Miesto antropolodė dr. Jekaterina Lavrinec sako, kad neįvertintas vietovės unikalumas, neišdiskutuota su visuomene ir visas Kalnų parko sutvarkymo projektas stumiamas buldozeriu.
„Na ką, mums pristatė visą sąrašą ekspertų pasirašytų dokumentų, bet mes žinome, kad ta pati Pilių rezervato direkcija yra inicijavusi ir Gedimino kalno sutvarkymą ir mes ten irgi turėjome visą sąrašą pasirašytų atsakingų asmenų dokumentų, bet mes dabar matome į ką tai pavirto – kalnas užlopytas, suniokotas valstybės simbolis. Ar mes dabar norime, kad ir antras kalnas būtų tvarkomas remiantis kažkokiais neišgrynintais principais. Aš reiškiu visuomenės nepasitikėjimą valstybinėm institucijom, nes nėra padarytas namų darbas, klaidų svarstymas neatliktas – kas buvo blogai padaryta su Gedimino kalno tvarkymu“, – sakė J. Lavrinec.
Pasak. J. Lavrinec, kol kas lieka neaišku ar tikrai atsisakyta į Kalnų parką statyti funikulierių.
Tačiau Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Andrius Skorupskas tvirtina, kad funikulierius visgi statomas nebus, tai esą buvo tik pirminiai pasvarstymai.
„Turėtų atsirasti lankymui ir naudojimui tinkama infrastruktūra. Mes orientuojamės, kad būtų pritaikyta visuomenei lankyti, kad nebūtų chaotiško takų tinklo, kad nebūtų daroma žala kultūros paveldo objektams, nes patekimas yra komplikuotas iš visokių vietų. Siekiama sutvarkyti visą aplinką, kad žmogui būtų patogu lankytis, saugu ateiti, saugu pabūti, rekreacinius savo tikslus patenkinti. Projektas yra orientuotas į tvarkomuosius peveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus – velenavimas, avarijos grėsmės šalinimas, šlaitų stabilizavimas. Būtų įrengiami nauji tualetai, suoliukai, laiptai patogesni“, – Eltai sakė A. Skorupskas.
Tvarkant Kalnų parką būtų kertama apie tūkstantis iš 80 tūkst. parke esančių medžių.
Gamtos tyrimų centro doktorantas Sigitas Algis Davenis sako, kad jei toks projektas būtų įgyvendintas, būtų padaryta neatitaisoma žala unikaliai gamtai.
„Man susidarė slogus įspūdis, tiesiai sakau. Natūrali gamta sukultūrinama, daromas savotiškas kičas. Atsižvelgiant į tos vietovės evoliuciją, taip kažkada ten buvo plynė, bet ta plynė irgi buvo susiformavusi dėka žmonių. Ir gamtai sugrįžus į savo vietą, dabar būtų daromas toks kultūrinis – džiazinis gamtos variantas miesto sąlygomis. Kertant medžius, būtų patraukti į šalį kiti mūsų miesto gyventojai, tai yra gyvąją gamtą. Bet kokia tokia rimta techninė, betoninė invazija į gamtą jai atsilieps.(...) Sutinku, kad teritoriją reikia tvarkyti, bet tam tikrose vietose, kaip pavyzdžiui didžiojoje griovoje man visiškai yra svetimas pėsčiųjų tiltas“ – sakė S. A. Davenis.
UAB „Enero“ projekto vadovė Irena Sakalauskaitė tvirtina, kad kertami būtų tik menkaverčiai ir sutrešę medžiai, krūmai šlaituose esą būtų paliekami. Plynų kirtimų, pasak I. Sakalauskaitės, taip pat nenumatoma.
Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras mano, kad projektas yra darnus ir subalansuotas ir jį reikia įgyvendinti.
„Mes pagaliau turime dviejų ministerijų sinergiją, dviejų institucijų lėšas, kad tą projektą būtų galima įgyvendinti. Aš esu užtikrintas, kad pavyzdžiui Saugomų teritorijų tarnyba, kuri jeigu būtų šios dalies įgyvendintoja, tai ji užtikrina kokybę. Aišku, sprendimų gali būti įvairių. Tai kas yra dabar pateikta tai yra tik labai nedidelė dalis to didžiojo kažkada svajonių projekto, kur buvo labai daug priprojektuota infrastruktūros, daug daugiau takų, daug daugiau kirtimų. Dabar tikrai yra darnus subalansuotas projektas, ką aš matau, jeigu jį įgyvendins kokybę suprantantys žmonės“ – sakė V. Bezaras.
Bendra Kalnų parko sutvarkymo projekto vertė – daugiau kaip 6 su puse milijono eurų. Dalis sumos būtų finansuojama Europos Sąjungos projektų fondų lėšomis.