Pastatas, kuriame nakvojo Michailas Gorbačiovas
Šie svečių namai yra Latvių g. 70, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Žemės sklypo plotas –1.2350 ha. Nors svečių namai yra visai arti miesto centro, aplink dvelkia ramybe, jie stovi miško apsuptyje. Greta teka Neris. O šalia nėra kitų pastatų.
Dabartinis pastatas jau ilgus metus stovi nenaudojamas. Kaip nurodyta Registrų centre, dviejų aukštų viešbučio bendrasis plotas yra 3771.51 kv. m.
Sklypas priklauso valstybei, tačiau jis yra išnuomotas svečių namų savininkei UAB „Global Enterprises“. Tai yra SBA grupės įmonė.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pasirodė informacija apie detaliojo plano koregavimą.
Kaip nurodoma viešuose šaltiniuose, šiuose svečių namuose iki 1995 m. buvo apgyvendinami visi aukšto rango Lietuvos svečiai.
Apartamentuose buvo apsistoję valstybių vadovai Lechas Wałęsa, Oscaras Luigi Scalfaro, Margareta II, Richardas Nixonas, Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa Gorbačiova, Lenkijos vieningosios darbininkų partijos vadovas Wojciechas Jaruzelskis, Vengrijos socialistinės darbininkų partijos vadovas Jánosas Kádáras, SSRS užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka, kosmonautė Valentina Tereškova, Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Aleksijus II ir kt.
2008 m. mažojoje Svečių namų salėje įvyko paskutinis oficialus renginys – tuometinis premjeras Andrius Kubilius priėmė Bulgarijos prezidentą.
Pastate filmuotas serialas „Černobylis“
Skelbiama, kad svečių namuose vienu metu galėjo apsistoti 15-20 asmenų. Rengiamuose banketuose tilpdavo iki 200 žmonių.
Pirmame pastato aukšte įrengta kino salė, nedidelis, 3 m gylio baseinas su suomiška pirtimi, trys dviviečiai ir trys vienviečiai kambariai, skirti aukštų asmenų palydai ir apsaugai. Antrame aukšte įrengtos dvi – didžioji ir mažoji – konferencijų salės, virtuvė iš šešių atskirų patalpų, kirpykla bei dviejų miegamųjų apartamentai aukščiausio rango svečiams. Norint patekti į juos, reikėdavo praeiti apsaugos ir palydos kambarių supamą koridorių, aukščiausio rango svečių priimamąjį ir darbo kabinetą. Miegamuosiuose buvo įrengtos didelės spintos svečių aprangai.
Šiuose svečių namuose būdavo ne tik apnakvindinami aukšto lygio svečiai, bet ir vykdavo įvairūs pokyliai. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos elitas čia švęsdavo savo asmenines šventes. Uždarius svečių namus jie buvo virtę filmavimo aikštele kuriant filmus. Pavyzdžiui, šiame pastate buvo filmuotas serialas „Černobylis“.
Vietoje vieno pastato – keli nauji
Kaip nurodoma dokumentuose, detaliojo plano koregavimu siekiama pakeisti užstatymo ribas ir zonas bei susisiekimo jungtis. Šio proceso organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
„Pagal architektų studijos „3DELUXE GmbH“ parengtą gamtinei aplinkai integralesnę užstatymo pertvarkymo koncepciją „Viešbučio Latvių g. 70, Vilniuje, rekonstravimas, keičiant paskirtį į poilsio pastatą“ priešprojektinius pasiūlymus, koreguojama: statybos ribos ir zonos (antžeminio ir požeminio užstatymo); konkretus užstatymo išdėstymas (nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant sklypo žaliųjų erdvių ploto; planuojama statybos rūšis – rekonstravimas: pertvarkant ir integruojant esamo užstatymo konstrukcijas); panaikinamas nenaudojamas įvažiavimas/ išvažiavimas; naikinamas nenaudojamas įvažiavimas/ išvažiavimas rytinėje sklypo pusėje; paliekama tik naudojama susisiekimo jungtis su Latvių gatve“, - rašoma dokumente.
Žvelgiant į vizualizacijas matyti, kad vietoje vieno dabar esančio pastato sklype atsirastų keli mažesni: siekiama rekonstruoti esamą teritorijoje dominuojantį tūrį į smulkesnio mastelio
užstatymą.
