Planuojama „Sodros“ reforma - kosmetinė ir didelių pokyčių neatneš

Planuojama reforma „Sodros“ bėdų neišspręs. Ir toliau pensininkai liks priklausomi nuo vis mažėjančio dirbančių žmonių skaičiaus, o pensijų skaičiavimas ir toliau liks Vyriausybės valioje, bet skaičiavimas gali tapti aiškesnis, mano kai kurie ekonomistai.

Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka palaiko taškų sistemą, kurios link linksta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama reformuoti „Sodrą“. Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis siūlo imtis radikalesnės reformos.

Šiuo metu Seimas ir Vyriausybė renkasi tarp dviejų reformos variantų. Pasirinkus taškų sistemą, vienas taškas per metus būtų skiriamas už įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), uždirbantys daugiau gautų daugiau taškų. Jeigu mokesčių mokėtojas pageidautų didesnės pensijos, jis galėtų savarankiškai įmokėti daugiau mokesčių prieš išeidamas į pensiją. Tačiau taškų vertė Vyriausybės sprendimu galėtų būti keičiama priklausomai nuo infliacijos ar ekonominės padėties.

Pagal kitą siūlomą variantą virtualių sąskaitų sistema būtų kaupiama virtualiais litais, galimai mokant palūkanas už sukauptas lėšas. Nusprendus išeiti į pensiją, ji būtų padalinama iš tikėtinos gyvenimo trukmės. Tačiau ir ši sistema neapsaugota nuo ekonominės padėties įtakos ar vyriausybės sprendimų.

Anot T. Medaiskio, nė viena sistema „Sodros“ neišgelbės, netaps gelbėjimosi ratu ir recesijos metu, nes abiem atvejais kaupiami taškai ar lėšos būtų virtualios ir priklausytų nuo biudžeto galimybių, tačiau pereiti prie taškų sistemos būtų lengviau, nes ji mažai kuo skiriasi nuo dabartinės ir nebūtų didelio skirtumo tarp skirtingo amžiaus pensininkų, turinčių tą patį darbo stažą.

Specialistas tikina, kad taškų sistema būtų ir kiek skaidresnė, ypač, jei įstatymais būtų numatyta, kad Vyriausybė negali keisti taškų skaičiavimo formulės.

„Laisva nuo politikų valios nebūtų nė viena sistema. (...), tačiau būtų aiškiau, jei taško vertės nustatymas būtų griežtai sumodeliuotas, o ne politikų valioje“, - kalba T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas po ketvirtadienį vykusio jungtinio komitetų posėdžio Seime žurnalistams sakė, kad šiuo metu planuojama, jog vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbdavęs gyventojas pensijoje galėtų tikėtis 0,4 VDU išmokų.

Skeptiškai vertina pakeitimus

Ekonomistas Romas Lazutka sako skeptiškai nusiteikęs dėl siūlomų reformų.

„Skeptiškai žiūriu į siūlymus keisti sistemą. Siūlomi pasikeitimai esminių problemų nesprendžia“, - teigia R. Lazutka. Anot jo, pasirinkus ir virtualių sąskaitų sistemą, iškils pinigų nuvertėjimo klausimas, ir būsimi pensininkai, net ir žinodami, kiek prikaupė, liks priklausomi nuo Vyriausybės ir ekonominės padėties. Nes kaupiami pinigai – virtualūs, realiai pensijas mokės dirbantieji ir kaip tik nuo to ateityje priklausys „Sodros“ galimybės. O dėl mokamų palūkanų už sąskaitose kaupiamas lėšas taip pat spręs Vyriausybė.

Anot ekonomisto, „Sodros“ didžiausios problemos – už jos ribų: mažas gimstamumas, didelė emigracija, silpna ekonomika, didelė šešėlinė jos dalis.

„Jei būtų rūpinamasi bedarbiais, turėtume daugiau dirbančių žmonių. Vietoje tokių sprendimų kaip skaičiuoti pensijas, dėmesys turėtų būti daug didesnis kreipiamas į tai, kaip mažinti emigraciją. Daug priklauso nuo dabartinių vaikų, kaip jie mokės dirbti, kiek jų darbas bus našus. Todėl pensijų sistema turi būti kuriama nuo darželio – turi augti kūrybingi, išsilavinę žmonės, kad aukštosios technologijos padėtų jiems uždirbti tiek, kad pajėgtų pasidalinti su pensininkais. O dabartinės reformos – labiau kosmetinės“, - sako R.Lazutka.

R.Kuodis – reikalinga radikalesnė reforma

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis palaiko Virtualių sąskaitų sistemą. Kalbėdamas jungtiniame komitetų posėdyje Seime jis teigė, kad ši sistema turi pranašumą – integruotą socialinio kredito sistemą.

„Vyriausybė dažnai dalina socialinę paramą visiems ne tiems, kuriems reikia. Kodėl visi kiti dirbantieji turi mokėti socialinio draudimo įmokas už studentus, kurie baigę mokslus uždirbs dvigubai daugiau? Yra daug apsimestinių bedarbių, kurie eina į biržą vien tik tam, kad gautų paramą. Jei jie galėtų skolintis iš tos sąskaitos, atsakingiau žiūrėtų į tai ir galėtume sumažinti naštą valstybei. Čia yra integruotas sprendimas, kuris tikrai nusipelno rimto svarstymo“, - sakė R. Kuodis.

Anot jo, Lietuvoje pensijos mažos ne todėl, kad mažas įmokų tarifas, o visų pirma dėl to, kad yra mažai norinčių mokėti „Sodrai“, kuomet šešėlinis darbo užmokesčio fondas yra beveik pasivijęs oficialų ir siekia apie 30 mlrd. litų, bei nenutylančios šnekos, kad „Sodros“ ateityje gali nebelikti.

Ekonomisto teigimu, dabartinė sistema, kuri nesukuria paskatų mokėti „Sodrai“ ir yra taškų sistema, todėl jei bus pasirinkta ši sistema, ji nebus efektyvi.

„Dabartinė sistema ir yra taškų sistema. (...) Vėlgi gyvenimas parodys, kuri sistema objektyviai yra geresnė. Daugiau šansų turi radikalesnė reforma“, - įsitikinęs R.Kuodis.

Prezidentė neskuba

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas DELFI teigia, kad kol kas vyksta tik idėjų pristatymas, o norint apsispręsti reikalingas „detalesnis modeliavimas lyginant šias idėjas, įvertinant įvairius ekonomikos ir demografinės padėties vystymosi scenarijus“.

„Siektina, kad pensijų sistema būtų tvari, užtikrinti pajamas senatvėje, mažinti tiesioginio politikų kišimosi riziką ir kartu geriau atspindėti žmogaus indėlį į sistemą“, - teigia N. Udrėnas.