleis šių priemonių įgyvendinti. Bet jie galės sakyti, kad pasiūlė. (Panašiai, kaip su progresiniais mokesčiais, kuriuos socialdemokratai aktyviai prisimena, kai būna opozicijoje.) Būtent socialdemokratai labiausiai norėtų, kad boikotas pasibaigtų, tačiau jie nenori pirmieji ką nors daryti. Kažkiek pavargo ir nuo antros kadencijos opozicijoje“, – rašė TS–LKD atstovas A. Navickas.
Paskutinė opozicijos grupė – „Regionų frakcijos margumynas“, rašė politikas.
„Čia ypatingai daug „solistų“ ir jie puikiai atlieka „kiršintojų“ vaidmenį, nes nuolat rėkia, kad neatleis valdantiesiems. Žemaitaitis, Širinskienė, Valkiūnas, Gražulis, Pinskus ir dar Tomaševskio „chebros“ likučiai. Jie labiausiai norėtų „imti valdžią“, nes jie pasmerkti būti politiniais marginalais, kurie turi gaudyti „politinį vėją“. Pavyzdžiui, Širinskienei akivaizdžiai trūko adrenalino, pasitraukus iš didžiausios opozicinės frakcijos, Žemaitaitis dabar gali jaustis pakankamai reikšmingas“, – rašė jis.
Anot A. Navicko, visas penkias opozicijas grupes „vienija antipatija konservatoriams, kurią dar papuošia aršaus antiliberalizmo plunksnomis“.
„Opozicija save suvokia, kaip „tradicinės“ Lietuvos sergėtoją nuo esą gąsdinančios sisteminės transformacijos. Kokią alternatyvą jie gali pasiūlyti? Nuoširdžiai pabandė surašyti būtinų ekonominių priemonių infliacijai pažaboti paketą. Klausimas tikrai aktualus ir rūpi žmonėms. Tačiau nepakanka pasakyti, kad norėtum, jog visi gyventų sočiau ir geriau“, – pabrėžė jis.
TS–LKD atstovas A. Navickas priminė ir finansų ministrės Gintarės Skaistės žodžius – Vyriausybės parengtas antikrizinių priemonių projektas kur kas labiau orientuotas į žmones ir pajamų didinimą.
„Klausimas – kiek kainuotų opozicijos pasiūlytas „gelbėjimo planas“? Milijardą ar daugiau? Tai reiškia, kad stabdom energetikos sektoriaus modernizaciją, inovatyvius projektus, socialines programas ir bandom kažkaip išgyventi? Beje, Premjerė pasakė, kad yra pasiryžusi visą vasarą su opozicijos atstovais diskutuoti apie tai, kokių papildomų priemonių būtina imtis rudenį. Tačiau, kaip perspėja ekonomistai, nepridarykime, nes tai, kas gražiai atrodo, kaip pažadai žmonėms, tikrovėje gali virsti skaudžia ekonomine krize“, – rašė jis.
Ar pavyks nulaužti valdančiuosius?
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį skaitė jau trečiąjį savo metinį pranešimą. TS–LKD atstovas A. Navickas socialiniame tinkle spėjo, jog pranešimas kiek nuvylė opozicijos atstovus.
„Prezidentas atvirai nepasiskelbė jų lyderiu. Taip, kitą savaitę jie sulauks Šeimų maršo protestuotojų palaikymo. Tačiau, spėju, pamatysime, kad tie, kas įsivaizdavo esantys vandenynu, iš tiesų sumenko iki upelio. Tačiau jie galės atkreipti žurnalistų dėmesį, opozicijos atstovai galės „eiti pas žmones“.
Kiek suprantu, opoziciją kiek sunervino tai, kad šiandien buvo papildyta Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudėtis. Dabar komitetas labiau atitinka bendras kvotas ir yra apsaugotas nuo opozicijos blokavimo. Tikėtina, kad rytoj penki komiteto nariai, priklausantys pozicijai, turės daug darbo. Tai sumenkins politinio boikoto žalą“, – prognozavo jis.
Ketvirtadienio rytinis posėdis parodė, jog valdantieji gali patvirtinti posėdžio darbotvarkę ir rengti posėdį, rašė A. Navickas. Ir kitos savaitės balsavimai turi parodyti, jog dauguma yra reali.
„Opozicija įsitikino, kad darbotvarkės „nulaužti“ nebepavyks. Valdantieji jau bus tam pasiruošę. Svarbiausias klausimas – ar valdantieji sugebės surinkti septyniasdešimt vieną parlamentarą posėdžių salėje? Kiek žinau, išvykusi turėtų būti tik Premjerė, kuri su labai svarbiu vizitu lankysis Berlyne. Kur kas sunkiau prognozuoti, kaip pavyks įveikti užpuolusias ligas.
Aišku, skaudu, jog URK pirmininkė, Užsienio reikalų ministras, Krašto apsaugos ministras turės atidėti labai svarbias komandiruotes, kuriose galėtų daug nuveikti ne tik vardan Lietuvoje, bet ir dėl Ukrainos.
Tačiau, jei opozicija nutarė veikti tokiu būdu, valdantieji privalo parodyti, kad dauguma reali. Priešingu atveju, iš teisų turėtume galvoti apie naują valdančiąją koalicija arba priešlaikinius rinkimus. Abu variantai įneštų daugiau sumaišties, nei atšaukti svarbūs tarptautiniai susitikimai“, – rašė jis.