Siūlo apsvarstyti pastato kultūrinę vertę
Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė Delfi teigė pasigedusi skaidrumo.
„Inicijuojant detaliojo plano korekciją ir pastato rekonstrukciją supaprastintomis procedūromis, be viešo svarstymo, tyliai ketinama „prastumti“ esamo pastato griovimą ir naujas statybas, pakeisti paskirtį į poilsio. Ketinama išplėsti kone dvigubai esamą užstatymo zoną ir pastatyt naują 6 pastatų kompleksą. Teigiama, jog tai bus poilsio namai su SPA vieno koncerno darbuotojams. Tačiau iš aiškinamajame rašte pateiktos projekto vizualizacijos kyla rimtų įtarimų, kad tai bus dar vienas fiktyvios „poilsio paskirties“ daugiabučių masyvas gražioje vietoje.
Ji priekaištų turėjo ir Vilniaus miesto savivaldybei.
„Jau ne pirmi metai Vilniaus m. savivaldybėje galioja praktika, nusižengiant Statybų įstatymui, tyliai „koreguoti“ detaliuosius planus, apribojant visuomenės galimybę dalyvauti miesto planavime.
Todėl manome, kad tokio objekto kultūrinė, architektūrinė vertė ir išsaugojimo perspektyvos privalo būti išsamiai aptartos su specialistais ir visuomene. Kadangi pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo inventorių, prieš griovimą jo kultūrinė vertė turi būti svarstoma Vilniaus m. kultūros paveldo vertinimo taryboje, dėl to Tarybai ir mes teikėme raštą. Tačiau kyla realus pavojus, kad viskas bus pridengta rekonstrukcija, tyliai patvirtintas detaliojo plano koregavimas, ir vertingas pastatas, jo net neapsvarsčius, nugriautas“, - dėstė D. Jokubėnienė.
Privataus sklypo kieme – savivaldybės įmonės šviestuvai
Prie svečių namų atvykę Delfi žurnalistai užfiksavo, kad Latvių g. 70 aptvertame privačiame sklype stovi savivaldybės įmonei „Vilniaus apšvietimas“ priklausantys modernizuoti šviestuvai. Sutikti Žvėryno gyventojai piktinosi, kad už miesto lėšas galbūt buvo apšviečiamas ir privačiai įmonei priklausęs kiemas.
„Kai modernizavo Latvių g. stovinčius šviestuvus, pakeitė ir šitam kieme. Tai, manau, kad juos atnaujino už mūsų pinigus. Kadangi šviestuvai priklauso miestui, tai turbūt už mūsų pinigus ir apmokėdavo už elektrą“, - kalbėjo Žvėryno gyventojas.
Asociacijos Tikroji Žvėryno bendruomenė pirmininkė Rasa Pavarienė Delfi teigė, kad miestui priklausantys šviestuvai, esantys privačiame sklype, yra ne kas kita kaip išskirtinė privilegija.
„Jei tai tiesa, tai šiuo klausimu turėtų užsiimti tie, kas rūpinasi mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo prevencija. Ir man asmeniškai labai apmaudu, kad kai kurių privilegijų sunku atsisakyti net ir tiek metų gyvenant Nepriklausomoje šalyje.
„Vilniaus apšvietimo“ atstovė Evelina Katinaitė Delfi teigė, kad Latvių g. 70 esantys šviestuvai UAB „Vilniaus apšvietimui“ priklauso, bet esą jau ilgą laiką yra atjungti ir nešviečia. „Taip pat pažymime, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės negauname jokio apmokėjimo už šioje teritorijoje stovinčius apšvietimo stulpus“, - teigė E. Katinaitė.
Papildomai jos paklausėme, kiek iš viso apšvietimo stulpų, esančių Latvių g. 70 sklype, priklauso UAB „Vilniaus apšvietimas“.
„Teritorijoje nuosavybės teise valdome 9 apšvietimo stulpus, tinklas „Vilniaus apšvietimui“ priklauso nuo 1979 metų“, - aiškino E. Katinaitė.
Taip pat pasiteiravome, kada buvo pakeisti šių stulpų apšvietimo elementai. Nuvažiavę į vietą pastebėjome, kad jie atnaujinti taip pat kaip ir visoje Latvių gatvėje. Kokia yra vieno apšvietimo elemento kaina?
