Kylant įvairiausiems iššūkiams, apie vakcinavimo planus šiandien buvo kalbama ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
Kaip posėdžio metu informavo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Interpolas pranešė apie potencialias grėsmes, į kurias būtina atkreipti dėmesį.
„Interpolas pranešė, kad atsiranda suinteresuotų nusikalstamų grupių, kurios gali turėti savo matymą ir planus vakcinacijos procese, tai visa tai reikia matyti bei valdyti“, – posėdyje atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, didžiausias sergamumas koronavirusu ir mirtingumas nuo šios infekcijos fiksuojamas ES ir Amerikoje.
„Lietuva yra pasirašiusi sutartis su 6 farmacijos kompanijomis. Bendras vakcinų skaičius yra 7,2 mln. dozių. Praktiškai visiems gyventojams turi pakakti ir dar turėtų likti“, – pažymėjo A. Ščeponavičius.
Jo teigimu, šalis intensyviai ruošiasi vakcinos logistikai, pristatymui, saugojimui, yra pradėti reikalingų priemonių pirkimai. Planuojama, kaip informavo SAM atstovas, kad registravimasis dėl skiepijimosi galėtų vykti per jau veikiantį trumpąjį telefono numerį 1808.
„Planuojame, kad kiekvienoje savivaldybėje be organizuojančios ligoninės bus ir (...) vakcinaciją organizuojančios įstaigos“, – teigė A. Ščeponavičius.
Jis taip pat kalbėjo, kad prioriteto tvarka skiepijami būtų medicinos sistemos darbuotojai, o pirmiausia Lietuvą šventiniu laikotarpiu pasieks apie 9,5 tūkst. vakcinų dozių.
„Logistikos paslauga ir visos reikalingos paslaugos tuo metu bus parengtos“, – patikino A. Ščeponavičius.
Proveržio vakcinavimo procese galima tikėtis kovo pabaigoje
Apie vakcinavimo procedūras ir planuojamus grafikus kalbėjo ir SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių technologijų skyriaus specialistas Lukas Galkus.
Pasak jo, iki kitų metų kovo pabaigos planuojama paskiepyti medikus, rizikos grupėse esančius gyventojus bei aukštą riziką turinčius socialinių įstaigų darbuotojus.
„Turėtų iki pirmo ketvirčio galo atsiųstų vakcinų skaičius būti pakankamas paskiepyti visus medikus, socialinių globos namų gyventojus ir darbuotojus, taip pat – vyresnius nei 80 metų asmenis“, – pažymėjo L. Galkus, kalbėdamas apie „Pfizer“ kompanijos vakciną.
Jo teigimu, tuo metu jau bus gautos ir kitų kompanijų vakcinos.
„Jau kovo pabaigoje procesas jau turėtų būti įsibėgėjęs, net ir proveržis – apie jį galėtume anksčiau kalbėti“, – pridūrė specialistas.
Gydymo įstaigų vadovai: būtina žinoti tikslius vakcinų kiekius ir jų gavimo datas
Santaros klinikų generalinis direktorius profesorius Feliksas Jankevičius savo ruožtu akcentavo, kad jau turi įrengtą vakcinų saugyklą su dviem reikiamais šaldikliais. Tiesa, jis pažymėjo, kad pirminiai gautų vakcinų kiekiai bus itin maži.
„Kol kas mūsų pagrindinė užduotis – paskiepyti medikus, darbuotojus. (…) Tų vakcinų kiekis kol kas yra labai mažas, kurį mes planuojame gauti. Vien tik Santaros klinikose kartu su rezidentais yra apie 7 tūkst. darbuotojų“, – sakė profesorius.
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir Kauno klinikų vadovas profesorius Renaldas Jurkevičius.
„Svarbu būtų ligonines turėti kiek galima greičiau „švarias“ – su paskiepytu personalu. Turint ribotą skaičių vakcinų, pritariu profesoriui F. Jankevičiui, kad pradėti reikėtų nuo pirmosios grandies. (…) Pradėsime nuo tų žmonių“, – kalbėjo R. Jurkevičius.
Medikai gali būti pradėti skiepyti per Kalėdas
R. Jurkevičiaus tvirtinimu, Kauno klinikos taip pat turi du tinkamus šaldytuvus, kuriuose galėtų būti saugoma apie 30-40 tūkst. vakcinų.
„Kol kas į mus SAM nesikreipė dėl pagalbos, dėl saugojimo. (…) Atkreipiu dėmesį, kad jau šiandien turėtume ruoštis, jog per Kalėdas skiepysime savo darbuotojus“, – sakė klinikų vadovas.
R. Jurkevičius taip pat kalbėjo, kad švenčių laikotarpis yra labai tinkamas medikų skiepijimui, dėl to, sakė profesorius, tam reikalingus mokymus reikia pradėti jau šią savaitę.
„Tikėtina, kad vakcinos atvyks per Kūčias ar Kalėdas. Tai medicinos personalui skiepyti labai geras laikas.(...) Per dvi tris dienas turime susiplanuoti vieno skyriaus atskirų darbuotojų grupių paskiepijimą, tai per Kalėdas labai geras laikas būtų paskiepyti, nes bus daug laisvų dienų, dalis medikų dirbs budėjimais, dalis galbūt nedirbs“, – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius.
Jis taip pat antrino kolegoms, jog būtina žinoti tikslias visų vakcinų siuntų datas ir kiekius, nes nuo to priklausys pirmuoju vakcinavimu paskiepytų medicinos darbuotojų skaičius.
Siūlo valstybei griežčiau kontroliuoti procesus
Tuo metu Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovas Karolis Turčinavičius patikino, kad jau yra perkamos reikalingos vakcinavimui priemonės, užtikrinami transportavimo ir saugojimo procesai.
Savo pastebėjimais pasidalino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis. Jo teigimu, valstybė turi vykdyti griežtą vakcinų proceso kontrolę.
„Galbūt reikėtų stipriau vykdyti imunoprofilaktikos kontrolę. Sąlygos yra labai griežtos, yra šalčio grandinė, daug labai atsakomybių yra suteikta savivaldybių gydymo įstaigoms“, – kalbėjo R. Petraitis, kartu pažymėjęs, kad, pasak jo, būtina įvertinti ir skiepijimo apimtis.
Įspėja: būtina vieningai komunikuoti apie vakcinos procesus
Posėdyje buvo kalbama ir apie dezinformaciją, susijusią su koronavirusu. Pasak Lietuvos kariuomenės atstovo Mažvydo Kunevičiaus, viešojoje erdvėje yra suformuotas neigiamas vaizdas dėl esą itin mažo vakcinų kiekio. Jis pažymėjo, kad būtina visuomenei paaiškinti, jog nedidelis vakcinų kiekis bus gautas tik pirmąja siunta.
Kartu M. Kunevičius atkreipė dėmesį, kad būtina išanalizuoti medikų ryžtą skiepytis ir požiūrį į vakcinaciją, nes jie, kalbėjo kariškis, turi tiesioginį ryšį su visuomene.
„Jie gali turėti įtakos ir visuomenei, skleisdami informaciją, kuria patys netiki“, – sakė M. Kunevičius.
Dėl viso to, pabrėžė jis, atskiros valstybės institucijos turi bendradarbiauti ir kalbėti apie vakcinų svarbą vieningai, kad visuomenė „nepaskęstų informacijoje“.
Jam antrino ir Kauno klinikų vadovas profesorius R. Jurkevičius, kuris atkreipė dėmesį į mokslininkų rekomendacijas. Jo teigimu, nuomonės formuotojai ir sveikatos apsaugos sistemos vadovai savo pavyzdžiu galėtų skiepytis viešai, taip paragindami skiepytis ir gyventojus.
Apie visuomenės informavimą kalbėjo ir NSGK narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Tas, kas turės skiepą arba įrašą skiepų pase, tikrai galės keliauti toje pačioje ES be ribojimų, lengviau, galės dalyvauti veiklose, kurios šiuo metu apribotos. Tą pragmatinę naudą (…) taip pat labai svarbu tinkamai iškomunikuoti“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Vilniaus universiteto komunikacijos ekspertė Austė Valinčiūtė NSGK nariams pristatė atliktą analizę apie lietuvių ryžtą skiepytis. Jos teigimu, gyventojų nuomonė apie skiepų naudą yra nestabili.
„Trumpas vakcinos kūrimo laikas bus stiprus nuomonę ir elgesio ketinimus formuojantis veiksnys. Reikia ties tuo stiprinti žmonių pasitikėjimą, nes net ir tie, kurie bendrai pasitiki skiepais, gali bijoti skiepytis Covid-19 vakcina būtent dėl šio klausimo“,– pastebėjo A. Valinčiūtė.
„Svarbu vengti Covid-19 politizavimo ir viešo nesutarimo, nes tai skatina žmonių nepasitikėjimą“, – pridūrė ekspertė.