„Pirmieji kariai planuoja atvykti kitą savaitę, bet jų bus labai nedaug. (...) Pagrindinis dislokavimas, sunkusis judėjimas prasidės vasario mėnesį“, - žurnalistams sakė Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Bataliono vadovybė į Lietuvą turėtų atvykti sausio 23 dieną. Pasak generolo, paskutiniai batalioną sudarysiantys kariai į Lietuvą atvyks birželį.
Susirinkęs batalionas iš karto dalyvaus birželį vyksiančiose pratybose „Geležinis Vilkas“.
Iš viso Lietuvoje dislokuojamą sąjungininkų batalioną sudarys apie 1,2 tūkst. karių. Pusė šių karių bus batalionui vadovausiančios Vokietijos kariai.
Pirmojoje bataliono rotacijoje bus penkios kuopos - štabo, aprūpinimo ir trys mechanizuoti vienetai.
Bataliono kariai atsiveš ir sunkiosios karinės technikos. Jame bus apie 13 tankų „Leopard 2“ ir 38 pėstininkų kovos mašinos, artilerijos, trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumai. Bataliono kariai rotuosis kas šešis mėnesius.
Kurį laiką atvykstantys sąjungininkų kariai gyvens Rukloje, vėliau juos planuojama perdislokuoti į kitą vietovę. Lietuva siūlo Vokietijai ilgainiui batalioną perkelti į planuojamą statyti karinį miestelį šalia Vilniaus.
Rukloje bataliono kariai gyvens kareivinėse, kuriose šiuo metu gyvena Lietuvos kariai. Pastarieji laikinai turės persikelti į statomus konteinerius.
„Mūsų kariai gyvens kiek susispaudę, bet iš tikrųjų suprantame, kodėl tai yra daroma. Karine prasme gauname didžiulį pastiprinimą“, - sakė V.Vaikšnoras.
Iš viso ruošdamasi priimti sąjungininkų karius Lietuva investavo beveik 6 mln. eurų.
NATO pernai nusprendė dislokuoti po tarptautinį batalioną kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, siekiant atgrasyti Rusiją.
„Tai yra atsakas į pasikeitusią saugumo situaciją Baltijos regione, į pasikeitusią saugumo situaciją rytiniame NATO flange“, - sakė Jungtinio štabo viršininkas.
Jo teigimu, agresijos prieš Lietuvą atveju sąjungininkų batalionas „kartu su Lietuvos kariuomenės padaliniais ir atvykstančiais sąjungininkų padaliniais gins mūsų valstybę“.
Generolas patikslino, kad kovines užduotis jis galės vykdyti po NATO sprendimo aktyvuoti straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Kol jis nebūtų aktyvuotas, pagal Jungtinių Tautų Chartiją kariai galėtų tik gintis patys.
Sąjungininkų batalionas bus pavaldus Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybei, kuri sprendimus koordinuoti turės su NATO vadovavimo grandine.