„2022-2023 m. modernizuojant miesto apšvietimą, šioje teritorijoje taip pat buvo pakeisti šviestuvai. Šiame objekte esančių šviestuvų vieneto kaina buvo 118,80 + PVM. Į teritoriją įleido teritoriją prižiūrintis asmuo“, - teigė E. Katinaitė.
Ji teigė, kad šviestuvai jau ilgą laiką yra atjungti ir neveikia. Taigi, paklausėme, kada jie tiksliai buvo išjungti.
„Gal yra įrengtas apskaitos prietaisas ir ar galite pateikti informaciją, ar Jūsų įmonė išrašinėjo sąskaitas už elektros energiją Latvių g. 70 sklypo savininkui?“ - paklausėme „Vilniaus apšvietimo“.
E. Katinaitė pateikė tokį atsakymą: „Atskiro apskaitos prietaiso nėra. Sklypo valdytojui jokių sąskaitų nesame išrašę. Iki šiol sklypo valdytojas nesikreipė dėl apšvietimo įjungimo ar tinklų iškėlimo paslaugų.“
Pastatą valdančios UAB „Global Enterprises“ įmonės vadovės Indrės Pociūtės-Levickienės teigimu, rekonstrukcijos metu įmonė savo lėšomis planuoja šviestuvus iš sklypo iškelti.
„Latvių g. 70 sklype įrengtu viešuoju gatvių apšvietimo tinklu ir prie jo prijungtais šviestuvais mes nesinaudojame, nes tam nėra poreikio. Jokių eksploatacijos, priežiūros, remonto paslaugų nesame užsakę, dėl šviestuvų atnaujinimo nesame į nieką kreipęsi. Tikėtina, kad sklype esantys šviestuvai po objekto privatizavimo liko nedemontuoti dėl to, kad jų išardymas būtų kainavęs daugiau nei tiesiog palikti nenaudojamus. UAB „Global enterprises“ planuojamos rekonstrukcijos apimtyje yra numačiusi esamo gatvių apšvietimo tinklo iškėlimą iš sklypo savo lėšomis“, - teigė I. Pociūtė-Levickienė.
Kokios galimybės pastatą pripažinti kultūros paveldo objektu?
Pasigirdus svarstymų, kad buvusius svečių namus galbūt vertėtų skelbti kultūros paveldo objektu Delfi su klausimais kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Jo atstovė Jūratė Mičiulienė pateikė tokį atsakymą.
„Kaip mane informavo KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistai, sklypas Latvių g. 70 nepatenka į Žvėryno vietovės teritoriją. Dėl šio pastato KPD negavo jokio kreipimosi su siūlymu įrašyti į KVR, todėl pastatas dabartiniu momentu neplanuojamas įtraukti į KVR. (…)
Asociacijos Tikroji Žvėryno bendruomenė pirmininkė R. Pavarienė šiuo klausimu išdėstė savo nuomonę. „Mano nuomone, jei 1974 m. pastatyti Santuokų rūmai yra įtraukti į KPD registrą, tai šis pastatas yra panašaus amžiaus ir jo paskirtis irgi turėjo savotišką paskirtį ir istoriją“, - teigė R. Pavarienė.
Dėl detaliojo plano koregavimo procedūrų ji taip pat išdėstė savo nuomonę: „Visiškai neseniai Vilniaus miesto savivaldybė keitė Bendrąjį planą. Tuomet pastato ir sklypo savininkai prašė nepabloginti esamos situacijos. Aišku, būtų tvaresnis sprendimas, jei taryba savo sprendimu būtų pakeitusi sklypo parametrus.“
R. Pavarienės paklausėme, kokia yra bendruomenės vizija dėl šio sklypo ir pastato naudojimo?
„Labai svarbu, kad būsima veikla nesukurtų papildomo kelių šimtų ar tūkstančių automobilių tranzitinio srauto rajone per dieną. Papildomi automobiliai kuria papildomą triukšmą, oro taršą, kelia pavojų pėstiesiems. Jei būtų subalansuotas oro taršos, triukšmo, papildomo automobilių srauto, parkavimo klausimas, tai mes būtume patenkinti“, - teigė R. Pavarienė.