Konservatorius A. Navickas teigė, jog nemano, kad valdantiesiems derėtų pasiduoti opozicijos diktatui – atiduoti jai teisę sudaryti darbotvarkę, didinti valstybės išlaidas.
„Skirkime dialogą, kuris reikalingas, nuo politinio šantažo, kuris labai pavojingas. Dialoge nugali abi pusės, šantažo atveju – agresyvios pusės apetitas tik didėja ir šantažas tampa norma“, – teigė politikas.
TS–LKD atstovas Seime A. Navickas socialiniame tinkle teigė, jog yra itin svarbu, kad visi Seimo salėje jaustųsi išklausyti ir visi suprastų – kad „bendrai galime nuveikti daugiau“, o kritika turi būti konstruktyvi ir padedanti tobulėti.
„Tačiau konstruktyvus darbas ir Seimo „susidvejinimas“ yra priešingi dalykai. Tuo labiau, kad protestuojama ne prieš kokį nors nestatutinį veiksmą, valstybei kenkiantį sprendimą, bet prieš tai, kad opozicijai neleidžiama perimti Seimo „vairo“. Panašų „dialogą“ siūlė ir riaušininkai: jūs sutinkate su mūsų sąlygomis arba mes kelsime sumaištį...“, – prisimena politikas.
A. Navickas socialiniame tinkle svarstė, jog didžioji opozicijos dalis jau norėtų grįžti prie normalių posėdžių, bet nežino, kaip grįžti į posėdžių veidą ir „išsaugoti savo veidą“.
„Manau, kad racionaliems opozicijos atstovams (tokių tikrai yra nemažai) reikėtų savęs paklausti, ar nejučiomis nepateko į Karbauskio–Žemaitaičio–Pinskaus scenarijų? Bent jau, socialdemokratai kasdien tirpdo savo, kaip „anapus barnių“ esančios politinės jėgos įvaizdį. Šiandien jie yra protesto elektorato pusėje ir tai gali turėti jiems liūdnų padarinių per Savivaldos rinkimus, kuriuose konkuruoti labiausiai reiks būtent su kitų opozicinių jėgų elektoratu“, – rašė politikas.
Trys scenarijai
TS–LKD atstovas A. Navickas socialiniame tinkle ir pasidalino trimis galimais tolesnio Seimo dabo scenarijais.
„Liūdniausias variantas opozicijai: jie kitą savaitę vis dar boikotuoja, o valdantieji priima sprendimus, surinkę reikiamą kvorumą. Tai būtų opozicijos susinaikinimas“, – rašė jis.
Šio scenarijaus alternatyva, anot A. Navicko – opozicija paskelbia, kad valdantieji suprato tikrąją opozicijos galią ir įsipareigojo elgtis kur kas pagarbiau.
„Civilinių sąjungų įstatymo projektas bus perkeltas į rudens sesiją, nes elementariai per visą boikotą susijaukė darbo planai, taip pat valdantieji pažadėjo daugiau dėmesio skirti socialinėms ekonominėms problemoms, atsižvelgti į opozicijos pasiūlymus ateityje. Antradienio posėdyje jau dalyvauja ir opozicija. Galbūt dar balsuoja prieš darbotvarkę, kuo nors pasipiktina, bet po darbotvarkės patvirtinimo salės nepalieka“, – galimą scenarijų aprašė politikas.
O liūdniausias scenarijus valdantiesiems, ir kaip rašė A. Navickas, visai valstybei – valdančioji koalicija parodo, kad nėra nei vieninga, nei ryžtinga. Dėl to rengiami pirmalaikiai rinkimai.
„Dalis jos narių galvoja, kad svarbiausia susitaikyti su opozicija ir ramiai eiti vasaroti. Galiausiai, valdantiesiems niekaip nepavyksta surinkti septyniasdešimt vieną balsą per posėdžius ir tai reiškia, kad negalima priimti galutinių įstatymų, galima, geriausiu atveju, tik daryti pateikimus ir svarstymus. Šiuo atveju iš tiesų derėtų kelti klausimą – gal nebevargstame ir sutariame dėl pirmalaikių rinkimų? Taip, jie kainuos, atitrauks mūsų dėmesį nuo advokatavimo ir pagalbos Ukrainai, sumenkins sparčiai augusią tarptautinę valstybės reputaciją, tačiau turime priimti tikrovę, galbūt kitoks Seimas sugebės maloniai nustebinti“, – rašė jis.
TS–LKD atstovas A. Navickas teigė, jog po savaitės jau bus galima aiškiai pasakyti, kuris iš trijų jo pasiūlytų scenarijų bus aktualiausias ir tiksliausias.
Sakalas: naudinga būtų ir TS–LKD, ir liberalams
Apie tai, kad tiek valdantieji, tiek ir opozicija galvoja apie pirmalaikius rinkimus savo komentare Delfi rašė ir LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.
„Dabar partijos nesutaria dėl vieningos užsienio politikos ir dėl kai kurių vidaus politikos klausimų. Dabar partijos irgi gali norėti priešlaikinių rinkimų. Jie gali būti naudingi TS–LKD ir liberalams. Joms atsirastų galimybė sutvirtinti savo smunkančius reitingus.
Jų gali pageidauti ir žymesnės opozicinės partijos, tokios kaip LVŽS, LSDP, Darbo partija ir kt. Joms atsiranda nauja galimybė atsidurti valdančioje koalicijoje. Ne po dviejų metų, o žymiai greičiau“, – rašė jis.