„Visos detalės, kai pradedame detalizuoti kariuomenės veiksmus, nėra viešai skelbiamos ir pan. Pamatėte vieną parką – gal kitų mes taip akivaizdžiai ir nepamatysime“, – penktadienį žurnalistams Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinėje sakė A. Anušauskas.
Ministrui antrino ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKSC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Pasak jo, kontrmobilumo priemonių sistemą kurianti NKSC atsižvelgia į daug kriterijų, renkant parkams tinkamas teritorijas.
„Vienas tų kriterijų yra diskrecija, kadangi kalbėtume apie tokių parkų įrengimą, kurie nebūtų viešinami, tai privati nuosavybė galbūt šiek tiek būtų ir kliūtis. Orientuojamės į savivaldą ir į valstybines institucijas, kurios galėtų suteikti tokias vietas“, – aiškino V. Vitkauskas.
Orientuojamasi į vietinės gamybos inžinerines priemones
Kaip pranešta anksčiau, 18 parkų ketinama įrengti per metus – tam bus skirta apie 18 mln. eurų. Parkuose bus saugomi gelžbetoniniai blokai, prieštankinės gelžbetoninės konstrukcijos, metaliniai ežiai, kitos inžinerinės priemonės, skirtos sukurti papildomą gynybinį kontrmobilumo efektą palei valstybės sieną su Rusija ir Baltarusija.
Tuo pačiu kompleksiškai planuojamos ir kitos priemonės kontrmobilumo efektui stiprinti (medžių alėjų formavimas, melioracijos griovių gilinimas ir kt.).
NKSC vadovo teigimu, ieškant inžinerinių priemonių parkams užpildyti orientuojamasi į vietinės gamybos produkciją. Tačiau, pasak jo, vertinant situaciją ir klausimo skubą, vykdomi ir pirkimai.
„Prioritetas tokiose situacijose yra vietinė gamyba, nes jeigu reiktų papildyti (priemonių – ELTA), prieinamumas turėtų būti kuo didesnis. Vėlgi, reikia pasižiūrėti ir į realistinius terminus. Jeigu matome, kad galime nupirkti greičiau – tą ir darome. Bet, be abejo, prioritetas – vietinė gamyba“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
„Terminas kitiems metams yra pakankamai skubus, reikės žiūrėti labai lanksčiai ir ieškoti visų būdų, kad kuo greičiau visus įrangos elementus įsigyti“, – patikino jis.
Taip pat ieškoma sprendimų, kaip pavojaus atveju užtikrinti efektyvų ir greitą inžinerinių priemonių išdėstymą šalies pasienyje. A. Anušausko teigimu, tam tikras logistikos priemones turi kariuomenės inžinerinis batalionas.
„Šiuo metu, baigus kontraktus, inžinerinis batalionas pasipildo nauja inžinerine technika – keltuvai, kranai, sunkvežimiai“, – aiškino ministras, tačiau pastebėjo, kad karo atveju būtų mobilizuojama ir privati technika.
„Galimybės yra ir pas kariuomenę, bet jeigu plačiau – žinoma, mobilizuojami resursai“, – aiškino jis.
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad svarus yra ir visuomenės supratimas ir įsitraukimas į pilietinės gynybos procesus – esant krizei, gali būti pasitelkti tiek gyventojai, tiek Šaulių sąjunga.
Akcentuoja sisteminio požiūrio svarbą: priemonės turi būti ginamos
Naujai atidarytame parke apsilankę NSGK pirmininkas bei krašto apsaugos ministras akcentavo, kad rengiant tokius inžinerinių priemonių objektus svarbu galvoti ir apie gynybinius pajėgumus. A. Anušauskas pabrėžė, kad dalis parkams įrengti skirto finansavimo bus skiriama minų, sprogmenų, reikalingų kontrombilumo priemonėms apsaugoti, pirkimams.
„Negali tų kontrmobilumo priemonių išdėlioti. Kiekviena kontrmobilumo priemonė turi būti ginama – ugnies galia, minavimas, sprogmenys. Todėl tie numatyto 18 mln. – nemenka dalis eina minų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų įsigijimui“, – kalbėjo A. Anušauskas, pastebėdamas, kad minų pirkimo procesai jau yra pradėti ir turėtų būti realizuoti jau kitais metais.
„Edukacija reikalinga ir visuomenei, ir politikams. Visuomenėje dar yra gajus požiūris, kad išdėstai ir kaip jau saugu, kaip ir viskas užtverta. Nieko panašaus. Karinėmis inžinerinėmis priemonėms neprižiūrimos užtvaros yra lengvai pašalinamos nuo bet kokio kelio, todėl jas reikia saugoti, prižiūrėti, ginti – kai vyksta karo veiksmai“, – tęsė jis.
„Visą arsenalą kaupiame. Bet šie sprendiniai taip pat labai svarbūs kaip signalas, kad priešas bus stabdomas nuo pat pirmųjų žingsnių“, – pridūrė L. Kasčiūnas.