Prezidentas kalbą pradėjo, primindamas tarptautinei bendruomenei apie skaudžių istorijos įvykių pasekmes, kurios padėjo įvertinti daugiašalio bendradarbiavimo būtinybę, kuriant demokratijos principais ir pagarba žmonių teisėms grįstą Lietuvos valstybę: „Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos.“
Kalboje daug dėmesio skirta Europos saugumo grėsmėms. Lietuva griežtai smerkia besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą – Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Krymo aneksiją – ir primena šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų. „Mes ir toliau remsime Ukrainos ir Sakartvelo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą, nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos. Be to, mes laikysimės požiūrio, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas turi išlikti būtina santykių su Rusija normalizavimo sąlyga“, – kalboje akcentavo Prezidentas.
„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!“ – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad šalys turėtų „nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais“.
„Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą“, – teigė G. Nausėda.
Kalboje pabrėžta, kad Lietuva ketina ir toliau aktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose ir prisidėti prie karinių mokymų bei humanitarinių operacijų Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Somalyje: „Aktyviai remiame visas pastangas užtikrinti didesnį Jungtinių Tautų taikdarių pajėgų efektyvumą, įskaitant Taikos palaikymo veiksmų iniciatyvą ir Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą kovai su seksualiniu išnaudojimu kariniuose konfliktuose.“
Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Prezidentas dėmesio skyrė ir gerovės valstybės idėjai, kuriai šiuo metu tarptautinėje arenoje kyla vis daugiau iššūkių. Šiam svarbiausiam valstybių siekiui grėsmę kelia ne tik didėjanti pajamų nelygybė, socialinė atskirtis, klimato kaita, augantis spaudimas globaliai prekybai, tačiau ir tokie iššūkiai kaip branduolinė sauga, energetinis ir kibernetinis saugumas.
„Tarptautiniu lygmeniu mes kviečiame nustatyti ir tinkamai reaguoti į didžiausias grėsmes, kliudančias sėkmingai įgyvendinti 17 Darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos požiūriu, rimčiausiomis kliūtimis turėtų būti laikomi taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos pažeidimai, kibernetinės erdvės virsmas nauju ginklavimosi lauku, tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės saugos standartų nepaisymas, klimato kaitos ignoravimas.“
Kalboje Prezidentas palietė klimato kaitos klausimus ir atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į jūrose glūdinčių cheminių ginklų pavojų bei keliamą žalą aplinkai.
Savo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Prezidentas baigė Kofi Annano citata, kad valstybių plėtra neįsivaizduojama be dėmesio ir pagarbos saugumui bei žmogaus teisėms.
Ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku šalies vadovas G. Nausėda taip pat susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Susitikime šalies vadovas išsakė paramą A. Guterreso inicijuotai JT reformai. „Tikiu, kad šie pokyčiai veda geresnės ir tvaresnės visų mūsų ateities link“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.
G. Nausėda Niujorke vieši nuo sekmadienio iki ketvirtadienio.