Apie tai Ingrida Šimonytė pasisakė dar rinkimų naktį. Savo ruožtu Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.
Anksčiau apie pandemijos valdymo strategijos pokyčius kalbėjo ir koalicijos derybose dabar dalyvaujantis Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija.
Keisti pandemijos valdymo būdą – vienas pirmųjų darbų
Sekmadienį, rinkimų dieną, I. Šimonytė sakė, kad vienas iš pirmųjų jos darbų – keisti pandemijos valdymo būdą, kad būtų daugiau skaidrumo.
„Pirmiausia turbūt reikia keisti patį valdymo būdą, mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai.
Šiandien labiausiai pasigendame ir skaidrumo, ir aiškumo, kas pataria, ar iš viso pataria, kodėl vienus ar kitus patarimus Vyriausybė pasirenka ir kieno žodis šioje situacijoje lemiamas“, – teigė I. Šimonytė.
Vis dėlto rinkimų naktį ji atsisakė detalizuoti galimus sprendimus dėl karantino skelbimo ir akcentavo, jog dėl to būtina tartis su specialistais.
Mato priežasčių tikrinti duomenis
Tą patį vakarą apie pandemijos valdymą pasisakė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis teigė, kad laimėję rinkimus konservatoriai tikrintų COVID-19 duomenis.
Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.
„Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus“, – LRT televizijoje kalbėjo konservatorių lyderis.
Pasak jo, apskritai galima sakyti, kad valdančiųjų dorojimasis su pandemija kėlė nemažai klausimų.
„Apskritai visas epidemijos valdymas, būtent antrosios bangos, kelia labai daug klausimų“, – teigė G. Landsbergis.
„Delfi“ primena, kad sekmadienio rytą buvo pranešta apie 415 naujų koronaviruso atvejų šalyje. Vis dėlto pavakarę informacija patikslinta ir pranešta, kad per paskutinę parą Lietuvoje buvo užfiksuoti 603 nauji COVID-19 atvejai.
Armonaitė pasisakė prieš kietųjų priemonių taikymą
Apie poreikį keisti pandemijos valdymo būdą dar iki antrojo Seimo rinkimų turo kalbėjo ir Aušrinė Armonaitė.
„Pandemijos suvaldymas yra Vyriausybės lygio klausimas, todėl operacijų grupės vadovas gali būti ir sveikatos apsaugos ministras, tačiau svarbu yra ne tik tai, kas vadovauja, bet ir kaip tai daro. Siekiant apsisaugoti nuo viruso, būtina įsiklausyti į ekspertų argumentus, aiškiai ir visapusiškai informuoti visuomenę apie pandemijos mastą ir bendradarbiauti su pagalbą galinčiu pasiūlyti privačiu sektoriumi ar operatyviau vietos situaciją perprantančiomis savivaldybėmis“, – Eltai spalio 15 d. sakė A. Armonaitė.
Anot jos, duomenys apie esamą koronaviruso situaciją turi būti nuolat renkami, analizuojami, viešinami ir pagal juos planuojami tolesni veiksmai.
„To nebuvo pirmos bangos metu, tai nevyksta ir dabar. Reikia viešinti ne tik atvejų skaičių, bet ir komplikacijų ar besimptomių atvejų statistiką, susirgimus tarp skirtingų amžiaus grupių ir kt. Tai leidžia viruso valdymą planuoti strategiškai bent jau iki tol, kol bus sukurta ir įsigyta vakcina“, – teigė ji.
A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad kietųjų priemonių taikymas, tokių kaip karantinas, baudos ir kt., neigiamai veikė visuomenės požiūrį į pandemiją, o, situacijai užsitęsus, sumažino saugaus elgesio tikimybę.
„Todėl būtina taikyti „mokymosi gyventi su virusu“ požiūrį ne baudžiamosiomis, o edukacinėmis priemonėmis“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
Pasak jos, pirmosios bangos metu sveikatos apsaugos ministras ilgą laiką ignoravo privačias laboratorijas, dėl ko nebuvo galima padidinti testavimo apimčių. Tuo metu, dėmesį atkreipė A. Armonaitė, verslas apskritai noriai padėjo, pirko apsaugos priemones, tik tai darė per įvairias iniciatyvas ar savivaldybes, bet tiesioginio bendradarbiavimo su SAM nebuvo.
„Svarbu sudaryti sąlygas greitai ir be didelių barjerų testuotis, kad žmonės žinotų savo būklę ir galėtų apsaugoti pažeidžiamas asmenų grupes. Taip pat – parengti ligonines COVID-19 virusui gydyti, teikiant paslaugas atskirame infekcinių ligų korpuse ar laikinai paskirtame korpuse“ , – sakė A. Armonaitė.
Čmilytė-Nielsen abejoja, ar krizės suvaldymo procedūroms gali vadovauti Sveikatos ministras
Liberalų sąjūdžio pirmininkė kėlė klausimą, ar sveikatos apsaugos ministro pareigybės atstovas apskritai gali valdyti tokią kompleksinę koronaviruso krizę. Pasak jos, krizę turėtų valdyti asmuo, turintis specialų pasirengimą jai valdyti..
„Turėtų visgi valdyti žmonės, kurie turi specialų pasirengimą. Ar tikrai SAM atstovui pakanka kompetencijos tokioje neordinarioje situacijoje būti sprendimų priėmimo viršūnėje? Situacija susijusi su krizės valdymu, vadyba bei planavimu. Problema yra kompleksinė ir ji ne tik su sveikata susijusi, bet ir su procesu. Tai yra su krizės valdymu.
Ar sveikatos apsaugos ministras, kad ir koks jis būtų, turi pakankamai kompetencijos tai daryti? Nežinau, čia yra atviras klausimas vis dar. Manau, be abejo, šį klausimą kelsime ir jį peržiūrėsime, jei turėsime rinkėjų patikėtą teisę priimti sprendimus“, – Eltai prieš rinkimus sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimas koronaviruso krizės metu turėtų prisiimti daugiau atsakomybės.
„Aš iš kito kampo pažiūrėčiau ir atkreipčiau dėmesį, kad Seimo vaidmens priimant sprendimus turėtų būti daugiau. Karantino metu Seimas buvo nustumtas nuo sprendimų priėmimo, ir tai buvo kurį laiką efektyvu, greičiau buvo priimami sprendimai. Bet vargu ar demokratiškai. Šioje vietoje mes kritikavome tokį karantino pratęsimą Vyriausybės nutarimu. Parlamento svoris, kaip tautos atstovybės, priimant tokius svarbius sprendimus turėtų kilti, palyginti su tuo, kas buvo pirmosios koronaviruso bangos metu. Man atrodo, Seimo vaidmuo tikrai turėtų didėti, nes tai – tautos atstovybė, o nerinkti žmonės neturėtų priimti vienpusiškų sprendimų“, – teigė ji.