Kokius planus turi verslininkai?
Kaip jau rašėme, pastatą šiuo metu valdo UAB „Global Enterprises“. Įmonės vadovė Indrė Pociūtė-Levickienė Delfi įvardijo, kokius planus turi savininkai.
„Buvusių sovietinių svečių namų vietoje neplanuojame statyti nei daugiabučių kvartalų, nei triukšmingų viešbučių. Tai galime užtikrinti. Siekiantys maksimalaus pelno tokioje prestižinėje vietoje norėtų kuo didesnio užstatymo ir aukštingumo, tačiau mes numatome ne tik išskaidyti užstatymo tūrį, bet ir sumažinti plotą kvadratais. Rekonstruojamo pastato tūris ir aukštingumas bus gerokai mažesnis nei esamas. Numatoma rekonstrukcija leis šią buvusią komunistų partijos pobūvių vietą transformuoti į gausiai apželdintą, ramią erdvę. Būtent gamtinės aplinkos prioritetas, darnus įsiliejimas į natūralią aplinką ir tūrių „lengvumas“ yra esminiai principai, kuriais vadovaujamės vystant projektą.
Anot jos, pirmiausia norima išskaidyti stambų tūrį.
„Patys esame įsikūrę Žvėryne ir jaučiame didelę pagarbą šio rajono architektūrinei savasčiai ir branginame kaimynystę. Todėl rengiant rekonstrukcijos koncepciją Žvėryno pakraštyje esančiame sklype pagrindinį dėmesį skirsime stambaus tūrio transformavimui į aplinkai jautresnį užstatymą. Vietoj dviejų pastatų – grandiozinių sovietinių svečių namų ir kontrolinės – antžeminėje dalyje numatomi keli gerokai mažesni 1-2 aukštų korpusai, kurie bus sujungti į vieną pastatą požemine dalimi. Į ją bus integruotos dabartinės rūsio konstrukcijos. Korpusai bus dengti šlaitiniais stogais, o fasadams numatoma medžio apdaila – kaip įprasta Žvėrynui. Įmonės poilsio pastate bus įrengti poilsio kambariai, sporto erdvės, sveikatinimosi zona su baseinu.
Įgyvendinus projektą bus išlaikytas rajonui būdingas mastelis ir rami kaimynystė. Ketiname dabartinį viešbučių paskirties objektą pakeisti į poilsio, kaip ir yra privalu atsižvelgiant į valstybės nustatytą šio žemės sklypo naudojimo būdą. Po rekonstrukcijos objekto neplanuojama skaidyti atskirais turtiniais vienetais, pardavinėti ar nuomoti su įmone nesusijusiems asmenims. Pastatas bus naudojamas pagal paskirtį.
Kol vyksta pasirengimas ir derinimai, sprendimai dėl konkrečios statybų datos bei detalių investicijų apimčių dar nepriimti“, - aiškino I. Pociūtė-Levickienė.
Jos teigimu, šiuo metu siekiama dialogo su vietos gyventojais.
„Planuodami rekonstrukciją, palaikome aktyvų dialogą su bendruomene. Šiuo metu pagal nustatytą tvarką ir procedūras viešiname minimalios apimties detaliojo plano korekcijas. Nors tokios procedūros atveju nėra pareigos organizuoti viešąjį susirinkimą, dar iki oficialaus paskelbimo Vilniaus savivaldybės tinklalapyje, patys savo iniciatyva pristatėme projektą ir planus Žvėryno bendruomenės atstovams – kelissyk susitikome su Žvėryno seniūnaitėmis.
Anot jos, jei būtų nutarta šį objektą pripažinti saugotinu, būtų pažeisti teisėti savininkų interesai.
„Sovietmečiu statytas objektas, kuris nuo pastatymo didžiąją laiko dalį buvo naudojamas kaip sovietų sąjungos komunistų partijos veikėjų priėmimų vieta, nėra pripažintas kultūros paveldu. Minimas objektas nėra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė, tad siūlome šią erdvę architektūriškai pritaikyti prie jaukios Žvėryno auros.
Objektas yra inventorizuotas, bet atsidūrimas inventoriaus sąraše nelemia statiniui apsaugos, taikomos oficialiai įregistruotiems kultūros paveldo objektams.
