Iš sostinės centre esančios Salomėjos Nėries gimnazijos abiturientai ėmė išeidinėti dar likus valandai iki oficialios egzamino pabaigos.
Daugelis jų neslėpė šypsenų. „Net ranka atbuko“, – šyptelėjo vienas dvyliktokas.
Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė DELFI patikino, kad egzaminas praėjo gerai.
„Jokių pranešimų apie incidentus neturime. Viskas praėjo puikiai“, – patikino ji.
Po egzamino abiturientai pradėjo dalintis egzamino užduotimis. Su jomis susipažinti galite čia:
Rašė apie tėvynės grožį
„Aš išsirinkau temą apie Lietuvos grožį literatūroje. Prie autorių buvo nurodytas Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Biliūnas ir Kristijonas Donelaitis. Manau, egzaminas praėjo gerai, tema patiko, autoriai irgi gerai žinomi“, – džiaugėsi Barteku prisistatęs vaikinas.
Jis pripažino manęs, kad šiemet egzamine tarp autorių bus nurodytas ir Justinas Marcinkevičius, tačiau to nebuvo.
„Tikiuosi gauti pusę balų“, – sakė iš lietuvių kalbos mokomojo dalyko 6 balų įvertinimą turintis vaikinas.
Panašiais lūkesčiais dalijosi ir jo bendraklasis Andžėjus.
„Temą atspėjau, vakar kaip tik mokiausi apie tai, todėl man labai patiko, buvo nesunku. Autoriai taip pat labai pažįstami. Apie Juozą Tumą-Vaižgantą daug skaičiau, nudžiugau pamatęs jo pavardę. Esu laimingas, buvo įdomu“, – pripažino dvyliktokas.
Nustebino tema apie juoką
Savo ruožtu kitas dvyliktokas sakė pasirinkęs rašyti samprotavimo rašinį apie juoką. Jis rėmėsi Jurgio Savickio, Balio Sruogos ir Mariaus Ivaškevičiaus kūriniais.
„Sekėsi gerai, tema nepasirodė sunki. Sakyčiau, lengva. Nustebino, kad tokia paprasta. Ir apie tuos autorius daug mokiausi, tad gerai pataikiau“, – džiaugėsi vaikinas.
Tačiau aukščiausio įvertinimo jis nesitiki.
„Mano gramatikos žinios nėra labai geros“, – pripažino jis.
Egzaminas nenudžiugino
Prisistatyti nenorėjusi abiturientė DELFI sakė, kad vis dėlto egzaminas jai pasirodė sunkus.
„Aš rašiau literatūrinį rašinį apie prarastos tėvynės ilgesį. Prie autorių buvo nurodytas Antanas Škėma, Česlovas Milošas ir Salomėja Nėris“, – pasakojo ji.
Turi pastabų egzamino tvarkai
Savo ruožtu dvyliktokas Tomas iš lenkiškos mokyklos nors ir džiaugėsi praėjusiu egzaminu, negailėjo kritikos visai egzaminų sistemai.
„Sekėsi visai neblogai, temos buvo visai lengvos. Rašiau apie kasdienybę lietuvių literatūroje. Pritaikiau Juozo Tumo-Vaižganto ir Donelaičio kūrinius. Jie labai tiko pagal kontekstą, kalbėjau apie lietuvių darbus ir papročius“, – pasakojo vaikinas.
Jis tikino planuojantis studijuoti elektronikos ir telekomunikacijų fakultete, tačiau pripažino, kad nors būsimi mokslai – techniniai, gėda būtų nemokėti ir neišmanyti lietuvių kalbos.
„Lietuvių kalbos visuomet reikia. Tai – mūsų šalis, todėl reikia mokėti kalbėti, rašyti“, – patikino jis.
Vis dėlto vaikinas pripažino labai norėjęs, kad baigiant mokyklą būtų įvertinti ir jo kalbėjimo įgūdžiai.
„Įdėjau labai daug pastangų mokydamasis lietuvių kalbos, bet dabar tai nevertinama. Manau, kad egzaminą galima būtų padaryti iš dviejų kalbų – rašymo ir kalbėjimo, nes tik rašinys lietuvių kalbos žinių tikrai neparodo“, – įsitikinęs abiturientas.
Laikė svarbiausią egzaminą
DELFI primena, kad šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi 21 095 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 191 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.
Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą registravosi laikyti 14 977 kandidatai.
Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti ne mažiau kaip 500 žodžių rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos. Taigi buvo galima rinktis 1 iš 4 temų.
Taip pat abiejų tipų egzaminuose prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi lietuvių literatūros autoriai: valstybiniame brandos egzamine – iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, mokykliniame – iš Bendrosios programos bendrojo kurso.
Reikia surinkti 30 proc. taškų
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijos yra patvirtintos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir paskelbtos NEC interneto svetainėje. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas – balas – parašomas pagal taškų ir balų atitikties lentelę, kurią įsakymu tvirtins Nacionalinio egzaminų centro direktorius po 9 darbo dienų, skirtų kandidatų rašinių vertinimui.
Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu bus atleistas).
Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, mokinys gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus.
Pakartotinė egzaminų sesija vyks birželio 22 – liepos 7 dienomis.
Necionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė DELFI yra sakiusi, kad šiemet visų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 10 dienos. Darbus šiemet vertins daugiau kaip 1000 vertintojų
Pasidalinkite patirtimi
Esate vienas iš 36 072, šiandien rašiusių rašinį? Prašome pasidalinti patirtimi!
Papasakokite, kokia tema rašėte, kiek užtrukote? Ar sudėtingas Jums pasirodė egzaminas? Atskleiskite, kas egzamino metu pasirodė sunkiausia, ką patartumėte kitąmet lietuvių egzaminą laikysiantiems abiturientams?
Savo nuomone galite pasidalinti spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Egzaminas“. Tai pat nuomonę galite parašyti ir anketoje žemiau: