Plačiai vartojamą žargoną specialistai vadina prievartos kultūros dalimi: žengiame diskriminacijos, smurto pateisinimo link

Neseniai Kauno Žalgirio arenoje vykęs repo kultūros atstovų koncertas, kurio metu atlikėjai nuo scenos į 11–15 m. gerbėjus kreipėsi žargonu bitches (liet. kalės), sukėlė dalies tėvų pasipiktinimą. Minėtu žodžiu viešumoje neretai švaistosi ir politikos veikėjai bei kiti vieši asmenys. Lygių teisių ekspertė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad šis dažniausiai moteris apibūdinantis epitetas jau seniai tapęs norma, prie jo sklaidos nemenkai prisidėjo ir populiarioji kultūra. Ji pabrėžia, kad žargonas kalė turi neigiamą reikšmę, yra seksistinis ir patenka į prievartos kultūros rėmus.

Bendriniame lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ) nurodoma, kad pirmoji žodžio kalė reikšmė – šuns patelė. Antruoju numeriu pažymėtas apibūdinimas skamba taip: „pasileidusi, pikta, kerštinga, apkalbas skleidžianti moteris“. Tuo tarpu Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) pirmoji žodžio kalė reikšmė analogiška, antroji atskleidžia kitus bruožus – „liežuvininkė, nerimta moteris“.

Delfi VLKK Žodyno pakomisės pirmininkė, VU docentė Vilma Zubaitienė akcentuoja, kad DLKŽ, kuris fiksuoja iki 1991 m. paplitusią vartoseną, į priekį keliamas požymis apkalbas skleidžianti moteris. Ji patikslina, kad šį požymį nurodo ir BLKŽ pateiktas frazeologizmas kalės liežuvis.

Anot jos, šis žodis dabar daug dažniau vartojamas antrąja reikšme (žargonu) ir sakytiniame diskurse. V. Zubaitienės teigimu, jį stiprina ir slaviškas kontekstas.