Prieš valstybei skelbiant šio objekto pardavimo aukcioną, Ministro pirmininko tarnybos iniciatyva buvo rengiamas detalusis planas, kuriam sąlygas, be kita ko, išdavė ir kultūros paveldo apsaugos institucija. Nei detaliojo plano inicijavimo, nei jo tvirtinimo metu, nei bet kada vėliau pastatas nebuvo laikomas galimai turinčiu vertingųjų savybių.
2022 m. lapkričio 15 d. Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje vyko suinteresuotų institucijų ir organizacijų vadovų pasitarimas dėl sovietinio laikotarpio galimai vertingų pastatų konversijos ar išsaugojimo problematikos. Susitikime buvo pristatytas apklausos būtu Komisijos iš savivaldybių gautas potencialiai vertingų sovietinio laikotarpio pastatų sąrašas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Palangoje, ir verslo atstovams buvo rekomenduota juo vadovautis vertinant tikimybę, kad turtas bus įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Svečių namai Latvių g. 70 į šį sąrašą nebuvo įtraukti.
Visas sovietinis paveldas Vilniaus mieste ne kartą buvo vertintas įvairių komisijų ir vertingi objektai jau yra įtraukti į kultūros vertybių registrą. Tad abejotinos sovietinės kultūrinės vertės ieškojimas po to, kai valstybė šį objektą viešo aukciono būdu pardavė pirkėjui neįpareigodama jo saugoti, ne tik pažeistų teisėtus savininkų interesus ir lūkesčius, bet ir griautų pasitikėjimą valstybės paveldo politikos nuoseklumu. Tad tikime, kad šis nuoseklumas bus išlaikytas“, - teigė I. Pociūtė-Levickienė.
Atsakydama, į klausimą, kodėl korekcijos nebuvo padarytos kečiant Vilniaus Bendrąjį planą, ji teigė: „Mūsų siūlomos korekcijos yra tiesiog per smulkios ir pagal valstybės nustatytą reglamentavimą Bendrajame plane nesprendžiamos. Tokie reglamentai kaip užstatymo zona ir riba, įvažiavimo vieta pagal įstatymą nustatomi detaliuoju planu. Tad Bendrojo plano pokyčių, susijusių su minėtaisiais sprendiniais, neinicijavome, nes tai tiesiog neturėtų prasmės. Mūsų siūlomos nedidelės korekcijos atliekamos esamo detaliojo plano reguliavimo rėmuose.“
Savivaldybė: prieš griaunant turėtų būti apsvarstyta pastato kultūrinė vertė
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas paaiškino dėl Žvėryno bendruomenei kilusio klausimo, kodėl šiuo atveju detalusis planas koreguojamas supaprastinta tvarka.
„Detalusis planas gali būti koreguojamas dviem būdais: pilna procedūra ir supaprastinta tvarka. Pilna procedūra detalusis planas koreguojamas, kai siekiama koreguoti žemės sklypų ribas ir/arba teritorijos naudojimo reglamentą – užstatymo rodiklius, žemės sklypų naudojimo paskirtį ir/ar būdą, galimą pastatų aukštį, užstatymo tipą ir kt.
Supaprastinta tvarka koreguojant detaliuosius planus yra reglamentuota, kad prieš teritorijų planavimo komisijai svarstant dėl detaliojo plano koreguojamų sprendinių derinimo jų sprendiniai turi būti paviešinti visuomenei valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS ir savivaldybės internetinėje svetainėje. Taip pat apie koreguojamą detalųjį planą papildomai informuojami planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ar naudotojai.
(…) Viešinimo laiku visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui (savivaldybės administracijos direktoriui) pasiūlymus dėl parengtų koreguojamų detaliojo plano sprendinių. Jie yra registruojami, nagrinėjami, į juos atsakoma raštu pasiūlymus teikusiems asmenims, motyvuotai nurodant, į kokius pasiūlymas atsižvelgta ir į kokius – ne.
Šiuo metu dėl sklypo Latvių g. 70 detaliojo plano koregavimo supaprastinta tvarka yra atliekama viešinimo procedūra. Kadangi prašymas dėl sprendinių derinimo Teritorijų planavimo komisijai dar nėra pateiktas, pasisakyti dėl pritarimo ar nepritarimo savivaldybė kol kas negali“, - teigė G. Grubinskas.
