Tokia byla uostamiestyje pirma. 4,8 tūkstančio eurų iš universiteto reikalaujantis indų tautybės Myilsamy Murugasamy nurodo, kad toks reikalavimas yra už gautas nekokybiškas studijas. Vyras Lietuvoje studijavo dvejus metus.
Pasibaigus studijoms, po pusmečio, baigė galioti ir jo viza. Anot byloje KU atstovaujančios advokatės Irenos Jermolajevos, Indijos pilietis, greičiausiai, siekia vėl grįžti į Lietuvą, mat advokato iki bylos nagrinėjimo jis nepasamdė, nors net ir būdamas Indijoje tikrai galėtų tą padaryti.
2016-ųjų rugsėjį pagal studentų mainų programą vyras atvyko studijuoti vadybos. Viename interviu jis teigė, kad atvykęs į uostamiestį jis pamilo Lietuvą. Taip pat pasakojo, kad iki studijų Lietuvoje jau buvo dirbęs bei studijavęs Jungtinėje Karalystėje, Koventryje, tą patį dalyką, verslo vadybą. Interviu tada vyras sakė, kad jam patiko Europa, todėl Lietuvoje studijas pasirinko dėl galimybės atvykti į Senąjį Žemyną.
KU į teismą padavęs studentas teismui pateikė skundą, esą dėstytojai dirba nekompetetingai ir per teismą reikalavo, kad būtų pateiktos net studijų metu pateiktų užduočių, rašto darbų kopijas. Esą dalį darbų dėstytojai vertino net jam nedalyvaujant.
Buvusio studento prašymai sudaro nemažą dalį medžiagos – jis reikalavo net sąrašo, kaip jis lankė paskaitas. Kadangi vyras studijavo anglų kalba, teismas KU atstovų prašė pateikti visų kursinių, referatų kopijas ir kitus prašomus dokumentus pateikti verstus į lietuvių kalbą, mat ginčo teisena gali būti nagrinajama tik valstybine kalba.
Teisme dėstytojai ir teisėjas aiškinosi, kokius prašymus iš pateiktų realiai galima įvykdyti, mat dalis studijų metu atliktų darbų nėra saugoma.
„Dėstytojai neprivalo saugoti studentų užduočių, tai nereglamentuota. Aš esu išsaugojęs tik per klaidą kelis darbus stalčiuose. Be to, nėra žymimas lankomumas, jei studentas negali atlikti užduočių, jis turi informuoti katedros vedėją. Tokio prašymo katedros vedėjas negavo. Tik baigiamasis darbas yra reglamentuotas ir saugomas, jo gynimas vyko kartu su kitais studentais, studento neegzaminavo vieno“, – aiškino situaciją profesorius KU Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys.
Viena dėstytojų, Ligita Šimanskienė, teisme paaiškino, kad dalis egzaminų vyko kompiuteriu, popierinio egzamino varianto nė neturi, o aptarimas vyko tiesiog tuo metu, kai vyko egzaminas. Laikmenose tokie duomenys nesaugomi.
„Dėstytojai yra su didele patirtimi, dėsto ne tik Klaipėdos universitete, bet ir kitose užsienio šalyse. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam suteiktos žinios buvo nepakankamos“, – teisme aiškino KU advokatė.
Pats M. Murugasamy į teismą neatvyko ir teismui argumentavo tuo, kad esą jam niekas Indijoje nepadeda gauti vizos, tad dėl to jis ketina badauti prie Lietuvos ambasados savo šalyje.
Kaip trečiuosius asmenis užsienietis įtraukė aštuonis dėstytojus: Ligitą Šimanskienę, Algirdą Giedraitį, Rimantą Stašį, Eduardą Spiriajevą, Daivą Labanauskaitę, Jolitą Viluckienę, Airimą Župerką ir Eriką Župerkienę. Teismo paklausus, ar jie neprieštarauja parengiamajam posėdžiui, nė vienas jų neprieštaravo.
D. Labanauskaitė sakė, kad indas pats demonstruoja nepagalbą sukvietęs į teismą tiek žmonių, o pats nepasirūpinęs atvykimu ar advokatu.
„Teismas įvertino ir tai, kad teismas išaiškino ieškovui teisę pasirinkti atstovą Lietuvoje, šie dokumentai yra įteikti, ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Teismas už šalis tikrai nedirbs ir nerinks įrodymų. Teismas mano, kad ieškovo teisės nebus pažeidžiamos, mat šiandien vyks parengiamasis posėdis, o ne bylos nagrinėjimas“, – sakė teisėjas.
Teismas skyrė 20 dienų papildomų įrodymų pateikimui.