Per vėlai ir pernelyg atsargiai?
Profesinės sąjungos pirmadienį skubėjo įvertinti siūlomų pakeitimų. Jų teigimu, jie minimalūs ir gana atsargūs.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pagrindinis pokyčių tikslas yra negriauti sistemos.
„O įvertinus visas aplinkybes po visų diskusijų su suinteresuotomis grupėmis, kad ta sistema būtų patrauklesnė. Ir kad kaip tik daugiau žmonių galėtų joje dalyvauti, kad kuo daugiau žmonių galėtų anksčiau pradėti kaupti ir rūpintis savo senatve. Mes apie tuos atliktus pakeitimus irgi diskutavome, matydami, kad žmonių nepasitenkinimas, kas kelis metus nuolat raginant dalyvauti. Tai to dalyko nebebus. Žmogus bus pakviečiamas vieną kartą, dar kartą – po 3 arba 5 metų.
O tie, kurie buvo sustabdę savo kaupimą 2018 metais, jiems tie pakvietimai nebebus siunčiami. Čia vienas iš esminių dalykų. O kitas dėl tų lėšų. Dabar būdavo, kad jeigu žmogus sukaupia nuo 5400 iki 10 800 eurų, tai jis turėdavo gauti tas periodines išmokas kaip dalį savo pensijos. Dabar mes siūlome, kad žmogus galėtų tas lėšas kaip jis nori – per kelis kartus, ar vienu metu viską išsiimti“, – siūlomus pokyčius laidoje įvardijo viceministras M. Šiurkus.
Seimo opozicijos atstovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, jog siūlomi pokyčiai nėra pakankami.
„Pirmiausia man atrodo, kad kiek užvėlintas yra ši ministerijos pozicija. Nes bent jau kiek man tenka susitikti su žmonėmis, tai kai kurie žmonės, kurie kaupia, dalyvauja tuose fonduose, yra tiesiog perdegę šioje temoje. Negali su jais jokios normalios diskusijos turėti, jie tiesiog prašo atiduoti jų pinigus. Tai reiškia, kad dialogas ir diskusija vyksta per vėlai iš Vyriausybės pusės.
O dėl pačių pasiūlymų, pritarčiau, kad jie yra nedrąsūs, kai kurie – net su tam tikru dvejojimu. (…) Dar nėra iki galo aiški pozicija ir ji neduoda tų atsakymų, kurių visuomenė tikisi“, – pabrėžė L. Kukuraitis.
Jis taip pat teigė, jog žmonės itin rūpi du aspektai: kaip galima sustabdyti dalyvavimą.
„Todėl teisė stabdyti, jeigu yra tas automatinis įtraukimas, jeigu jis egzistuoja, nors ir ministerijos švelninimas, tam tikrai pritariu, bet jei pats automatinis įtraukimas išlieka, tada tinkamam santykiui turėtų būti teisė stabdyti įmokas struktūruotai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovas L. Kukuraitis.
„Sustabdymas ir nekaupimas yra sinonimai“
Socialinės apsaugos ir darbo viceministas M. Šiurkui Žinių radijo eteryje teko atsakyti į klausimą – kodėl žmonėms neleidžiama sustabdyti kaupimo.
„Apie tai mes irgi diskutavome. Ir čia turbūt bus labai aiškus atsakymas ir tolimesnis kelias diskusijai po atsakymo iš Konstitucinio Teismo (KT). Nes dėl to ir yra į teismą pasikreiptą – ar tai neprieštarauja Konstitucijai. (…) Bet apie tai kalbėdami turime suprasti, kad sustabdymas ir nekaupimas yra sinonimai“, – pabrėžė jis.
Viceministras tikino, jog žmogų link „gero sprendimo pastūmėti“ nėra blogai.
„Mes ir kitų turime tokių aspektų: privalomas sveikatos draudimas, ar automobilių draudimas. Irgi gali labai saugiai važinėti, nepadaryti jokios avarijos, kodėl turi mokėti už tai. Arba jeigu labai sveikai gyveni, kodėl turi mokėti už privalomą sveikatos draudimą.