Anot jo, prieš griaunant ar rekonstruojant šį pastatą turėtų būti apsvarstyta jo kultūrinė vertė.
„Pastatas adresu Latvių g. 70 yra Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriuje pažymėtas kaip turintis vertingųjų savybių požymių. Prieš pastatą rekonstruojant ar griaunant, turėtų būti apsvarstyta jo kultūrinė vertė.
Visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė” neseniai raštu kreipėsi į Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašydama nustatyti pastato Latvių g. 70 kultūrinę vertę. Klausimas bus teikiamas svarstyti artimiausiame Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuris vyks balandį. Posėdžio metu bus priimtas sprendimas, ar pradėti pastato įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūras. Jei taryba nutars, kad reikia pradėti pastato įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūras, pastatas griaunamas nebus“, - teigė G. Grubinskas.
Jei bus nuspręsta, kad pastatas kultūros paveldo objektu netaps, savivaldybė teigė, kad rekonstrukcijai bus vis tiek keliami aukšti reikalavimai.
Taip pat jis paaiškino, kas konkrečiai keičiama koreguojant detalųjį planą.
„Remiantis viešai prieinama informacija, planuojamas pastato adresu Latvių g. 70 rekonstravimas, keičiant paskirtį į poilsio pastatą. Tačiau detaliojo plano korekcijos neapsprendžia rekonstrukcijos galimybių. Detaliojo plano korekcijomis siekiama padidinti užstatymo zoną ir ribą, kurioje būtų galimybė numatyti plėtrą.
Supaprastinta tvarka koreguojant detalųjį planą užstatymo procento ar intensyvumo didinti nėra galimybės – gali būti keičiama tik užstatymo zona, kurioje būtų išdėstomi pastatai, o kiti detaliojo plano reglamentai liktų nepakeisti. Siekdamas rekonstruoti esamą statinį ar imtis naujos statybos, statytojas privalės teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visuomenės informavimo procedūrą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą“, - teigė G. Grubinskas.
Galiausiai jis pridėjo, kad Bendruoju planu numatytas užstatymo tankumas ar intensyvumas šiam sklypui nebuvo padidinti, analogiški reglamentai galioja detaliajam plane ir bendrajam plane.
Kokios savivaldybės galimybės užtikrinti, kad poilsio pastatai nevirstų butais?
Žvėryno gyventojai baiminasi, kad poilsio paskirties statiniai gali pavirsti į daugiabučių masyvą. Todėl paklausėme, ar savivaldybė gali užtikrinti, kad poilsio statiniai faktiškai nevirstų nuolat gyvenamais butais?
„Savivaldybė siekia užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo statinių paskirtimi atvejams. Vienas to būdų – iš vystytojų reikalaujama, kad statybos projekte būtų numatytas įsipareigojimas, jog poilsio ir viešbučių paskirties pastatai nebus skaidomi atskirais turtiniais vienetais. Tai apsunkina galimą tolesnį negyvenamosios paskirties pastato išpardavimą atskiriems valdytojams, kurie nekilnojamąjį turtą įsigyja planuodami jame nuolatos gyventi.
Visgi, reikia pripažinti, kad savivaldybės galimybės kovoti su tokiu galimu piktnaudžiavimu yra ribotos. Tam reikalingi nacionalinių teisės aktų pakeitimai, aiškiau sureglamentuojant reikalavimus poilsio ir kitos negyvenamosios paskirties pastatams. Savivaldybės žiniomis, Aplinkos ministerija yra parengusi teisės aktų pakeitimo projektą šiai problemai spręsti.
Savivaldybės vyriausiojo architekto biuras nemato galimybių šioje vietoje planuoti daugiabučių. Tai bus aiškiai komunikuojama plėtotojams, keliami reikalavimai, projektas tikrinamas turinio ir formos aspektu“, - teigė G. Grubinskas.
Kokia savivaldybės vizija dėl šio sklypo ir šio pastato? Kaip ir kokiems poreikiams ši teritorija turėtų tarnauti?