Bet ta diskusija gali būti. Bet yra nevienoje ES šalyje būtent pusiau automatinis, ar automatinis įtraukimas. Ir EBPO šalyse narėse irgi nėra lygiai taip pat. yra net šalių, kur negali sustabdyti – esi automatiškai įtraukiamas į II pakopą. Tų variantų visokių yra. Bet tikslas visų yra, kad žmonės kuo anksčiau pradėtų kaupti ir rūpintis savo senatve“, – Žinių radijo laidoje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras M. Šiurkus.
Ruginienė: mano, kad dėl šių „pokyčių“ žmonės aprims
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje dėmesį atkreipė į jos teigimu, kertinius viceministro M. Šiurkaus žodžius – pasiūlymai teikiami po konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis.
„Matyt, kad tai buvo lobistai, su darbuotojų atstovais nematė reikalo pasikonsultuoti. Ir iš to išplaukė šie pasiūlymai, kuriuos visuomenė kaip ir turėtų dabar „suvalgyti“. Ir, matyt, jų nuomone, turėtų kiek aprimti, nes pokyčiai vyks“, – laidoje kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
Jos teigimu, jeigu pokyčiai būtų orientuoti į dirbančius asmenis ir jų naudą, tai nereikėtų dažnų pakeitimų.
„Tačiau kas kartą pokyčiai buvo daromi tam, kad įtiktų pensijų fondams. Kai bandai įtikti vienai suinteresuotai grupei, tokie pokyčiai ir vyksta. Dabar matome visiškai eilinį kartą, kai norima įtikti pensijų fondams. Ir padaryti tokį kosmetinį remontą. Ir tikimasi, kad tas remontas supelijusias sienas pridengs“, – Žinių radijo laidoje siūlomus pakeitimus vertino I. Ruginienė.
I. Ruginienė Žinių radijo eteryje priminė, jog automatinis įtraukimas turėjo būti „nutrauktas dar vakar“.
„Tai yra nesąžininga sistema, kuomet žmogaus nėra apsisprendimo valios, kai žmogus pats neapsisprendžia. (…) Nebūtinai jis galės atsisakyti kaupti. Dar nuskambėjo toks naujas terminas „nauji dalyviai“. Tai nebūtinai visi galės atsisakyti, neaišku, kokios yra sąlygos“, – pabrėžė pašnekovė.
I. Ruginienė taip pat pridūrė, jog siūloma atostogas nuo kaupimo leisti pasiimti tik vieną kartą viso kaupimo metu ir tik 12 mėnesių.
„Man nesuprantama, jeigu tai yra mano pinigai, kodėl aš pati negaliu nuspręsti kiek ir kurį laiką aš galėčiau sustabdyti įmokų mokėjimą. Jeigu yra sąlyga, kad negali išeiti iš pensijų fondo, tai atostogos bent jau turėtų tikrai būtų neribotos“, – tikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
„Žmonės sako, kad niekas neaišku“
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narė Asta Skrytė laidoje sakė palaikanti ministerijos siūlomus pakeitimus.
„Mūsų asociacija mano, kad II pensijų kaupimo pakopa yra kaip sudėtinė Sodros pensijos dalis, kai ji buvo įvesta prieš maždaug 20 metų. Vis dar yra valstybės skatinamoji priemoka. Vien dėl to, kad valstybė skatina, pati prisideda prie šitos pakopos, ji negali būti palikta visiškai asmens laisvei.
Asmuo yra laisvas III pakopoje. O čia kadangi valstybė prisideda, jai šiek tiek ir lieka teisė reguliuoti. Nes valstybės tikslas yra, kad žmogus išėjęs į pensiją gautų didesnę mėnesinę išmoką“, – laidoje pabrėžė pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narė A. Skrytė.
Ji teigė, jog asociacija visada pasisakė už sąmoningą, ne automatinį žmonių įtraukimą į pensijos kaupimą. Tačiau bet kokie keitimai, anot pašnekovės, žmones atbaido nuo pensijos kaupimo.
„Žmonės sako, kad niekas neaišku, o kol jie sulauks pensijos, dar 50 kartų viskas pasikeis“, – teigė pašnekovė.
I. Ruginienė savo ruožtu teigė, jog žmones atbaido ne pokyčiai, bet tai, kad sistema nuolatos keičiama, taikantis prie privačių pensijų fondų interesų.
„Ir dėl to ateina tas nepasitikėjimas sistema, tai atbaido žmones papildomai kaupti II pakopoje“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