Į šį klausimą G. Grubinskas atsakė štai taip: „Sklypas buvo privatizuotas, tad Vilniaus savivaldybė neturi planų šioje vietoje statyti socialinę infrastruktūrą. Vertinat istorinę perspektyvą, tai buvo politizuotas ir uždaras objektas poilsiui, susitikimams. Projektas būtų vertinamas kaip integrali gamtinės aplinkos dalis, būtų keliami aukšti kokybiniai reikalavimai architektūrai ir urbanistinei struktūrai, jei pastatą būtų planuojama rekonstruoti.
Su nauju projektu neturi būti pabloginta esama pėsčiųjų jungčių situacija. Pastato panaudojimas rekreacijai jį sutvarkius galėtų papuošti daug metų apleistą, nors ir uždarą teritoriją. Svarbu ir tai, kad šio objekto matomumas bus didelis ir vertinamas ne tik greta gyvenančių žmonių, bet ir kasdien pėsčiomis bei dviračiai judančiųjų vilniečių. Kraštovaizdis yra tikrai ypatingas, tad projekto integralumas labai svarbus.“
Mano, kad labiausiai tiktų objektas, susijęs su poilsiu gamtoje
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rima Baradokaitė – Greimienė Delfi teigė, kad „2023 m. vystytojų atstovai į VSTT buvo atvykę pasikonsultuoti su priešprojektiniais pasiūlymais, bet ne detaliojo plano korektūra“.
„Patvirtinta statybos zona žymiai skiriasi nuo DP korektūroje planuojamos statybos zonos, bet tai, tikėtina, tik sudarys prielaidas keisti statybines zonas, o ne didinti užstatymo teritoriją“, - teigė R. Baradokaitė – Greimienė.
Anot jos, siūlomuose pakeitimuose, VSTT nuomone, neįvertinti atstumai nuo greta esančių stačių šlaitų.
„Teisės aktai esamų pastatų rekonstrukcijos nedraudžia. Jei rekonstruojant pastatą būtų skaidomas esamas masyvus pastato tūris į mažesnius tokiu būdu darniau įkomponuojant pastatus į kraštovaizdžio draustinio aplinką, VSTT nuomone, tokie sprendimai yra galimi ir netgi pageidautini. Siūlomuose pakeitimuose, VSTT nuomone, neįvertinti atstumai nuo greta esančių stačių šlaitų. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžia statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos statyti pastatus, didinti esamų pastatų tūrius (69 str. 1 d. 20 p.), išskyrus atvejus kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane tūrių didinimas šiuo atveju nenumatytas. Draustinio tvarkymo plane nagrinėjamas žemės sklypas yra priskirtas sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai (GAi), sutartiniu ženklu pažymėti svečių namai. Šiai zonai priskirtose teritorijose turi būti didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.
Galiausiai ji pateikė VSTT poziciją, kaip galėtų keistis ši teritorija.
„Šis kraštovaizdžio draustinis – tai išraiškingo reljefo išskirtinio kraštovaizdžio gamtinė, mažai urbanizacijos paveikta teritorija mieste. Ji yra gausiai lankoma vilniečių, ypač Karoliniškių ir Žvėryno gyventojų, jame yra išplėtotas pažintinio turizmo trasų tinklas, investuojama į infrastruktūrą, lauko informacinę sistemą, ieškoma galimybių ją atnaujinti. Akivaizdu, kad tokiame nedideliame draustinyje (apimančiame kiek daugiau nei 160 ha), esančiame žemės sklype idealiausiai tiktų visuomenės poreikiams tarnaujantis objektas, susijęs su poilsiu gamtoje“, - teigė R. Baradokaitė – Greimienė.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Paulius Čeponas Delfi teigė, kad direkcija buvo gavusi prašymą, dėl parengto Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje esančio žemės sklypo Latvių g. 70 detaliojo plano sprendinių koregavimo ir priešprojektinių pasiūlymų projekto, pritarimo, išskaidant esamą stambų tūrį į kelis mažesnius ir keičiant rekonstruojamo viešbučio pastato paskirtį į poilsio.
„Detaliojo plano rengėjams direkcija teikė pastabas, pakoreguoti sprendiniai neprieštaravo Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendiniams.
Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Dėl derinimo ar pritarimo Teritorijų planavimo komisija nesikreipė, todėl nematydama galutinių sprendinių vertinti siūlomų pakeitimų direkcija negali“, - teigė P. Čeponas.
